Visiškas valstybių sienų uždarymas, siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, nėra tvari strategija, pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ragindama šalis imtis visapusiškų strategijų, paremtų žiniomis, kur tiksliai fiksuojami koronaviruso protrūkiai.

Daugelyje šalių sienų uždarymas ir kelionių apribojimai yra laikomi svarbia kovos su koronaviruso plitimu dalimi.

Tuo tarpu daugelyje Europos šalių, kurios sušvelnino ar visai atšaukė karantino apribojimus, išaugo naujų COVID-19 atvejų skaičius, taigi, žemyne vis garsiau kalbama apie sienų uždarymą.

Vis dėlto, PSO įspėja, kad tokios priemonės negalės būti taikomos neribotą laiką. Sienų uždarymas esą yra veiksmingas būdas kovoti su COVID-19 tik kartu su kitomis priemonėmis, kurios padeda nustatyti COVID-19 atvejus ir sustabdyti ligos plitimą.

„Tolesnis valstybių sienų uždarymas nebūtinai yra tvari strategija, atsižvelgiant į pasaulio ekonomiką, pasaulio skurdžiuosius ir visus kitus“, – sakė PSO nepaprastųjų situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

„Artimiausioje ateityje atskiroms valstybėms bus beveik neįmanoma laikyti jų sienas uždarytas“, – teigė M. Ryanas, pabrėždamas, kad „ekonomikos turi atsiverti, žmonės turi dirbti, prekyba turi būti atnaujinta“.

Tiesa, jis pripažino, kad COVID-19 pandemijos atveju neįmanoma imtis vienodos politikos visame pasaulyje, nes protrūkiai skirtingose valstybėse vystosi skirtingai.

Nors šalys, kuriose virusas plinta nekontroliuojamai, gali įvesti griežtą visuotinį karantiną, kitos, kur viruso plitimas sustabdytas ir atsiranda tik pavienių židinių, turėtų imtis kitokių strategijų.

„Nemažinkite spaudimo“

Šalys turėtų būti pasiruošusios griežtinti arba švelninti karantino priemones, teigė M. Ryanas ir perspėjo valstybes nemažinti spaudimo koronaviruso atžvilgiu.

„Sumažinkite spaudimą viruso atžvilgiu ir skaičiai vėl šoktelės“, – sakė M. Ryanas.

Tuo tarpu PSO mokslininkė Maria Van Kerkhove tikino, kad gyventojai neturėtų tikėtis drastiškų kovos su koronavirusu priemonių. Visuomenė esą turėti prisitaikyti prie ilgos kovos su koronavirusu.

„Turėsime išsiaiškinti, kaip atrodo naujas normalus gyvenimas. Į jį įtrauktas fizinis atstumas nuo kitų žmonių ir kaukių dėvėjimas ten, kur reikia. Mūsų naujasis normalumas – žinoti, kur yra šis virusas kasdien, kur mes gyvename, kur mes dirbame, kur mes norime keliauti“, – sakė M. Van Kerkhove.

PSO vertins COVID-19 ekstremaliąją padėtį

Šią savaitę posėdyje specialus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komitetas aptars COVID-19 ekstremaliąją padėtį, praėjus 6 mėnesiams po to, kai ji buvo paskelbta.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas žurnalistams patvirtino, kad PSO ekstremaliųjų situacijų komitetas susirinks, kad įvertintų deklaraciją, kuria šių metų sausio 30 d. koronaviruso sukeliamos ligos protrūkis Kinijoje ir už jos ribų paskelbtas Tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize (PHEIC).

PHEIC deklaracija, žyminti aukščiausią pavojaus lygį pagal tarptautinius sveikatos apsaugos standartus, turi būti vertinama kartą per 6 mėnesius.

Nuo 2007 m., kai buvo pakeistas Tarptautinis sveikatos reglamentas, PSO tokią deklaraciją skelbė tik penkis kartus – prasidėjus kiaulių gripo, poliomelito, Zikos viruso ir dukart Ebolos viruso protrūkiams.

