Tėtis gimdymo palatoje. Kas tai – mados reikalas ar būtinybė? Šiandien jauni tėveliai dažnai ryžtasi dalyvauti naujai gyvybei ateinant į pasaulį. Tik kažin ar kiekvienas stipriosios lyties atstovas tinkamai pasiruošęs šiai sakraliai akimirkai?

Pamažu jaukinasi tėvystę

Mama, sakoma, savo vaikus pažįsta geriau negu tėtis. Ir ne vien todėl, kad ji yra mama. Moteris devynis mėnesius nešioja po širdimi užsimezgusią gyvybę, ją junta dieną ir naktį. Tėtis tik glostydamas mamos pilvelį gali tyliai pasišnekučiuoti su būsimuoju pasaulio piliečiu. Taigi moteris mama tampa nuo pat pirmųjų gyvybės jos įsčiose užsimezgimo dienų, o vyras tėčiu (psichologiškai) – tik kūdikiui gimus.

Šiandien gimdymas jau nėra vien būsimosios mamytės reikalas. Vis dažniau jame dalyvauja ir būsimieji tėveliai. Tačiau šiai akimirkai būtina rengtis iš anksto. „Nė vienas tėtis negali apsispręsti per vieną akimirką. Gimdymui reikia ruoštis drauge su žmona ar gyvenimo partnere, – sako akušerė-ginekologė Rima Palienė. – Kas gi yra tas išankstinis pasirengimas? Tai ir būsimiesiems tėveliams skirtų kursų lankymas, ir specialios literatūros skaitymas, ir kūdikio kraitelio paruošimas, ir dar daugybė kitų kūdikio laukimo niuansų. Visa tai stiprina vaikelio ir tėčio ryšį. Tuomet būsimajam tėveliui net klausimas – dalyvauti gimdyme ar ne – nekyla.“

Dalyvauti gimdyme – ne vien guosti moterį

Klysta vyrai, manantys, kad gimdymo metu pakanka palaikyti moterį už rankos, paglostyti galvą ir pasakyti, kad tuoj tuoj viskas baigsis. Gimdymas gali trukti 10 valandų ir dar ilgiau. Medikė sako, jog palengvinti skausmą sąrėmių metu galima masažuojant tam tikrus kūno taškus. Ir jeigu tėvelis to yra išmokęs, jis puikiai gali pagelbėti savo moteriai. O tarp sąrėmių galima drauge pasiklausyti muzikos ar prisiminti smagias gyvenimo akimirkas. Toks buvimas kartu slopina moters nerimą ir baimę, leidžia jai nusiraminti ir susiimti.

Būna, tėvelis šauniai tvarkosi su visomis užduotimis, puikiai gelbsti žmonai, tačiau tik iki lemtingos akimirkos, kai kūdikis tuoj tuoj ateis į šį pasaulį. Ir ką? Ogi vyras tiesiog neišlaiko – geriausiu atveju neria pro duris arba čia pat nualpsta. Taigi tąsyk daugiau bėdos negu naudos. Būna ir itin aktyvių tėvelių. Tokių, kurie filmuoja kiekvieną moters krustelėjimą. Medikė prisimena atvejį, kai vyras paprašė žmonos dar sekundėlę pabūti kančios perkreiptu veidu – kad užfiksuotų tą akimirką. Iš tiesų tokie pareiškimai skamba kiek makabriškai! Kitąsyk tėvelis supanikuoja, kad jam teks pasirūpinti vos gimusiu vaikeliu. „Tačiau taip nėra! – tikina gydytoja. – Vaikeliu pasirūpina akušeris. Tėčiui pakanka stovėti moters galvūgalyje. Ir tik jis pats sprendžia, nori ar ne pakeisti stebėjimo poziciją, pamatyti kūdikio atėjimą, galbūt ir perkirpti virkštelę.“

Tėčiui perkirpti virkštelę lygu nutraukti motinos ir vaikelio simbiozę ir įsilieti į iki tol buvusią nedalomą bendrystę. Pasak R. Palienės, tai išgyvenę tėveliai tvirtina, jog šis pojūtis – nepakartojamas.

Ko tėčiai baiminasi?

