Menopauzė niekada neturėjo oficialios „liga“ etiketės. Vis dėlto šiuo moters gyvenimo laikotarpiu dažnai ne tik suprastėja bendra savijauta, bet ir padidėja kaulų lūžių, širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kaip rodo Lietuvoje atliktas tyrimas, moterys dažnai į nemalonius, o kartais net pavojingus šios „neligos“ simptomus numoja ranka ir neapsvarsto gydymo galimybių.

Menopauzės simptomai ir rizikos

Prasidėjus menopauzei, dėl moteriško hormono estrogeno trūkumo net 50-60 proc. moterų pradeda varginti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, nerimas ar depresija. Keičiasi jų oda, pasunkėja lytiniai santykiai, atsiranda dažnesnis noras šlapintis. Visi šie simptomai ženkliai sumažina moters darbingumą ir gyvenimo kokybę.

Pasak Kauno klinikų gydytojos endokrinologės prof. Birutės Žilaitienės, estrogenų trūkumas gali išprovokuoti ir rimtesnių problemų atsiradimą. Pavyzdžiui, širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė menopauzės periodu išauga apie 50 proc. Vakarų Europos statistika rodo, jog po menopauzės nemažai daliai (40 proc.) moterų pasireiškia osteoporozė ir dėl šios ligos padažnėja kaulų lūžimai.

Moterys bijo, nes nežino

Vakaruose, siekiant maksimaliai sumažinti menopauzės simptomus bei užkirsti kelią įvairių ligų vystymuisi, tarp vyresnio amžiaus moterų yra populiari hormonų terapija, kuri kompensuoja atsiradusį estrogeno trūkumą. Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Olandijoje hormonus vartoja apie 40 proc. vyresnių nei 40 metų amžiaus moterų, JAV šis skaičius dar didesnis.

Lietuvoje situacija yra visiškai priešinga. Praėjusiais metais atliktas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos inicijuotas tyrimas, siekiantis išsiaiškinti mūsų šalies moterų žinias apie menopauzę ir jos gydymą, parodė, jog kas trečia moteris galvoja, kad menopauzė yra natūralus procesas. Jos nelinkusios kreiptis į gydytojus ir į hormoninius preparatus žiūri itin įtariai.

Nors penkios moterys iš šešių yra girdėjusios apie menopauzinę hormonų terapiją, jų žinios yra labai paviršutinės. Didelė dalis lietuvių (55 proc.) teigė, kad šiuo metodu net nesidomėjo, ir tik todėl, kad tai – hormoninis preparatas. Jos nerimauja dėl galimai nuo hormoninių preparatų didėjančio svorio ar onkologinių ligų rizikos. Tačiau tyrimai rodo, kad nėra jokių medicininių įrodymų, jog nuo hormoninės terapijos augtų svoris, o kai nėra kontraindikacijų, pirmi penkeri hormonų vartojimo metai – visiškai saugi terapija, mažinanti osteoporozės ir širdies kraujagyslių ligų riziką.

Įdomu tai, jog bendra moterų nuomonė apie menopauzinę hormonų terapiją nėra pozityvi, bet perskaičius pateiktą šios terapijos aprašymą didelė dalis (45 proc.) teigė, kad ją naudoti norėtų.

Hormoninė terapija – geresnei gyvenimo kokybei

Anot B. Žilaitienės, moterims su amžiumi senkant kiaušidžių veiklai ateina toks laikas, kai kiaušidės tiesiog jau nepajėgia pagaminti estrogeno tiek, kiek organizmui reikia. Pagrindinis menopauzinės hormonų terapijos tikslas ir yra kompensuoti atsiradusį šio hormono trūkumą. Tokia terapija gydytojų skiriama tuomet, kai atsiranda vidutinio sunkumo ar sunkūs menopauzės simptomai, ir norima padėti moterims gyventi aktyviau jų darbingu gyvenimo laikotarpiu (50-60 m.) bei sumažinti galimas ligų rizikas.

Lietuvoje dažnai vyrauja nuomonė, kad hormoninių preparatų vartojimas yra ėjimas prieš gamtą, Kauno klinikų gydytoja endokrinologė prof. Birutė Žilaitienė tokiam teiginiui turi atsakymą.

„Bėgant laikui, mes patys gerokai sujaukėme gamtos planus ir susikūrėme daug sunkesnę naštą. Anksčiau žmonės gyvendavo iki 50 metų, dabar gyvenimo trukmės vidurkis – apie 80 metų, o greit pasieksime ir 100 metų. Darbingo amžiaus pailginimas – svari priežastis rūpintis savo gyvenimo kokybe“, – teigia gydytoja.
Pasak jos, mūsų organizme hormonai atlieka labai svarbų vaidmenį ir reguliuoja visas svarbiausias funkcijas, tad ir požiūris į tai turi būti rimtas. Visgi, kaip bebūtų keista, vyrai šioje srityje yra daug atsakingesni nei moterys.

„Kai vyrui trūksta testosterono, jam reikalingas hormoninis gydymas. Juk testosteronas yra jo vyriškumas! Vyrai daug dažniau kreipiasi į endokrinologus, klausia, domisi, galiausiai gerina savo gyvenimo kokybę, nepalikdami vietos nepagrįstoms baimėms“, – sako B. Žilaitienė.

Gydytoja sutinka, kad moterys hormoninės terapijos vis dar prisibijo, neatsižvelgdamos į tai, jog bendra gydytojų nuomonė apie šį gydymą yra pozityvi, tačiau kartu tikisi, kad jų baimės netrukus išsisklaidys.

„Mūsų sveikata, savijauta ir gyvenimo kokybė labai priklauso mūsų pačių. Jeigu ji mūsų netenkina, reikia konsultuotis su specialistais, domėtis, rasti sau geriausią sprendimą ir gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą nepriklausomai nuo amžiaus.“