Mokslininkai įrodė, kad vitaminas D žmogui yra gerokai naudingesnis, nei manyta anksčiau. Tie, kurie vasarą ilgiau pasikaitino saulėje, organizmą aprūpino vitaminu D. Tačiau ar jo pakaks visam rudeniui ir žiemai? Iš kur gauti vitamino D, kai nešviečia saulė, kodėl jis toks svarbus ir kiek jo reikia organizmui?

Dalia VALENTIENĖ

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai parodė, kad vitaminas D ne tik stiprina imunitetą, kaulus ar padeda gaminti lytinius hormonus, bet ir mažina riziką susirgti onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija. Tiriant vidutinio amžiaus britus nustatyta, kad vitamino D nepakanka 60 proc. tiriamųjų, o žiemą ir pavasarį šis skaičius padidėja net iki 90 proc. Panaši situacija ir Lietuvoje – specialistų teigimu, beveik 90 proc. žmonių trūksta vitamino D.

Neretai manoma, kad vitamino D atsargoms papildyti pakanka saulės spindulių. Pasak laboratorijos „Antėja“ gydytojos Dangiros Babenskienės, net ir vasarą ne visada jo gauname pakankamai. „Vasara baigėsi, bet prisiminkime, kokia ji buvo, ar tikrai pakako saulės, pagaliau, ar visi buvome saulėje ir ar papildėme organizmą tinkamu vitamino D kiekiu. Kad įsitikintume, ar mūsų organizme šio vitamino yra pakankamai, turėtume pasidaryti kraujo tyrimus. Vitaminas D būna kelių rūšių: gaunamas su saule per odą ir gaunamas su maistu. Jie skiriasi savo formule, taip pat kaip vitaminai B2, B3, B12. Abiejų rūšių vitaminas D iš esmės atlieka tą pačią funkciją, bet labai svarbu jo suminis kiekis“, – sako gydytoja.

Pasak medikės, mūsų organizmai skirtingi, kiekvienas vitaminą D pasisavina ir naudoja nevienodai. „Daugiausia vitamino D susikaupia riebaliniame audinyje, tad svarbu, kokia žmogaus kūno struktūra, koks jo riebalinis sluoksnis. Tačiau, nors vitamino D rezervas kaupiasi riebaliniame sluoksnyje, veiklusis yra kraujyje, todėl negalima teigti, kad apkūniems žmonėms niekada netrūksta vitamino D. Šiokį tokį riebalinį sluoksnį turi ir liekni žmonės. Be to, kiek mums reikia vitamino D, priklauso ir nuo to, kaip organizmas jį naudoja. Pasakyti, kad bet kuriam žmogui, vasarą 30 dienų po 10 minučių pabuvusiam saulėje, vitamino D pakaks metams, tikrai negalima, nes nežinia, koks pradinis jo kiekis buvo žmogaus organizme. Jeigu vitamino D randama norma, atrodo, jo bent pusei metų turėtų užtekti, tačiau visgi rekomenduojama sekti šio vitamino kiekį organizme ir kas pusę metų atlikti tyrimus.

Kai kurie žmonės manęs klausia, kam mums daryti vitamino D tyrimą, juk Lietuvoje jo dažniausiai daugeliui trūksta. Atsakymas būtų toks: nustatę pirminį D vitamino kiekį, mes žinome, kokiomis dozėmis reikia vartoti jo papildus, ar užtenka profilaktinių, palaikomųjų dozių, ar reikėtų didelių terapinių. Po trijų mėnesių rekomenduojama atlikti tyrimą ir įvertinti, kaip organizmas jį pasisavino. O pasisavina skirtingai. Galbūt žmonėms teko girdėti apie vitamino D ampulę su milžinišku šio vitamino kiekiu, kurio, atrodytų, turi pakakti metams. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, net suvartojus tokį didelį vitamino D kiekį, po trijų mėnesių kai kuriems žmonėms jo vėl trūko. Vadinasi, kiekvienas organizmas vitaminą D pasisavina skirtingai“, – pasakoja medikė.