Medikė prisimena atvejį, kai vyras iš stuomens ir iš liemens, atlydėjęs žmoną gimdyti, ūmai ėmė ir praskydo. Staiga sudvejojo, ar ištvers, matydamas moters kančias, ar sugebės jai pagelbėti ir ar neišsigąs kraujo. Ir ką belieka tokiam pasakyti? Veikiausiai pasiūlyti apsisukus keliauti namo ar bent jau mindžikuoti koridoriuje.
Be abejo, moterį toks vyro poelgis glumina. Juk ketino mažylį pasitikti drauge, o štai šast – ir viskas apsivertė. Yra, kaip yra! Tačiau kiekvienas padėti žmonai gimdyti atvykęs vyras turi įsikalti į galvą, kad bet kurią akimirką jis gali pasitraukti iš „mūšio lauko“. Ir tai nėra pralaimėjimas! Dažniausiai ši mintis suteikia vyrui ištvermės išbūti iki gimdymo baigties.

Moteris geriausiai pažįsta savo vyrą

Nuspręsti, ar dalyvaus vyras gimdyme, turėtų abu sutuoktiniai. Tai negali būti vien įgeidžio tenkinimas, prievolė ar pan. Galbūt vyras yra labai nekantrus, negali ilgai išbūti vienoje vietoje? Gimdymas trunka ne pusvalandį ir ne valandą! Akušerė mena atvejį, kai būsimasis tėvelis zujo aplink gimdyvę lyg tunto uodų geliamas. Vos nušluostęs nuo žmonos kaktos prakaitą tuoj į tualetą lekia, skuba atsigerti, jam vis kyla noras surūkyti cigaretę, o gal tiesiog sprukti lauk. Galiausiai, prisilakstęs iki soties, krito ant kėdės ir, atrodė, tuoj nualps iš nuovargio, o gal nevilties. Medikė teigia buvusi priversta nenuoramą išprašyti iš gimdymo palatos, nes nuo to „migravimo“ jai akyse ėmė mirguliuoti.
Kitas atvejis – kai ramus ir švelnus tėtis ūmai tapo tikru žvėrimi. Vos tik moteris sąrėmių metu ėmė šaukti, vyras, užuot ją raminęs ir drąsinęs, bemat užsipuolė gydytoją, kad ši darytų ką nors, antraip jo žmona neištvers! Negana to, iškilus komplikacijų ir prireikus operacijos, būsimasis tėvelis ėmė rėkti, esą tokia gimdymo eiga nebuvo numatyta iš anksto, girdi, paduos medikus į teismą ir pan. Be abejo, neliko nieko kito, tik išprašyti vyriškį lauk.

Tokios situacijos jaukia gimdymo eigą ir pablogina moters savijautą. Taigi būsimoji mama dar prieš susitarimą, kad gimdant dalyvaus vyras, turėtų nuspręsti, ar jis tam yra pasirengęs. Juolab nebrukti jam minties, kad privalo tai daryti. Konfliktams gimdymo palatoje – ne vieta ir ne laikas. Dalyvauti gimdyme gali tik tvirtai pasiryžę ir emociškai brandūs vyrai. Pastebėta, kad moterys, kurių antrosios pusės gimdymo metu nervinasi, nerimauja ir visus varo į keturias pasaulio puses, gimdo ilgiau, tokiais atvejais neretai ir komplikacijos užklumpa.

Patarimai būsimiesiems tėveliams

Į gimdymo palatą tėtis negali šokti stačia galva – tarkime, susilažinęs su bičiuliu, kad jis tai ištvers. Gimdymui reikia ruoštis. Iš anksto ir rimtai. Skaityti literatūros, žiūrėti filmų, galop paklausyti tokių išgyvenimų patyrusių draugų komentarų. Svarbu iš anksto pasirinkti gimdymo vietą, kartu su žmona ten apsilankyti ir susipažinti su aplinka bei personalu. Ir būtina drauge aptarti visus jausmus. Galbūt ligoninė vyrui kelia baimę ir nerimą, gal jis abejoja, kad lemiamą minutę mokės pagelbėti žmonai? O gal moteris, nėmaž dėl to nesupykusi ir neįsižeidusi, patikins, jog apsieis ir be jo pagalbos?

