Arbatos gėrimui, kurio gimtinė yra Kinija, – jau daugiau nei 5 000 metų. Arbatmedžių lapeliai – viena gražiausių ir vertingiausių gamtos dovanų, nes juose slypi jėga, naudinga mūsų kūnui ir sielai. Puodelis šio kvapnaus gėrimo nuo pat pradžių buvo ne tik priemonė atsikvėpti, pamąstyti, bet ir pretekstas bendrauti su bičiuliais, bendraminčiais. Ne veltui arbata nuo seno vadinama išmintingųjų gėrimu.

Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Iš kur atkeliauja arbata?

Arbatą žmonija atrado kur kas anksčiau nei kavą. Ši, beje, vos XVII a. pradžioje atkeliavusi į Europą, buvo vadinama velnio gėrimu, ir net kurį laiką drausta ja prekiauti bei ją vartoti. Kava buvo laikoma maištininkų, anarchistų gėrimu, siejama su bohema. Į kavines nebuvo įleidžiamos nei moterys, nei vaikai. O arbata galėjo mėgautis visi.

„Į Lietuvą arbata atkeliauja iš viso pasaulio: iš Kinijos, Indijos, Šri Lankos, Nepalo, Japonijos, Pietų Afrikos, Argentinos, Brazilijos ir kitų šalių, – pasakoja įmonės „Skonis ir kvapas“, vienijančios 50 specializuotų parduotuvių tinklą Lietuvoje, prekių grupės vadovas Andrius Žilinskas. – Visa arbata, išskyrus matę ir raudonąją rooibos, išgaunama iš kininių arbatmedžių – Camellia sinensis. Nuskynus arbatlapius, vėlesnis arbatos ruošimo procesas lemia, ar arbata bus žalioji, juodoji, baltoji, ulongas ar pu-erh. Specializuotose Lietuvos arbatos parduotuvėse galite rasti iki 300 įvairių arbatų.

Šiuo metu labai populiari baltoji arbata. Ji savo savybėmis panaši į žaliąją, tik daug švelnesnio skonio. Užplikyta verdančiu vandeniu baltoji arbata neapkarsta, todėl ją labai lengva paruošti. Ji tinka visiems, kurie dar tik pradeda pažintį su įvairių rūšių arbatomis.“

Ne tik sveika, bet ir populiari

Plintant sveikos mitybos madai, arbata populiarėja vis sparčiau. Ji atitinka sveikos gyvensenos ideologiją. „Šiandiena priklauso arbatai. Kaip bus rytoj – pamatysime, – teigia A. Žilinskas. – Šiuo metu ypač populiari japoniška arbata su visa ją supančia kultūra. Džiugina, kad vis daugiau žmonių atranda japoniškos arbatos rūšis, tokias kaip mačia, senčia, bančia, genmaičia ar gyokuro. Japoniškos arbatos – labai kokybiškos ir subtilaus skonio. Beje, mačia gali visiškai pakeisti kavą. Ši arbata labai naudinga mūsų organizmui: pristabdo senėjimo procesus, neutralizuoja laisvuosius radikalus, galinčius sudaryti mūsų organizme kenksmingus junginius, padeda deginti riebalus ir naikina blogąjį cholesterolį. Tai tikra antioksidantų bomba.“

Specialisto teigimu, pirkėjams labiau patinka stambių sveikų lapelių arbata, nes ji – kokybiškesnė. Kitas kriterijus – arbatos kvapas. Jis arba patinka, arba ne. O lemiamas kriterijus yra skonis. „Nemažai pirkėjų perka arbatą atsižvelgdami į jos poveikį: arbata gali tonizuoti, raminti, malšinti apetitą ir pan. Yra eksperimentuoti mėgstančių pirkėjų – jie nuolat ieško naujų arbatų. Vis dėlto daug pirkėjų – labai konservatyvūs: metai iš metų perka vieną ir tą pačią arbatą. Taip pat yra pirkėjų, kurie vaikosi madų. Pavyzdžiui, pavasarį labai paklausios arbatos, rekomenduojamos norintiesiems numesti svorio ir pan.“, – dėsto pašnekovas.

Ar žalioji arbata – naudingesnė?

Įvairiuose šaltiniuose apie sveiką mitybą teigiama, jog žalioji arbata yra sveikesnė ir naudingesnė. Ar tai tiesa? „Tai priklauso nuo to, kokio poveikio siekiate. Jei norite atsikratyti nereikalingo svorio, naudingesnė bus pu-erh arbata. Žmonėms, vengiantiems kofeino, tinkamiausia – rooibos. Tačiau apskritai kalbėdami apie arbatą labai nesumeluosime teigdami, jog žalioji arbata yra naudingesnė už kitas. Tinkamai paruošta žalioji arbata stabdo senėjimą, valo šlakus, žvalina, suteikia energijos, stiprina kapiliarus, kraujagyslių sieneles“, – aiškina A. Žilinskas.

Vis dėlto arbata nėra toks jau nekaltas gėrimas. Joje taip pat yra kofeino ir kitokių tonizuojamųjų medžiagų. Kokia arbata netinka vaikams ir nėščioms moterims? Pasak specialisto, šie vartotojai turėtų vengti prieskoninių arbatų, taip pat matės ir mačios, nes jos tonizuoja. Vaikams ir nėščiosioms labiausiai tinka rooibos arbata.