Kodėl jis toks svarbus?

Anot D. Babenskienės, jei trūksta vitamino D, žiemą dažniau užklups ligos, patyrus traumą lengviau lūš kaulai. „Vitaminas D svarbus įvairioms mūsų organizmo funkcijoms. Jis turi įtakos ir imunitetui, ir gerai kaulų struktūrai. Trūkstant vitamino D, gali išsivystyti ir onkologinių ligų. Be abejo, jis ypač svarbus vaikams, nes vaikystėje formuojasi kaulų struktūra“, – sako gydytoja.

Nuo seno žinoma, kad vaikai dėl vitamino D stokos suserga rachitu, nes trūkstant šio vitamino sutrinka kaulų mineralizacija, jie tampa minkšti, deformuojasi. Vyresniame amžiuje vitamino D trūkumas gali paskatinti osteoporozę. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šis vitaminas padeda išvengti arterinės hipertenzijos ir kai kurių autoimuninių ligų. Žmonės, kuriems trūksta vitamino D, dažniau suserga kraujagyslių ligomis arba patiria širdies infarktą. Austrų mokslininkai nustatė, kad dėl vitamino D trūkumo širdies infarkto rizika padidėja net iki 50 proc. Šis vitaminas padeda apsaugoti smegenis ir psichiką, išvengti senatvinių ligų, pavyzdžiui, silpnaprotystės. Vitamino D stoka neretai sukelia lėtinį nuovargį. Specialistų teigimu, daugelis lėtinių ligų yra uždegiminės, o vitaminas D uždegiminius procesus slopina, tai įrodyta atliekant tyrimus su gyvūnais. Japonijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad vitaminu D aprūpintas organizmas atsparesnis gripui. Nauji moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis vitaminas veikia kaip hormonas, todėl yra toks svarbus daugeliui organizmo ląstelių.

Pediatrai pataria nėščioms moterims jų dar negimusio kūdikio labui pasirūpinti pakankamu vitamino D kiekiu, nes tiems vaikams, kurių motinoms nėštumo metu netrūko vitamino D, išauga stipresni pieniniai dantys, jiems rečiau nustatomas ėduonis. Nauji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkų tyrimai parodė, kad jei paauglystėje trūko vitamino D, vyresniame amžiuje žmonės dažniau nutunka, suserga diabetu ir hipertonija. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vitamino D nepakankamumas yra viena iš 17 skirtingų vėžio formų išsivystymo priežasčių. Pastebėta, kad esant reikiamam šio vitamino kiekiui, vėžinių ląstelių dauginimasis sulėtėja, o kai kuriais atvejais net sustoja. Be to, žinoma, kad trūkstant vitamino D silpniau gali veikti chemoterapiniai vaistai, o pacientai blogiau toleruoja šią procedūrą.

Kokie požymiai rodo trūkumą

„Daugelį ligų, taip pat ir vitamino D trūkumą, organizmas iš pradžių maskuoja. Galbūt tik kalio stoką išduoda sutrikusi širdies veikla. Trūkstant vitamino D, specifinių simptomų, tokių kaip susirgus virusine infekcija, kai žmogus pradeda kosėti, čiaudėti, nėra“, – teigia tyrimų laboratorijos gydytoja D. Babenskienė. Pasak jos, tiems, kurie skundžiasi raumenų nuovargiu, greitai pavargsta ir nesugeba susikaupti, trūksta būtent šio vitamino. Jo trūkumą išduoda ir rudenį bei žiemą pablogėjusi nuotaika, atsiradusi depresija, liūdesys, apatija, raumenų skausmas, silpnumas ar mėšlungis, apatinės nugaros dalies, kaulų, sąnarių, galvos skausmai.

