Mūsų organizmo imunitetas nusprendžia, ar sugebėsime atsispirti mus atakuojančioms ligoms, o jomis susirgus – kaip greitai išsivaduosime nuo negandos. Sveikos kepenys yra vienas pagrindinių imuninės sistemos barjerų.

Gerą sveikatą ir atsparumą infekcijoms lemia tinkama viso organizmo priežiūra: nuo fizinio aktyvumo iki ramių nervų, nuo tinkamos mitybos iki gero virškinimo, tvirtina žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. Toks holistinis požiūris žmogaus organizmą vertina kaip vieną, idealų organų derinį, kurio darni pusiausvyra lemia mūsų gerbūvį.

Vis tik viena šio puikaus sutvėrimo detalė yra itin svarbi, įsitikinęs V. Skirkevičius. Tai – kepenys, kurios ne tik dalyvauja virškinime ir aprūpina organizmą gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, bet ir yra pagrindinis organizmo filtras bei apsauga nuo bakterijų, virusų ir nuodingų toksinų.

Kai kalbame apie ligas ir imunitetą joms, frazė „smūgis į kepenis“ įgyja naują reikšmę. Būtent šis organas tiesiogine šio žodžio prasme sugeria pagrindinius virusinės ar bakterinės infekcijos ir kenksmingų gyvenimo faktorių smūgius, taip apsaugodamas gležnesnius kitus organus. Kepenys tarsi sutvertos šiai kovai: jų ląstelės žūsta ir vėl sparčiai atsinaujina veikdamos lyg savaime išsivalantis kūno vidaus nešvarumų filtras. Tačiau ir kepenų atsparumas turi savo ribą, kurią peržengus jos nebeatsistato, o organizmo atsparumas ima byrėti į šipulius.

Natūralios medicinos eksperto paklausėme, kaip išsaugoti sveikas kepenis ir maksimalų kūno atsparumą išoriniams jo priešams.

V. Skirkevičius siūlo laiką karantine leisti ne tik įvairiai bei skaniai gaminant maistą ir maitinantis, bet ir nepamirštant po to pasirūpinti kepenų veikla. Šiuo metu, gyvendami uždaresnį gyvenimą ir vartodami daugiau maisto, apkrauname virškinime dalyvaujančias kepenis papildomu krūviu, todėl jos vargsta ir gali silpninti imunitetą.

Specialistas pasakoja, kad vaikystėje vaikai gana dažnai viduriuoja ir taip valo organizmą, o suaugęs žmogus netenka šios natūralios savybės, todėl organizme ima kauptis toksinai. „Liaudiškai tariant, mes esame tarsi nuolat apsinuodiję. Šiuolaikinis neekologiškas maistas žmogui per sudėtingas, jis tinkamai nesuvirškinamas, todėl organizmas tampa kenksmingų medžiagų talpykla“, – įspėja jis ir priduria, kad kepenis būtina valyti.

Iš ko galima suprasti, kad kepenims reikia pagalbos?

V. Skirkevičiaus teigimu, apie kepenų funkcijos sutrikimą gali signalizuoti labai daug simptomų, tačiau dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas, blogas kvapas iš burnos, liežuvio apnašos, skausmas pilve, prastas ar, atvirkščiai, itin išaugęs apetitas, pilvo pūtimas, pasikeitęs išmatų kvapas, nemiga, niežėjimas, nuolatinio nuovargio jausmas. Tai rodo, kad organizmas greičiausiai apsinuodijęs ir susiduria su lėtinių susirgimų grėsme. Kai organizme atsiranda uždegimo židinių, jis eikvoja jėgas šiems slopinti, dėl ko gali vystytis nuo diabeto, astmos iki onkologinių ligų. Žinoma, silpnėja ir imunitetas.

Kepenys valomos iš esmės per mitybą – valant kraują, o augalai yra vienas iš lengviausiai prieinamų valymo būdų. Fitoterapeutas pataria kuo dažniau vartoti salotas ir kitus žalumynus, jaunas dilgėles, meškinius česnakus, taip pat įvairias aliejingas sėklas. Dabartinis metas netrukus taps palankus gerti juodųjų serbentų ir aviečių lapų užpilus (plikoma karštu vandeniu). Tačiau neturintiems galimybių prisirinkti kepenims naudingų lapų, vaistažolių ar prisileisti šviežios sulos žolininkas rekomenduoja naudoti žoleles, kurios saugo kepenis nuo toksinų, o taip pat mažina kepenų riebėjimą ir skatina ląstelių atsinaujinimą. Teigiamą augalų poveikį kepenims ne viename tyrime yra patikrinę mokslininkai.

Ypatingai saugoti kepenis turėtų žmonės, vartojantys daug vaistų. Augalų mišiniai – tinkamas tokių pacientų kepenų pastiprinimas, gerinantis ir bendrą atsparumą įvairioms ligoms.

Bene populiariausias ir geriausiai ištirtas yra ciberžolės (kurkumino), margainio (silimarino) ir juodųjų pipirų (piperino) derinys. Jis specialistų dažnai papildomas ir kitais kepenims naudingais augalais: gysločiu, bijūnu, dilgėlėmis, medetkomis. Būtent tokia augalinė formulė kepenims yra efektyvi, nes komponentai papildo vienas kito veikimą bei pagerina pasisavinimą. Kepenims „patinka“ ir rozmarinai, raudonėliai, mėtos ar ramunėlės.

Iš ciberžolės išgaunamas kurkuminas neleidžia į organizmą patenkančioms medžiagoms pelyti ir „maitina“ kraują, sako fitoterapeutas. Tai ypač svarbu turint prastesnį virškinimą. Norintiems gerinti kepenų veiklą, specialistas siūlo „triuką" – atkreipti dėmesį ir į karčiu ar aštriu skoniu pasižyminčius augalus. „Kas nevartoja kartaus maisto, tas vartoja karčius vaistus“, – pajuokauja ir priduria, kad aštrūs augalai skatina tulžies išsiskyrimą, o kartūs saugo nuo bakterijų. Kepenims vertingos įvairios aliejingos sėklos: kmynai, pankoliai, kanapė, taip pat pasižyminčios kartumu.

Kodėl geriausia – vaistažolių mišiniai?

V. Skirkevičius atkreipia dėmesį, kad mišinius vartoti kur kas naudingiau ir saugiau nei vieną augalą. Jei skirtingų augalų derinys yra gerai apgalvotas, veikliosios medžiagos sustiprina vienos kitų veikimą ir neutralizuoja šalutinius poveikius. Kai kurios net pagerina kitos konkrečios vaistažolės įsisavinimą organizme, pvz., su kurkuminu geriausia naudoti piperiną, o pastarasis didina silimarino aktyvumą, todėl žmogus gauna daugiau naudos.

Specialisto nuomone, geriausias metas stiprinti kepenis yra dabar, iš anksto, kadangi izoliacijos liūdesį ir frustracijas žmonės kompensuoja rinkdamiesi netinkamą maistą arba per didelius jo kiekius, nors daugelis apie tai drovisi prisipažinti. Dėl to neišvengiamai stringa įvairios apsauginės organizmo reakcijos. Kai karantinas baigsis, V. Skirkevičius prognozuoja ligų bumą, tik ligos jau bus ne virusinės, o kilę dėl nervų arba susiję su tomis pačiomis kepenimis.

Todėl jomis pasirūpinti reikia iš anksto, apibendrina ekspertas.