Ar nors kartą šios pandemijos akivaizdoje, bandėte savęs paklausti: ką turėčiau daryti, kad jausčiausi visapusiškai laimingas? Juk šiuo metu didžiausią laiko dalį tenka praleisti namuose – mokytis, studijuoti, dirbti, galiausiai – ilsėtis. Akivaizdu, kad toks gyvenimo būdas daugeliui kelia įtampą ir stresą, ko pasekoje, yra trikdoma emocinė sveikata. Džiugu tik yra tai, kad šiais pažengusiais laikais, kai apstu įvairiausių galimybių, norintys pagerinti savo vidinę būseną neišeinant iš namų – kreipiasi pagalbos į psichologus, skaito įvairiausias knygas apie saviugdą, dalyvauja nuotoliniuose mokymuose apie savęs supratimą arba tiesiog praktikuoja meditaciją.

PSO rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) visam pasauliui yra pateikusi rekomendacijas, kaip elgtis šios pandemijos metu: dažnai plauti rankas, laikytis atstumo nuo sergančiųjų, neliesti rankomis veido, akių, nosies, burnos. Taip pat dėvėti apsaugines kaukes, valgyti termiškai apdorotą maistą, vengti kontaktų su gyvūnais, atidėti keliones, o jeigu per pastarąsias 2 savaites buvo lankytąsi užsienio šalyse – pasilikti namuose.

Be visų šių svarbių rekomendacijų PSO didelį dėmesį skiria savarankiško fizinio aktyvumo karantino metu rekomendacijoms. Viena iš jų – atsipalaiduoti ir praktikuoti namuose meditaciją. Pasak PSO specialistų, meditacija ir gilus kvėpavimas – turėtų padėti išlikti ramesniems.

Meditaciją praktikuoti gali kiekvienas norintis

Daugiau nei dešimtmetį meditaciją praktikuojantis ir japoniškas MEISO (meditacines) kėdutes kuriantis Domas Tyla sako, kad medituoti gali kiekvienas norintis, o meditaciją praktikuoti galima bet kuriuo paros metu ir bet kur. „Labai tikėtina, kad pradžioje atsipalaiduoti bus sudėtinga, nes daugelis mūsų, to tiesiog nemokame nuosekliai padaryti. Todėl pradžioje per daug iš savęs nereikalaukite. Visų pirma, pasirinkite tam tinkamą laiką, kad niekas netrukdytų – ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą ir medituokite tokioje namų vietoje, kurioje jausitės saugiai, ramiai ir patogiai“, – teigia kasdien meditacija užsiimantis Domas.

Pašnekovas sako, kad pradedant medituoti, visų pirma rekomenduojama patogiai įsitaisyti – tradiciškai, reikėtų atsisėsti į lotoso pozą (sukryžiuojant kojas) ant grindų, pagalvės arba kėdutės, bet tiks ir paprasta kėdė, fotelis ar sofa. Rankas, atverstas delnais į viršų, padėti ant šlaunų. Tuomet reikėtų įsitikinti, jog sėdint nugara yra tiesi. Užmerkti akis, atpalaiduoti kūną ir palaipsniui susikoncentruoti į kvėpavimą. Visas dėmesys turi būti sutelktas į kvėpavimą ir jei protas nuklysta prie pašalinių minčių ar užgriuvusių rūpesčių, reikėtų vėl sutelkti visą dėmesį ties kvėpavimu – stebime kaip įkvepiame ir iškvepiame. Tokioje padėtyje rekomenduojama išbūti 5-10 minučių ar ilgiau, kol visiškai atsipalaiduos visas kūnas. – „Būtų gerai, kad tai taptų kasdieniniu jūsų įpročiu –10 minučių, skirtų tik sau, ramybės“, – pabrėžia Domas.

Svarbiausia – patogumas

Meditacija yra treniruotė smegenims, todėl daugeliui atrodo, kad ją praktikuoti – paprasta. Juk tereikia atsisėsti ir nieko nedarant ramiai išbūti tas kelias minutes. „Iš tiesų, tai nėra taip viskas paprasta. Medituodami žmonės dažnai kankinasi – juos išmuša prakaitas, protas negali nurimti ir galiausiai, tenka sukaupti visas pastangas vient tik tam, kad apskritai būtų įmanoma išsėdėti. O ką jau kalbėti apie minčių „išvalymą““, – pasakoja Domas.

Todėl, kai medituojant pradedama žengti ramybės ir santarvės link – labai svarbu pašalinti visus „nepatogumus”, kurie gali užkirsti kelią kokybiškai meditacijai. Vienas iš tokių – nepatogi sėdėsena. Dažnai žmonės negali atsisėsti į lotoso pozą, net ir pusės lotoso pozą, o tie kurie gali – nebūtinai joje ilgai ir komfortiškai išsėdi. „Ne visi mes apdovanoti lankstumu ar ištverme, todėl dažnai, būtent dėl to, kad negalime iškart taisyklingai sėdėti meditacijos metu ir tampa pasiteisinimu atidėti ar net visam laikui „mesti” meditaciją”, – savo įžvalgomis dalinasi Domas.

Lietuvos rinkai – rankų darbo kėdutės

Pašnekovas sako, kad labai dažnai pasitaiko, jog medituojant lotoso/pusės lotoso pozoje, nuolat koncentruojamasi į savo laikyseną – nugarą, pečius, kojas. Kūnas priešinasi nenatūraliai sėdėsenai ir vis bando pakoreguoti tiesią nugarą, nusverti pečius. Ir galiausiai gaunasi taip, kad ne medituojama, o vis bandoma kovoti su savo kūnu ir nuolatiniu savęs „tiesinimu“. Dėl šių priežasčių, visiems praktikuojantiems meditaciją, gali padėti meditacinės kėdutės.

„Sėdint ant meditacinės kėdutės – laikysena yra „automatiškai“ taisyklinga. Nugara tiesi, galva truputį pasvirus į priekį, pečiai taisyklingoje pozicijoje, o kojos (ypač, jei po keliais padėta pagalvė) nepavargsta ir nejuda. Pradėjus medituoti ir naudojant meditacinę kėdutę, dingsta diskomfortas, lieka mažiau priežasčių blaškytis, nukreipiant dėmesį nuo kvėpavimo“, – savo pastebėjimus dėsto D. Tyla.

Meditaciją, kaip atsipalaidavimo būdą praktikuojantis Domas sako, kad kartu su kolega gamindamas MEISO meditacines kėdutes, kažkokio naujo stebuklo neišrado. „Tiesiog kūrėme jas pagal save. Norėjome, kad šios meditacinės kėdutės būtų ne tik gražios vizualiai, bet ir patogios bei ilgaamžės. Minties užuomazga kilo jau gana seniai, kai tik pradėjau domėtis meditacija – tuomet ieškojau tokios kėdutės sau, bet nepavyko rasti. Galutinai viskas susidėliojo pagyvenus Japonijoje – norėjosi jų kultūra ir estetika pasidalinti Lietuvoje. Taip jos ir atsirado. Gaminame jas iš ąžuolo, o kad neskriaustume gamtos – esame pasižadėję, už kiekvieną nupirktą kėdutę – pasodinti po ąžuoliuką“.