Infekcinių ligų gydytoja prof. Raimonda Matulionytė kasdien susiduria su ŽIV liga sergančiais pacientais ir teigia, kad su liga susijusių baimių jie patiria vis mažiau. Medikė ragina kuo anksčiau kreiptis dėl gydymo, nes ŽIV infekcija gali būti visiškai kontroliuojama ir netrukdyti visavertiškai gyventi.

ŽIV liga – žmogaus imunodeficito viruso sukelta lėtinė liga. Ji naikina žmogaus imunitetą ir organizmas tampa labai imlus, pavyzdžiui, tuberkuliozei, onkologinėms ir bakterijų sukeltoms ligoms.

„Negydant ŽIV ligos, visos imuniteto jėgos išeikvojamos kovai su šia infekcija, todėl labai lengvai užsikrečiama kita liga, nuo kurios organizmas jau nebegali apsiginti ir nebepasiduoda gydymui. Pasiekus paskutinę ŽIV ligos stadiją – AIDS – gyventi paprastai lieka vos pora metų. Tačiau taip yra dėl kitų ligų, o ne dėl pačios ŽIV infekcijos. Ji tikrai nėra nuosprendis ir ŽIV užsikrėtusių, tačiau besigydančių pacientų gyvenimo trukmė yra tokia pati, kaip ir sveikų žmonių“, – tvirtina prof. R. Matulionytė.

Nuosekliai gydoma liga – visiškai kontroliuojama

ŽIV ligos gydymo antiretrovirusiniais vaistais tikslas – apsaugoti tiek paties sergančio asmens, tiek visuomenės sveikatą: nuosekliai vartojami vaistai neleidžia pacientui užsikrėsti kitomis pavojingomis ligomis, nuo kurių paprastai apsaugo mūsų imuninė sistema, ir ŽIV infekcija užkrėsti kitų asmenų.

„ŽIV infekcija šiandien yra visiškai kontroliuojama, nes valstybės kompensuojamas gydymas skiriamas iškart po diagnozės. Vaistai viruso nesunaikina, tačiau sumažina jo koncentraciją kraujyje iki nebeaptinkamos. Todėl, ypač pradėjus gydymą anksti, imuniteto gynybinės jėgos išlieka tokios pat, kaip ir sveiko žmogaus, turinčio atsparumą kitoms infekcijoms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, gydymą pradėjus iš karto, nauda yra daug didesnė, komplikacijų dėl ŽIV sukelto užsitęsusio uždegimo ir kitų rizikų taip pat sumažėja“, – teigia gydytoja.

Visgi prof. R. Matulionytė pabrėžia, kad, gydymą pradėjus perdėm vėlai, imuninė sistema jau būna išsekinta ir nebepajėgia apsaugoti nuo kitų aplinkoje paplitusių netipinių infekcijų sukėlėjų. Net ir sėkmingo gydymo prieš šias infekcijas atveju, imunitetas atsistato vangiai, todėl netipinių ligų rizika gali likti visam gyvenimui. Taip pat nėra efektyvus gydymas su pertraukomis.

„Užsikrėtus ŽIV liga, vaistus reikia gerti visą likusį gyvenimą. Darant pertraukas, virusas organizme greitai atsinaujina ir vėl tampa aktyvus bei perduodamas kitiems. Nors savijauta kurį laiką gali atrodyti gera, tyrimai rodo, kad gydymą nutraukiančių pacientų rezultatai yra blogesni nei tų, kurie vaistus vartoja nuosekliai, be to, gali išsivystyti atsparumas vaistams. Tačiau gera žinia ta, kad nuoseklus gydymasis – vienintelė sąlyga pacientui, norinčiam visiškai suvaldyti šią ligą“, – aiškina specialistė.

Gydosi ne visi

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 3 tūkst. ŽIV ligos atvejų, tačiau gydosi vos 40 proc. žmonių. Dažnai kliūtis yra socialinės problemos ar priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, nes, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje vis dar didesnę dalį pacientų, užsikrėtusių ŽIV, sudaro švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys.

