Onkologinės ligos „jaunėja“ – tokiomis antraštėmis vis dažniau gąsdina tiek pasaulio, tiek Lietuvos spauda. Neseniai moksliniame leidinyje „JAMA Network“ pateiktos didelės apimties ankstyvosios vėžio diagnostikos tyrimo išvados byloja, amžiaus iki 50 metų grupėje diagnozuojamų naujų atvejų padaugėjo nuo 100 iki 103 skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų. Ar išties galime teigti, kad padėtis dramatiškai blogėja?

Vitalijus BALKUS

Išsivysčiusiose valstybėse – bendros tendencijos

Tiek Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek Vakarų Europos duomenys aiškiai rodo, kad jaunesniame amžiuje dominuoja krūties vėžys. Tačiau amerikiečių mokslininkai visgi fiksuoja didžiausią žarnyno vėžio formų atvejų gausėjimą – tokių diagnozių padaugėjo net 15 proc. Be to, tyrėjai pastebėjo, kad gerokai daugiau pacientų vėžio diagnozę išgirdo būdami 30–39 metų.

Kitas, kiek senesnis, tačiau ilgiau trukęs, tyrimas buvo atliktas Jungtinėje Karalystėje – nuo 1993 iki 2018 m. buvo renkami duomenys tiek pagal pacientų amžių, tiek pagal nustatytą diagnozę, tiek pagal rizikos veiksnius. Šie duomenys atrodo irgi liūdnai. Pavyzdžiui, 50–74 metų amžiaus grupėje vėžio atvejų skaičiaus augimas siekia 13 proc., ir šis rodiklis – netgi didesnis nei vyriausio amžiaus asmenų (9 proc.), natūraliai esančių rizikos grupėje.

Ar tokios tendencijos – visiškai naujos? Tikrai ne. Kaip pabrėžia Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai patologai ir epidemiologai Tomotaka Ugajus ir Šiudžis Oginas, išanalizavę istorinius duomenis, onkologinių ligų ėmė daugėti su gyvenimo kokybės augimu. 1930 m. gimusiems vyrams tikimybė išgirsti vėžio diagnozę buvo 39 proc., o gimusiems 1960 m. – jau 54 proc. Moterys šią diagnozę taip pat išgirsta dažniau – atitinkamai 38 ir 47 proc. Iš dvylikos vėžio formų, kurių atvejų daugėja, aštuonios yra onkologinės virškinimo sistemos ligos.

Tyrimo autorių teigimu, šiuo metu didžiausią dėmesį tenka skirti mitybos įpročių pokyčiams. Aukštesnė gyvenimo kokybė anaiptol neskatina subalansuotos ir sveikos mitybos: po Antrojo pasaulinio karo mes, Vakarų šalių gyventojai, valgome kur kas daugiau cukraus ir rafinuotų produktų. Viena iš pateikiamų hipotezių byloja, kad tokie mitybos įpročiai keičia pirmiausia žarnyno mikrofloros sudėtį ir tai vyksta nuo jauno amžiaus, tad neigiama įtaka irgi ima pasireikšti anksčiau ir virškinamojo trakto vėžio atvejai tampa dažnesni. Pabrėžtina, kad tai – vis dar mokslininkų iškelta hipotezė, reikalaujanti patvirtinimo arba paneigimo, bet štai cukraus ir kaloringo, nesubalansuoto maisto įtaka statistiškai matoma. Ypač aiški nutukimo ir onkologinių ligų koreliacija, taigi būtent šia linkme vykdomi net keli tęstiniai tyrimai.

Padėtis Lietuvoje – ne pati blogiausia

Pasak Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, padėtis mūsų šalyje iš esmės nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Jei pažvelgsime į bendrą statistiką, matysime, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 535 vėžio atvejai, Airijoje ir Nyderlanduose – po 641 atvejį, o didžiausias rodiklis – net 728 atvejai – Danijoje. Tiesa, nereikia pamiršti, kad vėžys yra su amžiumi susijusi liga, t. y. vyresnis amžius – vienas iš rizikos veiksnių. Taigi ilga gyvenimo trukmė Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse lemia, kad tose šalyse fiksuojami didžiausi sergamumo vėžiu rodikliai.

Tam tikra vėžio atvejų gausėjimo tendencija stebima ir Lietuvoje – mūsų šalyje kasmet vėžys diagnozuojamas 18 tūkst. gyventojų, dabar juo serga daugiau kaip 110 tūkst. žmonių, t. y. kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams nei moterims. Nuo vėžio kiekvienais metais miršta apie 8 tūkst. gyventojų, ir tai – antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Atkreiptinas dėmesys, kad sergamumo onkologinėmis ligomis rodikliai tiek Lietuvoje, tiek daugelyje pasaulio šalių didėja. Stebimas ilgametis vyrų ir moterų rodiklių augimas atitinkamai po 2 ir 1,2 proc. kasmet.

Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto atstovė, pirmiausia turime įžvelgti būtent vis ilgėjančios gyvenimo trukmės įtaką: vėžys yra su amžiumi siejama liga, tad didėja tikimybė kada nors savo gyvenime išgirsti vėžio diagnozę. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda gerėjanti ligų diagnostika. Gera naujiena ta, kad šiek tiek mažėja mirtingumas – po 0,5 proc. kasmet.

