Lietuvoje dėl strategijos trūkumo ir nepakankamo finansavimo stringa personalizuoto gydymo diegimas, rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta galimybių studija. Personalizuota medicina yra įrodymais grįstas, ankstyva ir tikslia diagnostika besiremiantis gydymas, kuomet atsižvelgiama į individualius paciento ir jo ligos ypatumus.

„Vyriausybė savo programinėse nuostatuose numato, kad medicinos paslaugos, diagnostika, gydymas, prevencija, slauga, turėtų būti teikiamos taikant naujausias, individualizuotas priemones. STRATA atlikta galimybių studija leido objektyviai įvertinti Lietuvos situaciją bei pateikti pagrįstas rekomendacijas personalizuotos medicinos pažangai mūsų šalyje“, – sako STRATA direktorė Agnė Vilkončiūtė.

Galimybių studija parodė, kad į konkretaus paciento ypatumus atsižvelgiančiam modeliui reikalingos ir papildomos investicijos. Šiuo metu tai – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių transformacija Lietuvoje nevyksta taip greitai kaip kitose valstybėse.

„Pagrindinė sąlyga tam, kad personalizuota medicina veiktų, yra adekvatus sveikatos priežiūros sistemos finansavimas. Kol kas vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp to, kiek lėšų sveikatos apsaugai skiria Lietuva ir Vakarų valstybės. Todėl ir strategijoje pirmiausia reikėtų įsivertinti, kiek pažangi diagnostika ir terapijos ateityje gali kainuoti Lietuvai, bei nusimatyti finansavimo planą“, – pabrėžia Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas.

Pasak jo, sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriant daugiau lėšų, pacientams būtų suteikiama galimybė gauti moderniausią gydymą.

Pagrindinis iššūkis – strategijos trūkumas

Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė prof. Rasa Ugenskienė teigia, kad individualiems paciento poreikiams pritaikyto modelio stiprinimui Lietuvoje reikalinga nacionalinio lygmens strategija.

„Kitų šalių praktika rodo, kad norint pokyčio, visų pirma nacionaliniu lygmeniu reikia sutarti, kas ir ką turi daryti, bei pasidalinti atsakomybėmis. Šiuo metu Lietuvoje tokio sutarimo nėra, todėl būtina parengti valstybės strategiją ir jos įgyvendinimo bei finansavimo planą“, – sako prof. R. Ugenskienė.

Atlikta analizė atskleidė, kad tokius nacionalinio lygmens dokumentus turi ne tik didžiosios Vakarų valstybės, bet ir mūsų regione esanti Estija.

Yra nuo ko atsispirti

Ekspertės prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, galimybės stiprinti individualizuotas diagnostikos ir gydymo galimybes pacientams Lietuvoje yra geros.

„Pavyzdžiui, personalizuotos medicinos plėtrai itin svarbi genomikos infrastruktūra. Didžiosiose šalies klinikose ji jau yra sukurta ir veikia“, – pastebi prof. S. Jarmalaitė.

Anot jos, Lietuva dar turėtų pasitempti ruošdama specialistus ir keldama jų kvalifikaciją. Atitinkamai, studijoje rekomenduojama integruoti personalizuotos medicinos modulius į esamas sveikatos mokslų ir gyvybės mokslų studijų programas bei parengti kvalifikacijos kėlimo kursus.

Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija parengta STRATA kartu su ekspertais iš Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Nacionalinio vėžio instituto, Ateities biomedicinos fondo ir EFIS centro Belgijoje.

Studijoje išanalizuotos personalizuotos medicinos diegimo patirtys aštuoniose Vakarų valstybėse, apžvelgiant jose galiojančią reguliacinę aplinką, specialistų ruošimo praktikas, inovacijų ekosistemą ir kitus svarbius aspektus.

Apžvelgta Lietuvos situacija, išskiriant stipriąsias ir silpnąsias puses bei numatant tris galimus personalizuotos medicinos raidos scenarijus. Taip pat atliktas personalizuotos medicinos diegimo ekonominio efektyvumo vertinimas.

ELTA inf.