Palyginti su ankstesniais ligų protrūkiais, dabartinė COVID-19 pandemija „yra pati rimčiausia“, teigė T. A. Ghebreyesusas.

Neabejojama, kad komitetas nuspręs, jog COVID-19 protrūkis vis dar turi būti laikomas tarptautinio masto krize, tačiau manoma, kad gali būti pakoreguotos rekomendacijos dėl to, kaip su koronavirusu turėtų kovoti PSO ir visas pasaulis.

Nuo sausio 30 d., kai buvo paskelbta deklaracija, padėtis pasaulyje pasikeitė dramatiškai.

„Kai sausio 30 d. skelbiau Tarptautinio masto visuomenės sveikatos krizę, už Kinijos ribų buvo užregistruota mažiau nei 100 atvejų ir nulis mirčių“, – sakė PSO vadovas.

Šiuo metu COVID-19 atvejų pasaulyje skaičius siekia 16 mln., o mirčių – apie 650 tūkst.

„COVID-19 pakeitė mūsų pasaulį. Liga vienu metu ir suartino žmones, bendruomenes ir tautas bei išskyrė juos“, – sakė T. A. Ghebreyesusas.

PSO pandemijos metu susilaukė kritikos iš kai kurių šalių dėl reakcijos į ligos protrūkį. Kritikai organizaciją kaltina per lėtai pradėjus imtis veiksmų, PSO savo ruožtu tai neigia.

„Per pastaruosius 6 mėnesius PSO nenuilsdama dirbo, kad padėtų šalims pasirengti ir reaguoti į šį virusą. Aš be galo didžiuojuosi mūsų organizacija, PSO, nuostabiais žmonėmis ir jų dedamomis pastangomis“, – tikino T. A. Ghebreyesusas.

Pats PSO vadovas kelis pastaruosius mėnesius susidūrė su aršia JAV prezidento Donaldo Trumpo kritika. D. Trumpas PSO vadovą ne kartą yra pavadinęs „Kinijos marionete“.

Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas oficialiai pradėjo JAV pasitraukimo iš PSO procedūrą.

A. Guterresas: pandemija suteikia galimybę pakeisti pasaulio miestus

Koronaviruso pandemija sukūrė galimybę žmonėms permąstyti urbanistinių teritorijų paskirtį ir formą, pareiškė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Ant miestų pečių nugulė didžiausia krizės našta – daugelyje jų perpildytos sveikatos apsaugos sistemos, trūksta vandens ir sanitarinių paslaugų, taip pat kyla kiti iššūkiai“, – sakė A. Guterresas, pabrėždamas, kad krizė „atskleidė giliai įsišaknijusią nelygybę“.

„Dabar pats metas permąstyti ir performuoti urbanistinį pasaulį. Dabar yra mūsų galimybę atsigauti, pastatyti atsparesnius, visiems lygius ir tvarius miestus“, – teigė JT vadovas.

A. Guterresas pradėjo programą, kurioje teigiama, kad reaguodamos į pandemiją šalys turi kovoti su nelygybe ir užtikrinti socialinį saugumą, be kita ko, garantuodamos būstą benamiams.

Miestai taip pat turi siekti su žaliąja ekonomika suderinamo ir atsparaus ekonomikos atsigavimo. A. Guterresas kaip pavyzdį pateikė miestus, kurie pagerino saugumą ir sumažino oro taršą, sukurdami naujus dviračių takus ir pėsčiųjų zonas.

„Susitelkiant ties ekologine tranformacija ir darbo vietų sukūrimu, priimami paramos paketai gali augimą nukreipti atsparesne, mažesnės taršos kryptimi“, – sakė A. Guterresas.

A. Guterreso teigimu, valstybės turėtų transformuoti miestus ir spręsti klimato kaitos bei taršos problemos taip pat skubiai, kaip perėjo prie darbo iš namų pandemijos metu.