Prekyba socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose – kasdienis reiškinys. Gana įprasta tapo čia matyti ir tokius skelbimus, kuriuose siūlomi maisto papildai ar net vaistai, naminiai maisto produktai: tortai, vieno kąsnio užkandžiai, įdarytos žuvys ir vištos.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus surašyti Maisto įstatymo pažeidimo protokolai, skirtos baudos.

„Pažeidimus galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoji – socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose įkelti privačių asmenų skelbimai, kuriuose vartotojams siūloma įsigyti namuose ruošiamų kulinarijos ar konditerijos gaminių, antroji – interneto svetainės, kurios nėra registruotos, o platinami maisto papildai – nenotifikuoti“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Agnė Kolkaitė. Ir vieni, ir kiti gaminiai kelia rimtą pavojų vartotojams. Ką turėtume žinoti, kad apsaugotume save ir savo artimuosius?

Vitaminai, kurių geriau vengti

Vartotojai, įsigydami maisto papildų iš nelegaliai veikiančių elektroninių svetainių, prisiima visą atsakomybę už galimus padarinius savo sveikatai, nes nelegalūs prekiautojai VMVT nėra kontroliuojami, o internetu platinami nenotifikuoti maisto papildai nėra įvertinti tarnybos specialistų, apie jų tiekimą į rinką nėra pranešta. Taigi iš esmės jūs galite įsigyti maisto papildų, kurių galiojimo laikas – pasibaigęs, ar tokių, kurie Lietuvoje yra uždrausti, kelia rimtą pavojų jūsų sveikatai. Informaciją, ar maisto papildai – notifikuoti, galima rasti VMVT svetainėje http://www.vet.lt/maisto-papildai/. Jeigu jūsų išsirinkto maisto papildo čia nėra, geriau išsižadėti minties jį įsigyti.
„Ant maisto papildo pakuotės draudžiama rašyti apie gydomąjį ar profilaktinį poveikį, todėl reikia atkreipti dėmesį, ar ant pakuotės ir reklamoje nėra nurodyta tokia informacija. Maisto papildai nėra vaistai, jie skirti tik įprastam maisto racionui papildyti, o ne ligoms gydyti ar profilaktikai“, – aiškina A. Kolkaitė.

Taip pat specialistė rekomenduoja ne iškart pirkti, o iš anksto susisiekti su pardavėju ir išsiaiškinti, ar veikianti svetainė nėra fiktyvi, ar ji užtikrina vartotojų teises. Tai svarbu norint kreiptis į pardavėją dėl įsigytos prekės kokybės, nusivylus įsigytu produktu, norint jį grąžinti ir pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus.

Naminiai, bet ne kaip namie

VMVT specialistai nuo šių metų pradžios atliko 38 tyrimus, kurių metu buvo nagrinėjami individualūs pranešimai elektroninėje erdvėje apie siūlomus maisto gaminius. Daugiau kaip 70 proc. atvejų nustatyta, kad vykdyta veikla – neteisėta, t. y. užsiimta ja neturint būtinų leidimų, maisto tvarkymo patalpų, įrenginių ir pan. Pavyzdžiui, tiriant ne vieną vartotojo skundą ar analizuojant skelbimus apie gaminamus ir nurodytu adresu pristatomus naminius patiekalus, įvairius sumuštinius, desertus, kreminės ir miltinės konditerijos gaminius socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose, nustatyta, kad maistas gaminamas namų sąlygomis, neužtikrinamos tinkamos maisto produktų laikymo sąlygos, patalpų ir įrenginių higiena, įsigytų žaliavų kilmė – neaiški. Dėl to kyla rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis, ir dažniausiai tokia maisto tvarkymo veikla būna nelegali, t. y. VMVT nekontroliuojama.

„Greitai gendantys maisto produktai, tokie kaip konditerijos gaminiai, į kurių sudėtį įeina įvairūs kremai, žali kiaušiniai, grietinėlė ir kt., dažniausiai gaminami visiškai tam nepritaikytose namų virtuvėse, laikomi tame pačiame šaldytuve kaip ir kitos maisto atsargos. Tokiomis sąlygomis gaminti didelį kiekį konditerijos gaminių ir nepažeisti pagrindinių higienos, žaliavų ir pagamintos produkcijos laikymo sąlygų yra beveik neįmanoma. Tai gana sudėtinga net ir puikiai įrengtose įmonėse“, – teigia specialistė.

Be to, ne paslaptis, kad saldumynų gamybai naudojami įvairūs maisto priedai: dažikliai, kvapiosios medžiagos. Gamybos įmonėse šių medžiagų naudojimas yra griežtai kontroliuojamas, stebima, kad jų kiekiai neviršytų didžiausių leidžiamų. Gaminant namuose tokia kontrolė nevykdoma, nėra garantijų, kad naudojami leidžiami maisto priedai, jų kiekiai yra saugūs.

Nebūkite patiklūs

Vartotojai, prieš pirkdami internetu, visų pirma turi įsitikinti, ar pateikiama pakankamai informacijos apie produktą. Pavyzdžiui, ar nurodytas maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašas, ar pateikiama informacija apie alergenus, ar nurodytas tam tikrų sudedamųjų dalių kiekis, gaminio grynasis kiekis, specialiosios vartojimo sąlygos, gamintojo (pardavėjo) pavadinimas, adresas ir pan. „Taip pat vartotojams rekomenduojame prieš įsigyjant maisto produktų internetu patikrinti, ar maisto produktais prekiaujama legaliai. Minėtą informaciją galima patikrinti VMVT svetainėje esančiame Maisto tvarkymo subjektų registre“, – sako A. Kolkaitė.

Kur ir kaip kreiptis, jeigu įtariate, kad gavote netinkamos kokybės maisto gaminį? Visų pirma reikėtų pabandyti situaciją išspręsti su pardavėju ar tiekėju – pareikalauti prekę pakeisti į kokybišką arba grąžinti pinigus. Žinoma, produktą įsigijus iš nelegalaus gamintojo, siūlančio naminius gaminius, dažnai būna neįmanoma to pasiekti, todėl vartotojai savo skundus gali teikti VMVT – užpildyti atitinkamą pranešimo formą interneto tinklalapyje arba paskambinti telefonu 8 800 40 403.

„Registruojant skundą, visada pravartu pateikti kuo daugiau informacijos apie produkto gamintoją, tiekėją ar pardavėją, nurodyti, kada produktas buvo įsigytas, taip pat kuo aiškiau apibūdinti, kuo skundžiamasi, galima pateikti ir produkto ar jo etiketės nuotraukų“, – pataria pašnekovė.

Nors VMVT priima ir nagrinėja ir anoniminius skundus, skundą pateikusio vartotojo kontaktinė informacija visada yra labai svarbi – inspektoriai gali ne tik susisiekti, norėdami pasitikslinti ar surinkti daugiau būtinų duomenų apie skundą, bet ir pranešti apie skundo tyrimo rezultatus. „Taip pat noriu informuoti, kad produktų nei pristatyti į VMVT, nei laikyti namuose nėra būtina, nes produktų mėginius, skirtus tirti, inspektoriai turi paimti iš pardavėjo ar tiekėjo“, – aiškina specialistė.

Svarbu

Pirmieji maisto produktų gedimo požymiai: nebūdingas skonis, pakitęs kvapas ar spalva, apdžiūvęs paviršius, pelėsiai ar gleivės. Jeigu juos pastebėjote, tokio maisto
gaminio vartoti nereikėtų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"