Na, o jeigu jau vyras tvirtai ryžosi žengti į gimdymo palatą, jis privalo pasirūpinti moterimi – padėti jai jaustis saugiai! Gimdyme dalyvaujantis tėtis turi perimti iniciatyvą į savo rankas – bendrauti su gydytoju, slaugėmis, raginti savo moterį vykdyti jų nurodymus. Ir šiukštu nesuasmeninti moters reakcijų. R. Palienė prisimena atvejį, kai gimdymo metu pora kone išsiskyrė. Užėjus sąrėmiams moteris keikė vyrą ir varė jį lauk. Tai nėra nuostata – tik trumpalaikė skausmo sukelta būsena, todėl panašius žodžius derėtų tiesiog praleisti pro ausis. Tačiau vyruko būta įžeidaus – jis taip trenkė durimis, kad net langai sudrebėjo. Tuo metu būsimoji mamytė, pamiršusi visus skausmus, garsiai pareiškė, kad vos grįžusi namo pareikalaus skyrybų.

Gydytoja šypteli, kad kartais būsimieji tėveliai būna perdėm paslaugūs – be perstojo tūpčioja, glosto, klausinėja. Taip elgtis nereikėtų. Įkyrus dėmesys irgi išvargina. Medikė mena linksmą istoriją. Tąsyk gimdymas užtruko labai ilgai. Vyriškis, trypčiodamas aplink savo moterį, taip nuvargo, kad nė nepajuto, kaip, trumpam įsitaisęs koridoriaus foteliuke, taip įmigo, kad nei budinimai, nei pirmasis kūdikio klyksmas neprikėlė. Taigi neprireikė nei filmavimo kameros, nei fotoaparato.

Ar gimdymas vyrus šokiruoja?

Pasak psichologų, nuostata, kad vyrui dalyvavus gimdyme žlunga poros intymus gyvenimas, viso labo tėra pramanas. Ir jei taip nutiko, kalti ne gimdymo metu matyti vaizdai ir patirti pojūčiai. Gimdymas suardyti poros gyvenimą gali nebent tuomet, jei vyras savo moterį laiko tik grožio simboliu, lėle, pasididžiavimo objektu. Tik moters išvaizdą mylintis vyras gali nustoti jos geisti ir po ne tokių neestetiškų momentų, tarkime, pamatęs ją ant veido užsitepusią valomąją kaukę.

Poros santykius lemia ne išoriniai veiksniai, o abipusis supratimas ir artumas. Taigi gimdymas neardo santykių. Padėti gimdyti tikrai gali tie vyrai, kurie kartu su žmonomis atsakingai lankė nėštumo ir gimdymo kursus, ėjo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ir nė neįsivaizduoja, kad gimdymo metu galėtų nebūti šalia savo moters. Jei į gimdymą vyras skuba tik todėl, kad bijo nuvilti žmoną, verčiau nederėtų to daryti! Nebus jokios naudos! Juolab jei vyras vengia ligoninės kvapo ir bijo kraujo.

Vyrų tipai

Vyrai, nekankinami jokių abejonių. Jiems nė minties nekyla, kad gimdyti žmona važiuos viena. Toks sutuoktinis darbo kalendoriuje skrupulingai pasižymi kiekvieną pasirengimo gimdymui kursų ar apsilankymo pas gydytoją datą, netgi primena tai žmonai. Niekada nevengia temų apie nėštumą ir gimdymą, noriai lankosi kūdikių prekių parduotuvėse ir padeda žmonai nupirkti vaikeliui reikalingų daiktų.

Dvejojantys vyrai. Tokių vyrų galvoje vis kirba klausimai, ar tikrai yra tam pasirengę, ar mokės ir sugebės pagelbėti savo moteriai? Ir tokie klausimai – pagrįsti. Juk pamatyti, kaip į pasaulį ateina tavo kūnas ir kraujas, – išties didelis iššūkis. Todėl ir kyla nerimas, sumišęs su baime ir nejaukumu. Ne kiekvienas vyras gali ramiai stovėti šalia moters, stebėti jos kančias.

Tvirtai nusprendę nedalyvauti gimdyme vyrai. Tokie vyrai gerokai prieš gimdymą nusprendžia jame nedalyvauti ir šią misiją palieka žmonai. Ji apie tai sužino ne paskutinę akimirką, o iš anksto. Ir tokį vyro sprendimą reikia gerbti. Medikai tikrai nelaikys tokios moters vargšele nelaimėle. Taigi nė vienai būsimajai mamytei nereikėtų būgštauti dėl to, kad vyras nedalyvaus gimdant. Tai jokia tragedija.