Kokiuose produktuose daugiausia

Daugelyje maisto produktų yra vitamino D, nors ir nedidelis kiekis. Tik kai kuriuose produktuose, daugiausia gyvūninės kilmės, jo randama daugiau. Pavyzdžiui, riebiose jūrinėse žuvyse, lašišose, silkėse. Be to, žuvys turi pakankamai riebalų rūgščių, kurios padeda organizmui geriau pasisavinti vitaminą D. Šiek tiek mažiau vitamino D yra kepenyse, kiaušinių tryniuose. 100 g silkės vitamino D yra nuo 7,8 iki 25 mikrogramų (µg), ungurio – 19 µg, lašišos – 16 µg, kiaušinio trynio – 5,6 µg, skumbrės – 4 µg. Kur kas mažiau vitamino D aptinkama jaučių kepenyse, brandintame sūryje, svieste, riebiame piene, pievagrybiuose. Teigiama, kad ypač geras šio vitamino šaltinis yra menkių kepenų aliejus: arbatiniame šaukštelyje jo yra 2–3 kartus daugiau, nei rekomenduojama dienos norma.

Pakankamas kiekis priklauso nuo aplinkybių

Šio vitamino poreikis nėra visiems vienodas, priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir nuo metų laiko. Jei pabūnate saulėje bent 15–20 min. per dieną, jei nors keletą kartų per savaitę valgote žuvų produktų ar kitaip gaunate reikiamą vitamino D kiekį, greičiausiai pakaks papildomų 40 mikrogramų per parą.

Gyvename šalyje, kur saulės nėra daug, o daugelio žmonių mityboje šio vitamino greičiausiai irgi nerastume daug, tad 100 mikrogramų būtų optimalus kiekis palaikyti reikiamą vitamino D lygį organizme. Vyresniems, maždaug 70 metų, žmonėms, neretai nustatomas didesnis vitamino D nepakankamumas, todėl ir paros dozė turėtų būti didesnė. Žmonės, sergantys įvairiomis ligomis, taip pat yra linkę į vitamino D nepakankamumą. JAV mokslininkai teigia, kad optimali vitamino D dozė suaugusiajam turėtų būti ne mažesnė nei 125 mikrogramai per parą. Jei trūksta vitamino D, jo papildus reikėtų vartoti ilgiau – bent du su puse ar tris mėnesius.

Vitaminas D pasisavinamas ne iš karto, turi praeiti 2 pasikeitimo fazės. Pirma, kepenyse vitaminas D virsta į kalcifediolį. Būtent šia forma vitaminas D yra „sandėliuojamas“ organizme. Antra, inkstuose vitaminas D virsta į kalcitriolį. Tai yra aktyvioji vitamino D forma. Būtent toks vitaminas D patenka į ląstelių, tarp jų ir į kaulinių, branduolius. Pavyzdžiui, vitaminas D „liepia“ žarnyno ląstelėms pasisavinti kalcį ir fosforą.

Ar gali vitamino D būti per daug? Gydytojos teigimu, suaugusiam žmogui šio vitamino perdozuoti yra sudėtinga, nes daugeliui nustatomas jo stygius. Vaikams, kuriems nuolat duodama papildų, trūkstamą vitamino D kiekį organizme reikia kontroliuoti, tikslias dozes paskirti prieš tai atlikus tyrimus. Neretai vaikams tėvai duoda per didelę šio vitamino dozę manydami, kad nėra jokio skirtumo, ar jie išgers 5 ar 10 lašiukų. Dėl to gali pablogėti apetitas, sutrikti virškinimas, užkietėti viduriai, atsirasti kitų sveikatos problemų.

O gal padės soliariumas

Pasak gydytojos D. Babenskienės, lazda turi du galus. Dirbtinėje saulėje pabuvę keletą minučių, pakankamo vitamino D kiekio negausime, o kaitintis per ilgai pavojinga sveikatai. „Soliariumų lempų skleidžiami spinduliai dirgina odą, todėl galima susirgti įvairiomis odos ligomis, pastaruoju metu padaugėjo melanomų atvejų. Be abejo, nepiktnaudžiaujant, kartą per mėnesį, galima pasideginti ir per odą papildyti organizmą nors minimaliu kiekiu vitamino D, o kaitintis soliariumuose tiek, kad pasigamintų pakankamai vitamino D, yra pavojinga dėl nepageidaujamų ligų“, – įspėja gydytoja.