Šiaulietis Eugenijus Budinas tikina nė neįtaręs, kad rankos skausmas yra lėtinės neurodegeneracinės ligos signalas. 48 metų vyras sako, kad prieš penkerius metus išgirsta Parkinsono ligos diagnozė jam tarsi žemę iš po kojų išmušė. Liga gana sparčiai progresavo, vaistai nebepadėjo – ligonis atgulė į lovą, nes paprasčiausiai negalėjo vaikščioti. Tačiau prieš pusmetį atlikta chirurginė procedūra E. Budiną vėl pastatė ant kojų ir leido sugrįžti į gyvenimą.

Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas dr. Andrius Radžiūnas teigia, kad siekiant padėti sergantiesiems Parkinsono liga sutelkiama didelė gydytojų komanda – nuo psichiatro iki neurologo ir neurochirurgo. Pasak gydytojo, lėtinė liga stipriai keičia paciento savijautą ir gyvenimą, todėl kiekvienam iš jų reikia visapusiško palaikymo ir supratimo.

Medikai ieško būdų, kaip palengvinti ligos naštą

Visame pasaulyje balandžio 11-ąją minima Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena primena, kad kol kas nėra būdų, kaip užkirsti kelią šiai ligai, tačiau medicinos mokslo pažanga ir šiuolaikinės technologijos padeda palengvinti sunkią naštą.

„Kai liga išvargina kūną ir negali atsikelti iš lovos, negali atlikti paprastų veiksmų, tada išnyksta bet kokia chirurginės procedūros baimė. Šeima mane tvirtai palaikė, gydytojai išsamiai paaiškino ir labai profesionaliai atliko savo darbą. Po kelių savaičių mano būklė pastebimai pagerėjo“, – pasakoja Kauno klinikose gydytas E. Budinas. Neurochirurgijos klinikos specialistų komanda pernai jam atliko chirurginę giliosios smegenų stimuliacijos (GSS) procedūrą.

Paprastai šios procedūros metu pacientui implantuojama po vieną elektrodą abiejose smegenų pusėse bei neurostimuliatorius krūtinės srityje. Įranga visą parą siunčia elektrinius impulsus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja judėjimą. Šie impulsai efektyviai slopina Parkinsono ligos simptomus.

Elektrinę stimuliaciją galima reguliuoti, atsižvelgiant į individualaus paciento būklę. Be to, terapija gali padėti sumažinti vartojamų vaistų kiekį. Anot neurologų, šis metodas kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių Parkinsono liga, gydymo strategiją.

Lietuvoje serga 11–12 tūkst. žmonių

E. Budinas sako, kad GSS terapija leido sugrįžti į gyvenimą – dabar jis gali atsikelti iš lovos, apsirengti, valgyti, net vairuoti automobilį.

Iš viso Parkinsono liga Lietuvoje serga maždaug 11–12 tūkst. žmonių. Dažniausiai liga pasireiškia vyresniems negu 50 metų asmenims.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai liga užklumpa ir jaunesnius žmones. Pasaulinė statistika rodo, kad vienam iš dešimties pacientų liga prasideda nesulaukus 50 metų amžiaus. Būtent taip ir nutiko šiauliečiui E. Budinui, kuriam Parkinsono liga buvo diagnozuota 43-ejų.

Kaip pagrindinius Parkinsono ligos simptomus neurologai įvardija galūnių drebėjimą (tremorą), neįprastus, nevalingus judesius, raumenų skausmą ir spazmus, sustingimą, judesių lėtumą.

Pacientai neretai skundžiasi, kad pasikeitė jų kalbėsena ir rašysena, kamuoja greitas nuovargis, miego sutrikimai, nerimas ir depresija, staigi nuotaikų kaita, atminties nusilpimas, uoslės praradimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo pūslės problemos, padidėjęs seilėtekis, seksualinės funkcijos sutrikimas, odos vėžys ir kita.

Neurologai atkreipia dėmesį, kad Parkinsono liga yra antra labiausiai pasaulyje paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Tiksli Parkinsono ligos priežastis vis dar nežinoma.

Svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę

Kasmet Lietuvoje patvirtinama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų.

Gydytojas A. Radžiūnas atkreipia dėmesį, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių valdyti jos eigą.

Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo būdas yra vaistai. Vis dėlto ilgainiui medikamentų poveikis silpsta ir gydytojams neurologams tenka ieškoti kitų išeičių.

Sunkia ligos forma sergantiems pacientams gali būti taikomi šiuolaikiniai gydymo būdai – stereotaksiniai metodai, tokie kaip radiodažnuminė branduolių destrukcija, gama peilio radiochirurgija ar jau minėta gilioji smegenų stimuliacija (GSS).

Neurochirurgas A. Radžiūnas skaičiuoja, kad GSS procedūras Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos specialistų komanda sėkmingai atlieka jau vienuolika metų.

Iki šiol specialistai Lietuvoje GSS procedūras yra atlikę maždaug 180 pacientų.

Užtikrina ilgalaikį poveikį

GSS terapiją Dr. A. Radžiūnas įvardija kaip pavyzdį, rodantį, jog neuromoduliacijos metodas yra vienas iš pažangiausių Parkinsono ligos gydymo būdų, pasaulyje tobulėjant kompiuterinėms technologijoms ir medicininei įrangai. Įprastai GSS sistemos implantavimo procedūra trunka keletą valandų.

Būklės gerėjimą pacientai pradeda jausti po procedūros praėjus kelioms savaitėms – palengvėja tiek jų pačių, tiek artimųjų gyvenimas. Su minimalia priežiūra GSS terapija veikia taip, kad sunkiai sergantys pacientai sugeba pakilti iš lovos, apsirengti, valgyti ir užsiimti kita kasdiene veikla. Motorinės funkcijos pažanga išlieka akivaizdi ir praėjus 10 metų po implantacijos.

GSS yra pagrindinė judėjimo sutrikimų terapija ir yra įtraukta į Europos neurologinių draugijų federacijos (EFNS) gaires. Dažniausiai procedūra atliekama pacientams, kuriems liga diagnozuota daugiau nei 5 metus ir kurių medikamentinis gydymas nebeteikia tokių rezultatų kaip anksčiau.

GSS procedūras finansuoja Valstybinė ligonių kasa.

Partnerių turinys.