„Pirmiausia tėvams kyla klausimas, kodėl liga palietė jų vaiką. Tada bandoma ieškoti atsakymų į egzistencinius, būties klausimus. Tačiau jau būna per vėlu. Šeimai – tai tragedija“, – tėvų reakcijas, diagnozavus žiaurią meningokoko B tipo infekciją, prisimena profesorius dr. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Per ilgametę praktiką profesoriui meningokokine B tipo infekcija užsikrėtusius vaikus teko matyti kelias dešimtis kartų, paskutinį kartą – šiemet. Laimei, itin kritiškos būklės vaiką, kuriam buvo diagnozuota žaibinė meningokoko B forma, pavyko išgelbėti. Tiesa, ligos padarinius jis jaus visą gyvenimą – gydytojams teko pašalinti dalį pažeistų pirštų.

„Neretai meningokokine B tipo infekcija užsikrečia sveiki, gerai išsivystę vaikai. Tokie, kurie nėra sirgę rimtesnėmis ligomis. Ir pirmasis susirgimas smogia nepasiruošus – tėvai išgirsta, kad jų atžalai diagnozuotas meningokokas B“, – pasakoja R. Kėvalas.

Tėvams lengviau suvokti autoavariją nei ligą

Šį rudenį R. Kėvalas prisijungė prie šviečiamosios iniciatyvos „Čia tik lėlė“, skatinančios tėvus ir globėjus sužinoti daugiau apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę. Specialiai šiai iniciatyvai skulptorius Algimantas Kensminas sukūrė lėlę, kuri simbolizuoja ligą išgyvenusį vaiką su skaudžiais liekamaisiais reiškiniais.

„Svarbu informuoti tėvus apie meningokoko B pavojus. Lietuvoje žmonėms lengviau paaiškinti, kodėl vaikas gali nukentėti nuo nelaimingo atsitikimo ar autoavarijos metu, o ne susirgęs klastinga liga. Kaip rodo mano praktika, tėvams itin sudėtinga suvokti, kaip sveikas vaikas gali susirgti infekcija, kuri gali tapti invalidumo pasekme ar netgi pasibaigti mirtimi“, – teigia profesorius.

Meningokoku B sergančius vaikus mačiusi vaikų gydytoja pulmonologė Iveta Skurvydienė teigia, kad tėvams būtina sužinoti kuo daugiau apie ligą, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai Europoje. Kasmet suserga apie 80 žmonių, kas 10-as iš jų miršta nuo ligos ir jos komplikacijų.

„Meningokokas B – sunki ir žaibiškai besivystanti liga. Tėvai nespėja prisijaukinti tos minties, kad jų vaikas gali ja susirgti. Atrodytų, gyvename civilizuotame pasaulyje, laikomės higienos priemonių, yra gydytojai, kraujo tyrimai ir kaip gali būti, kad tokios ligos užklumpa taip nepastebimai. Jeigu vaikas yra ligos rizikos grupėje, t. y. iki 5 m. amžiaus, tėvai gali padaryti svarbiausią sprendimą – paskiepyti ir jį apsaugoti“, – teigia I. Skurvydienė.

Kai pamato ligą realybėje, nerimas pasiekia piką

Pirmaisiais požymiais meningokokinė infekcija gali nesiskirti net ir nuo virusinių infekcijų. Meningokokas B gali prasidėti sloga ir tik vėliau, atsiradus galvos, kaklo raumenų skausmui ir įtempimui, pykinimui, vėmimui, aukštam karščiavimui, kurio nepavyksta sumažinti vaistais, jau įtariama ši pavojinga liga.

„Visi tėvai, kurie atveždavo meningokokine infekcija sergančius vaikus pas gydytojus, būdavo labai išsigandę. Neabejoju, kad absoliuti dauguma tėvų yra skaitę apie meningokoką, bet kai realybėje pamato, kaip liga staigiai vystosi ir stiprėja, kaip akyse plečiasi hemoraginis bėrimas vaiko odoje ir būklė vis sunkėja, nerimas pasiekia piką“, – tėvų reakcijas prisimena I. Skurvydienė.

Profesoriaus R. Kėvalo teigimu, jeigu prasideda žaibinės formos meningokokinė B tipo infekcija, valandos, netgi minutės lemia gyvenimą.

„Reikia nepamiršti, kad jeigu neišsivysto pati pavojingiausia – žaibinė ligos forma –meningokokas gali būti įveiktas be skaudžių padarinių. Jeigu yra tokia apsaugos priemonė kaip skiepai, tėvai turėtų užduoti sau klausimą, ar jie nori padėti savo vaikams ir juos apsaugoti, ar pasiduoda likimui, kuris kartais būna labai negailestingas“, – tėvams primena patyręs gydytojas.

Plika akimi bakterijos nešiotojo neįmanoma nustatyti

Vaikų gydytoja I. Skurvydienė atkreipia dėmesį, kad meningokokas B yra neprognozuojama liga. „Mano praktikoje buvo tokia situacija, kai iš penkių vaikų šeimoje susirgo vienas, pats jauniausias, o kitiems tebuvo sloga ir net neprireikė antibakterinių vaistų“, – pasakoja gydytoja.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, net 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.

Pasak I. Skurvydienės, plika akimi neįmanoma nustatyti, kuris žmogus yra meningokoko bakterijos nešiotojas, o kuris – ne. Todėl, gydytojos teigimu, keista, kai prieš skiepus pasisakančios mamos kartoja, kad savo vaiką augins taip, kad jis tikrai nesusirgs.

„Mama įsivaizduoja, kad kol vaikas yra namuose, nieko nenutiks. Betgi tas vaikas gali užsikrėsti ir nuo mamos. Jei keliaujate su vaiku atostogauti, turite žinoti, kad lėktuvo keleiviai keletą valandų kvėpuoja tuo pačiu oru, ir niekada nežinote, kas šalia jūsų atsisės – sveikas žmogus, sergantis ar infekcijos nešiotojas. Tėvams reikia domėtis liga, pasitikėti sveikatos apsaugos sistema ir valstybe, suteikiančia galimybę nemokamai paskiepyti kūdikius,“ – konstatuoja I. Skurvydienė.

ULAC duomenimis, praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai – 5 vaikų iki 5 metų amžiaus gyvybes. Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais nuo pavojingos infekcijos mirė 2 vaikai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai.