Netolimoje praeityje tonzilių šalinimo operacijos buvo pagrindinis anginos gydymo būdas, o kartais tiesiog prevencija. Medicinoje vis dažniau laikantis organizmo tausojimo principų ir prioritetą teikiant mažiau invaziniams gydymo metodams, tonzilektomijų dažnis sumažėjo keletą kartų. Tačiau vis dėlto yra indikacijų, kai šalinti tonziles yra būtina. Ir tai toli gražu ne vien dažnai besikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Širdies ritmo sutrikimai, reumatinės sąnarių ligos, obstrukcinė miego apnėja – visos šios ligos gali turėti tiesioginių sąsajų su tonzilių sveikata. Apie tonziles, jų įtaką žmogaus imuninei sistemai ir atvejus, kai rekomenduojamas operacinis gydymas, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro otorinolaringologe Inga Tamošaitiene.

Kam reikalingos tonzilės?

„Tonzilės, kaip ir nosiaryklėje esantys adenoidai, yra mūsų imuninės sistemos dalis. Abu šie organai yra svarbūs, ypač vaikystėje, kai, susiduriant su vis naujomis infekcijomis, vystosi jauno žmogaus imunitetas. Adenoidai paprastai nunyksta paauglystės laikotarpiu. Tonzilės savo funkciją atlieka ir vyresniame amžiuje, tačiau kartais jose susidaro infekcijos židinių. Tokiu atveju tonzilės ne tik nebesaugo organizmo, bet, atvirkščiai, tampa infekcijos namais“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro otorinolaringologė Inga Tamošaitienė.

Kai tonzilės iš imuniteto sargo virsta infekcijos židiniu

Aukšta 38–39 °C temperatūra, stiprus gerklės skausmas, kartais plintantis į ausis, padidėję skausmingi kaklo limfmazgiai, paraudusios, padidėjusios tonzilės, kartais su pūlingomis apnašomis – tai tipiniai ūmaus tonzilių uždegimo požymiai. Ūminį tonzilitą gali sukelti ir virusai, ir bakterijos. Bakterinis tonzilitas, arba angina, efektyviai gydoma antibiotikais.

Lėtinis tonzilitas dažniausiai siejamas su streptokokine infekcija tonzilėse. Paūmėjus lėtiniam tonzilitui, žmogus suserga angina. Tai nutinka daugiau nei tris kartus per metus ir gali tęstis gana ilgai. Tarpuose tarp paūmėjimų lėtinis tonzilitas gali būti besimptomis arba pasireikšti neaiškios kilmės ilgai nepraeinančiu nedideliu karščiavimu, nuovargiu. Lėtinė streptokokinė infekcija tonzilėse gali turėti įtakos ir kitų organų veiklai – gali atsirasti sąnarių skausmų, širdies permušimų, sutrikti inkstų funkcija.

Kai tonzilės tampa lėtinės infekcijos židiniu, jos nustoja atlikti imuninę funkciją. Jei susirgimai kartojasi nuolat ir jų nepavyksta išgydyti antibiotikais, rekomenduojama atlikti tonzilektomiją – tonzilių šalinimo operaciją.

Anot gydytojos I. Tamošaitienės, visuomet vertinama chirurginės intervencijos nauda, rizikos ir alternatyvos operaciniam gydymui. Ligos pradžioje paprastai skiriamas konservatyvus gydymas antibiotikais, naudojama budraus laukimo ir stebėjimo taktika, žiūrima, kaip dažnai ir kokio sunkumo tonzilių infekcija. Prieš skiriant antibiotikus, siekiant nustatyti, ar tonzilito sukėlėjas yra streptokoko bakterija, atliekami laboratoriniai tyrimai. Gydant virusinius tonzilitus, antibiotikai nėra efektyvūs.

„Mažųjų pacientų tėvai kartais yra linkę palaukti, kol vaikas „išaugs“ anginą. Kiti ryžtasi operacijai, jei tonzilitai pradeda kartotis dažniau. Būna, kad vaikas serga ir septynis kartus per metus – rodos, tik pasveiksta, o po kelių savaičių vėl prasideda angina. Sprendžiant dėl operacinio gydymo, svarbu atsižvelgti į daugelį faktorių – klinikinius veiksnius, medicinines indikacijas operaciniam gydymui, taip pat socialines aplinkybes, tokias kaip vaiko aplinka, medicininės pagalbos prieinamumas, šeimos vertybės“, – sakė otorinolaringologė I. Tamošaitienė.

Dėl dažnai besikartojančių ligų vaikas tampa atskirtas nuo bendraamžių, atsilieka mokykloje, negali aktyviai sportuoti ar užsiimti kita popamokine veikla.

Kai lėtiniu tonzilitu sergantis žmogus alergiškas antibiotikams arba negali jų vartoti dėl kitų lėtinių ligų, tonzilių šalinimo operacija skiriama greičiau.