„Dažniausiai nesigydo žmonės, kurie turi socialinių ir priklausomybės problemų. Jiems trūksta informacijos ir motyvacijos. Kai kurie yra linkę ŽIV kaltinti dėl kitų nesėkmių ir visuomenės atstumties, bet iš tikrųjų atstumia ne liga, o gyvenimo būdas ir paties žmogaus požiūris. Viena iš didžiausių kliūčių asmenims, sergantiems ŽIV liga, kreiptis dėl gydymo taip pat yra vidinė stigma. Tačiau visuomenėje su ŽIV susijusių baimių ir mitų nebėra tiek, kiek anksčiau, todėl ir patiems ligoniams nereikėtų bijoti. Aš žinau daugybę atvejų, kai pacientai ligos ypatingai nesureikšmina. Jei pačių sergančiųjų požiūris į ją taps paprastas, liga normalizuosis ir stigma išnyks“, – teigia gydytoja.

Pasak prof. R. Matulionytės, su ŽIV susijusių baimių mažėja, tačiau ypač svarbu, kad pacientų artimieji būtų tinkamai informuoti. Medikė primena, kad ŽIV buityje neplinta – užsikrėsti per seiles, prakaitą, šlapimą ar ašaras neįmanoma. Virusą perduoti galima tik lytinių santykių metu ir per kraują.

„ŽIV užsikrėtusi moteris taip pat gali virusą perduoti vaisiui ar naujagimiui, tačiau pagrindiniai infekcijos perdavimo būdai – lytinis ir per kraują. Dėl to ir, žinoma, dėl įprastos higienos nereikia dalytis skutimosi peiliukais ar dantų šepetėliais – daiktais, kurie gali turėti sąlytį su krauju. Tačiau asmenų, sergančių ŽIV liga, artimiesiems namų buities bijoti tikrai nereikia. Apskritai sergantiesiems šia liga labai svarbus artimųjų palaikymas ir pagalba. Ir išties pastebime, kaip daugelio pacientų šeimos jais rūpinasi, skambina ir teiraujasi dėl jų sveikatos, padeda užsiregistruoti pas kitus gydytojus. Pacientų partneriai nebijo, tuokiasi, susilaukia vaikų, nes ŽIV tikrai nėra kliūtis turėti šeimą ir gyventi kokybišką gyvenimą“, – pasakoja profesorė.

Diagnozė – galimybė pakeisti gyvenimą

Prof. R. Matulionytės teigimu, šiuolaikinių vaistų nuo ŽIV ligos įvairovė leidžia kiekvienam pacientui gydymą individualiai priderinti prie jo gyvenimo būdo, kitų ligų ir aplinkybių, todėl ir šalutinių poveikių dabar yra kur kas mažiau nei anksčiau. Tai ŽIV liga sergantiems asmenims leidžia gyventi visavertį gyvenimą ar net jį iš esmės pakeisti.

„Dabar nuo šios ligos besigydantys pacientai gyvena lygiai tiek pat, kiek ir sveiki žmonės, o kai kurie tyrimai rodo, kad net ir ilgiau, nes jie yra nuolat stebimi gydytojų. Be to, ŽIV užsikrėtę žmonės yra draudžiami socialiniu draudimu, jie gali įveikti priklausomybes, taip pat išsigydyti hepatitą C – tai proga visiškai pakeisti gyvenimą. Kai kurie būtent nuo to ir pradeda, o vėliau teigia niekada nesitikėję, kad viskas gali taip pasikeisti. Žinau atvejų, kurie įrodo, kad viskas yra įmanoma, tik svarbu kreiptis pagalbos ir, žinoma, patiems norėti gydytis“, – tikina gydytoja.

„Gelbėtojai be slenksčių“

„Gelbėtojai be slenksčių“ – tai socialinė iniciatyva ŽIV liga sergantiems asmenims ir jų artimiesiems. Ja siekiama informuoti ir padėti gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, ir taip mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą bei socialinę atskirtį Lietuvoje.

Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV ligos gydymo srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, žemo slenksčio paslaugų kabinetais ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Partnerių informacija.