Visgi vėžys ir toliau šienauja žmonių gyvybes. Dažniausia moterims nustatoma onkologinė liga yra krūties vėžys. Jis sudaro apie 20 proc. visų moterims diagnozuojamų onkologinių ligų atvejų. Sergamumo krūties vėžiu rodikliai auga daugumoje pasaulio šalių. Vyrams dažniausiai nustatoma onkologinė liga – priešinės liaukos (prostatos) vėžys. Šiai ligai tenka 28 proc. kasmet vyrams nustatomų naujų vėžio atvejų. Tiesa, dauguma prostatos vėžio atvejų diagnozuojama esant ankstyvoms stadijoms, o išgyvenamumo susirgus šia liga rodiklis yra tikrai geras: bent 5 metus po diagnozės išgyvena 96 proc. pacientų.

2022 m. Lietuvoje buvo užregistruota 7 931 mirtis nuo vėžio. Daugiausia vyrų gyvybių nusinešė plaučių vėžys (866 mirtys, arba apie 20 proc. visų vyrų mirčių nuo vėžio), o dažniausia moterų mirties priežastis buvo krūties vėžys (559 mirtys, arba 15 proc. visų moterų mirčių nuo vėžio). Pabrėžtina, kad vos penkios vėžio formos lemia apie 50 proc. visų vyrų ir moterų mirčių nuo vėžio pasaulyje: plaučių, storosios žarnos, kepenų, skrandžio ir krūties.

Sergamumas auga

Pasak I. Vincerževskienės, Lietuvoje jaunesniems nei 30 metų asmenims per metus nustatoma iki 240 vėžio atvejų, ir tai sudaro tik 1,5 proc. visų vėžio atvejų, kasmet nustatomų mūsų šalyje. 30–54 metų amžiaus grupėje kiekvienais metais nustatoma kiek daugiau nei 2 700 vėžio atvejų (jie sudaro 15 proc. visų vėžio atvejų, kasmet nustatomų mūsų šalyje). Daugiau nei 83 proc. visų onkologinių ligų atvejų Lietuvoje tenka vyresniems nei 54 metų gyventojams.

Jei kalbėtume apie tendencijas, mūsų šalyje jos yra artimos pasaulinėms, tiesa, sergamumo tam tikromis vėžio formomis rodikliai – žemesni nei kitose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje. Lietuvoje detalių tyrimų atlikta nebuvo, tačiau, remiantis tarptautinio tyrimo, kuriam Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registras teikė Lietuvos duomenis, rezultatais, mūsų šalyje jaunų (15–39 metų) asmenų sergamumo vėžiu rodiklis yra vienas žemiausių Europoje, t. y. 100 tūkst. gyventojų tenka 50 vėžio atvejų. Tyrimo duomenimis, šio amžiaus asmenų grupėje stebimas sergamumo vėžiu rodiklio didėjimas Europoje, tačiau tikrosios jo priežastys nėra visiškai aiškios. Ypač sunku paaiškinti sergamumo rodiklių skirtumus įvairiose Senojo žemyno šalyse, visgi dauguma jų siejami su skirtingu rizikos veiksnių paplitimu ir skirtingomis medicinos paslaugų teikimo praktikomis.

Ar Lietuvoje taip pat matomos vėžio „jaunėjimo“ tendencijos? Nacionalinio vėžio instituto specialistė pirmiausia siūlo panagrinėti užsienio valstybių duomenis. Kalbėdami apie „jaunėjantį“ vėžį, užsienio tyrėjai kaip vieną iš priežasčių, kodėl vis dažniau vėžys diagnozuojamas asmenims iki 50 metų, mini, kad vis daugiau diagnostinių tyrimų atliekama jaunesniems žmonėms ir tas vėžys, kuris būtų nustatytas perkopus 50 metų ir jau atsiradus simptomų ar asmeniui sudalyvavus profilaktinės patikros programoje, dabar būna nustatomas keleriais metais anksčiau. Tyrimuose tam pagrįsti būna pasitelkiama suteiktų diagnostinių paslaugų pokyčių analizė.

Būtent ji ir pagrindžia minėtas hipotezes. Atlikus daugelio straipsnių metaanalizę ir susisteminus įvairių tyrimų metu gautus duomenis, pagrįstai galima nerimauti tik dėl sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklio didėjimo jaunesniame amžiuje ekonomiškai labiausiai išsivysčiusiose valstybėse: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje ir pan. Ypač šio vėžio atvejų skaičiaus augimas stebimas jaunesnių nei 30 metų abiejų lyčių asmenų grupėse. Tyrėjai kaip pagrindines šio reiškinio priežastis išskiria fizinio aktyvumo stoką, antsvorį ir nutukimą, alkoholio bei mažai skaidulinių medžiagų turinčio ir riebaus maisto vartojimą.

Svarbu tikrinti savo sveikatą

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje iki 70 proc. vėžio atvejų moterims diagnozuojama esant ankstyvoms – I ir II – stadijoms. Vyrų statistika – prastesnė: tik kiek daugiau nei pusė visų vėžio atvejų nustatoma anksti. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo paprastesnis gydymas ir tuo greičiau pacientai po jo gali grįžti į įprastą gyvenimą, tuo geresni išgyvenamumo rodikliai.
Mūsų šalyje veikia net keturios profilaktinės patikros dėl vėžio programos, finansuojamos valstybės. Tai – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio profilaktikos programos, suteikiančios galimybę