Apie 7 proc. vyresnių nei 65 metai pasaulio gyventojų serga Alzheimerio liga ar kita silpnaprotystės forma. Tuo metu tarp vyresnių nei 85 metų žmonių šio tipo ligomis sergančiųjų yra 40 proc.

Manoma, kad iki 2050 metų sergančiųjų šiomis ligomis skaičius gali patrigubėti, o tai kels rimtų iššūkių nacionalinėms sveikatos apsaugos sistemoms.

Žinoma, kad transporto priemonių išmetamos kenksmingos medžiagos, tokios kaip azoto dioksidas (NO2) ir suodžiai, padidina širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo takų ligų ir insulto tikimybę. Tačiau ar jos susijusios ir su didesne tikimybe susirgti Alzheimeriu bei kitomis silpnaprotystės formomis, iki šiol nebuvo nustatyta.

Norėdami tai išsiaiškinti, Londono universiteto Gyventojų sveikatos tyrimų instituto mokslininkai, vadovaujami dr. Iaino Carey'io, atliko tyrimą: peržiūrėjo 131 tūkst. Didžiojo Londono regione gyvenančio asmens sveikatos įrašus. Tyrime dalyvavo asmenys, kuriems 2004-aisiais buvo nuo 50 iki 79 metų.

Tyrimo pradžioje nė vienas dalyvis nerodė jokių silpnaprotystės požymių.

Remdamiesi žmonių gyvenamųjų vietų adresais, mokslininkai paskaičiavo, kiek apytiksliai per metus kiekvienas dalyvis įkvepia NO2 ir smulkių kietųjų dalelių, dar žinomų kaip KD2,5. Tuomet septynerius metus buvo stebima dalyvių sveikata.

Per tą laikotarpį bemaž 2,2 tūkst. dalyvių - 1,7 proc. visų tyrimo dalyvių - buvo diagnozuota silpnaprotystė.

Penktadalis labiausiai užterštose vietovėse gyvenusių žmonių susidūrė su 40 proc. didesne rizika susirgti šia liga nei penktadalis gyvenusiųjų vietovėse, kur NO2 ir KD2,5 koncentracija ore buvo mažiausia.