Arbatžolės pakeliuose: „už“ ir „prieš“

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai žmonės nuolat skuba ir buityje stengiasi sugaišti kuo mažiau laiko, populiari yra arbata maišeliuose, kuriuose būna 2–3 g arbatžolių. Tokią arbatą užplikyti labai paprasta, tačiau ar ji tokia pat naudinga organizmui? „Mano nuomonė apie arbatą pakeliuose – labai neigiama. Sunku tokį produktą rasti kokybišką. Smulkintos arbatos gaminamos iš smulkių, sijotų, laužytų ar lūžusių arbatlapių, jos sukurtos skubantiesiems.

Tokioje arbatoje galima rasti ir skonio stipriklių, ir saldiklių, ir dažiklių. Svarbu žinoti, kad smulkinami lapai netenka aromatingų eterinių aliejų, o į maišelius pakliuvusios dulkės ir jų gamybai naudojamas popierius gali turėti įtakos arbatos skoniui. Jei tuo pačiu mažyčiu pakeliu arbatos pavyksta nudažyti, pakvepinti ir pasaldinti 4–6 puodelius arbatos, jūsų skonio receptoriai arbatos skonio tikrai nejunta“, – sako A. Žilinskas ir tikina, kad geriau naudoti kokybiškas birias arbatžoles.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės teigimu, bet kokia parduodama arbata turi būti kokybiška. „Parduotuvėse esanti arbata turi būti paženklinta, ir šioje informacijoje turi atsispindėti arbatos pavadinimas, sudedamosios dalys, tinkamumo vartoti terminas, grynasis kiekis, laikymo ir vartojimo sąlygos, gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo, importuotojo į Europos Sąjungos rinką pavadinimas ir adresas“, – aiškina VMVT atstovė.

Ar pastaraisiais metais sulaukta vartotojų skundų dėl arbatos kokybės? Pasak V. Jarošienės, VMVT maisto produktų inspektoriai, tikrindami prekybos įmones, nustato įvairių arbatos ženklinimo, tinkamumo vartoti terminų pažeidimų. 2015 m. prekybos įmonėse atliktų arbatos produktų patikrų metu buvo nustatyta 15 pažeidimų dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų, 6 – dėl ženklinimo, vienu atveju ant iš Vokietijos įvežtos arbatos pakuočių nebuvo nurodytas tinkamumo vartoti terminas, taip pat parduotuvėse buvo prekiaujama arbata be lietuviškos ženklinimo informacijos. Pernai vartotojų skundų dėl arbatos kokybės nebuvo gauta.

Kur ir kiek laiko galima laikyti arbatžoles?

VMVT vyriausioji specialistė pabrėžia, kad nedera arbatžolių laikyti popierinėje pakuotėje virtuvėje, kur būna daug garų: eteriniai aliejai greitai išsisklaido, arbata netenka savo aromato. Arbatžolėms laikyti netinka ir plastikiniai maišeliai ar indai. Geriausia jas laikyti švariuose stikliniuose induose užsukamais dangteliais. Hermetiškuose stikliniuose induose arbatžolių kokybė nesikeičia keliolika mėnesių ir net metų. Jeigu į indą, kurioje laikomos arbatžolės, įdėsite gabalėlį džiovintos citrinos ar apelsino žievelės, tokia arbata bus aromatingesnė. Arbatai, kurią vartojate kasdien, laikyti tinkamos ir nedidelės metalinės dėžutės.

Arbatžolės labai geria drėgmę, dėl to gali greitai imti pelyti. Be to, jos sugeria pašalinius kvapus. Todėl arbatžoles laikykite šiltoje sausoje vietoje, vėdinamoje patalpoje.

Dėl arbatžolių laikymo stikliniuose induose ir specialiose dėžutėse pritaria ir įmonės „Skonis ir kvapas“ atstovas. Jis dar primena, kad sandari dėžutė turi stovėti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Pasak specialisto, taip pat negalima arbatos laikyti kartu su riešutais ir džiovintais vaisiais.
Dažnas mūsų nežino, kiek laiko reikia laikyti užplikytas arbatžoles. Kuo geresnės arbatžolės, tuo trumpesnė jų plikymo trukmė. Nepalikite arbatžolių vandenyje ilgai, antraip jos neteks savo skonio ir maistinių savybių.

Kaip nesugadinti geros arbatos?

Kadangi vanduo sudaro didelę dalį arbatos, jo kokybė – labai svarbi. Jeigu vanduo iš čiaupo yra nemalonaus skonio, juntamas metalo, chloro skonis, ir arbata bus nekvapni, drumsta, neskani. Vanduo turi būti šviežias, anksčiau nevirintas ir nepaliktas stovėti inde. Distiliuoto vandens taip pat nepatariama naudoti.

Vandens nepervirkite! Jeigu virdulyje verdamas vanduo pradeda kunkuliuoti ir paviršiuje virsta burbulai, toks vanduo arbatai nebetinka. Vandenį virti reikia ant nekaitrios ugnies ir ne ilgiau kaip iki antrosios virimo stadijos – nuo virdulio dugno pradeda kilti smulkūs burbuliukai. Plikyti arbatą rekomenduojama 80–90 ºC vandeniu, o žaliąją – dar 10 oC vėsesniu. Arbata prisitraukia mažiau nei per 30 sekundžių, jokiu būdu nelaikykite jos ilgiau kaip 5 minutes. Pasak žinovų, ilgiau palaikius, išsiskiria daug taninų ir arbata apkarsta.