Kai vaikas miegodamas nustoja kvėpuoti

Ne vienam tėvui širdis nusirita į kulnus, kai pastebi, kad staiga sustoja miegančio vaiko kvėpavimas. Obstrukcinė miego apnėja įvyksta dėl to, kad išvešėję adenoidai ir tonzilės laikinai užblokuoja kvėpavimo takus. Paprastai neužilgo žmogus vėl pradeda kvėpuoti, tačiau, sustojus kvėpavimui, smegenys ir širdis negauna reikiamo deguonies kiekio, o nuolat pasikartojantis deguonies badas gali rimtai sutrikdyti kognityvinį vystymąsi, padaryti žalos smegenų veiklai, kardiovaskulinei sistemai, bendrai žmogaus savijautai. Vyresniame amžiuje obstrukcinės miego apnėjos priežastys dažniau siejamos su lėtine sloga, iškrypusia nosies pertvara, antsvoriu, minkštųjų audinių raumenų tonuso sumažėjimu, o vaikams kvėpavimą dažniausiai trikdo būtent tonzilių arba adenoidų hipertrofija.

„Obstrukcinė miego apnėja yra viena iš absoliučių indikacijų, kai taikome chirurginį gydymą vaikams nuo dvejų metukų. Knarkimas ar kvėpavimo pertrūkiai miegant reiškia, kad viršutiniuose kvėpavimo takuose yra kliūtis, trukdanti laisvai kvėpuoti. Budriuoju metu tokie vaikai irgi dažniausiai kvėpuoja netaisyklingai, jų burnytė nuolat pravira, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Pastebėjus tokius simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su otorinolaringologu. Jei ištyrus vaikučio nosiaryklę ir burnaryklę randama tonzilių ar adenoidų hipertrofija, pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra tonzilių ir / ar adenoidų chirurginis šalinimas“, – sakė gydytoja Inga Tamošaitienė.

Jei tonzilės yra sveikos, nepaveiktos streptokokinės infekcijos, operacijos metu stengiamasi išsaugoti dalį limfoidinio tonzilės audinio, kad jų funkcija būtų išsaugota. Šalinama tik ta tonzilių dalis, kuri blokuoja kvėpavimą. Anot gydytojos, būna, kad po operacijos tėvai irgi dažnai išsigąsta, kai nebegirdi įprasto miegančio vaiko šnopavimo. Sugijus pooperacinėms žaizdelėms ir nuslūgus paburkimui, o kartais net ir tą pačią naktį po operacijos vaiko kvėpavimas tampa lygus, lengvas ir tylus.

Streptokokinė infekcija tonzilėse pavojinga sergant sąnarių ir širdies ligomis

„Medicinos diagnostikos ir gydymo centre įdiegta skirtingų specializacijų gydytojų glaudaus bendradarbiavimo sistema. Otorinolaringologai dažnai dirba kartu su reumatologais, kardiologais ar endokrinologais, todėl nereikėtų nustebti, jei dėl neaiškių širdies permušimų kardiologas nukreips išsitirti pas otorinolaringologą. Reumatines sąnarių ligas, širdies veiklos sutrikimus, skydliaukės ar inkstų ligas gali provokuoti lėtinė tonzilėse įsitaisiusio streptokoko infekcija“, – sakė gydytoja Inga Tamošaitienė.

Ir nebūtinai žmogus turi dažnai sirgti angina. Streptokokinė infekcija gali tyliai daryti savo ardomąjį darbą, o ją atrasti padeda tik specialūs papildomi tyrimai. „Jeigu randame lėtinę streptokoko infekciją tonzilėse, o žmogus serga sąnarių, širdies, skydliaukės ar inkstų ligomis, rekomenduojame šalinti tonziles kaip lėtinį infekcijos židinį“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro otorinolaringologė.

Lėtinė infekcija tonzilėse gali būti pavojinga ne tik pačiam žmogui, bet ir kartu su juo gyvenantiems artimiesiems. Reumatine širdies yda sergančio žmogaus šeimos nariai turėtų pasitikrinti dėl lėtinės streptokokinės infekcijos tonzilėse ir atitinkamai gydytis arba apriboti kontaktus su sergančiuoju.

Tonzilektomija ir gijimo periodas

Tonzilių šalinimo operacija yra planinė, 30–40 minučių trunkanti chirurginė procedūra, atliekama taikant bendrąją nejautrą. Operacijos metu žmogus turi būti sveikas, lėtinio tonzilito atveju liga turi būti nepaūmėjusi. Po operacijos vieną naktį pacientas dar būna stebimas medicinos personalo. Kitą dieną operavęs gydytojas apžiūri pooperacines žaizdas, įvertina gijimą ir dažniausiai išleidžia į namus.

„Gijimo periodas po tonzilių šalinimo operacijos yra gana skausmingas, todėl pacientams skiriami vaistai nuo skausmo. Labai svarbu po operacijos griežtai laikytis pooperacinių rekomendacijų ir nepažeisti gyjančių žaizdų. Tokie pažeidimai gali įvykti dėl fizinio krūvio, netgi valgant kietesnį maistą. Pirmas dvi savaites po operacijos pacientams skiriame minkšto, pertrinto maisto dietą, negalima valgyti aštrių patiekalų, gerti gazuotų, karštų gėrimų. Taip pat rekomenduojame vengti fizinio krūvio, nesikaitinti saulėje, nesilankyti pirtyse, saunose. Per porą savaičių žaizdos sugyja, ir pacientas gali palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, – sakė gydytoja I. Tamošaitienė.