Ciberžolės – Rytų šalyse itin gausiai vartojamas prieskonis – vis labiau populiarėja ir pas mus. Jos – naudingos sveikatai, o patiekalams suteikia išskirtinio skonio.

Iš šakniastiebių

Ciberžolės pas mus atkeliavo iš Pietryčių Indijos. Ciberžolė – tai imbierinių šeimos augalas. Į Europą ciberžoles atgabeno arabų pirkliai dar viduramžiais. Tuomet jos buvo vadinamos indiškuoju šafranu, o pirkliai jas vežė siekdami nustebinti to meto Europos gyventojus. Ciberžolės prigijo ir iki šiol yra vienas mėgstamiausių ir populiariausių prieskonių, ypač Amerikoje ir Anglijoje.

Tačiau iš tiesų ciberžolės ir šafranas – visiškai skirtingi prieskoniai. Kaip prieskonis vartojami ciberžolių šakniastiebiai, o šafranas – maltos džiovintos daržinių krokų purkos. Nors ciberžolės kelis kartus pigesnės už šafraną, naudingųjų savybių turi ganėtinai daug.

Šiuo metu ciberžolės auginamos ne tik Indijoje, bet ir rytiniuose bei pietiniuose Kinijos regionuose, Taivane, Peru, Kambodžoje ir Filipinuose. Augalai užauga iki 2 metrų aukščio. Jų lapai – ovalūs, šviesiai ir tamsiai žalios spalvos. Šių augalų šaknyse ir lapuose yra geltonos spalvos dažiklio kurkumino ir daugybė eterinių aliejų. Specialiai apdorojant ciberžolių šakniastiebius išgaunamas oranžinės spalvos prieskonis, turintis neįprastai stiprų aromatą.

Gydomosios savybės

Ciberžolių gydomosios savybės buvo tiriamos ne vieną tūkstantmetį. Šiuos augalus itin dažnai pasitelkia Indijos ir Kinijos gydytojai. Vakarų mokslininkai įrodė, kad ciberžoles galima sėkmingai pasitelkti gydant kepenų ligas, kovojant su vėžiu ir infekcijomis. Ciberžolės labai efektyvios gydant odos žaizdas ir kamuojant virškinimo problemoms.

Jeigu virškinimo sistema gerai funkcionuoja, organizme vyksta gera medžiagų apykaita. Riebalų, baltymų ir angliavandenių skaidymo procesą žmogaus organizme užtikrina nuolatinis sveikas metabolizmas. Naujausių tyrimų duomenimis, kurkuminas dalyvauja tulžies gamybos procese, o tai galiausiai padeda gerinti virškinimą. Taip pat įrodyta, kad kurkuminą galima vartoti gydant virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas ar padidėjęs dujų skyrimasis.

Senovės Indijoje ciberžolėms buvo priskiriama ypatinga savybė – gebėjimas valyti organizmą. Šiuolaikinis mokslas įrodė, jog kurkuminas slopina uždegimą, naikina kancerogenus, pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Ši medžiaga naudojama kuriant naujus perspektyvius vaistus.

Ciberžolės padeda atsigauti po sunkių ligų, nuo kurių žmogaus kūnas būna nusilpęs, visiškai netekęs jėgų. Jos palaiko organizmą patenkinamos būklės ir manoma, kad valo ir šildo kraują. Cukrinio diabeto ar nutukimo kamuojamiems žmonėms ciberžolės taip pat labai rekomenduojamos. Be to, kad vartojamos siekiant sulieknėti, jos normalizuoja medžiagų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterolį. Taip pat naudingosios ciberžolių savybės padeda gydant migreną, lėtinę diarėją, aterosklerozę, opinį kolitą, meteorizmą, virškinamojo trakto ligas ir tulžies pūslės akmenligę.
Tačiau viskas gerai, kas saikinga: šio prieskonio paros norma – ne daugiau kaip 5 g. Yra ir kontraindikacijų.

Ciberžolės – stipri tulžies varomoji priemonė, todėl jų negalima vartoti sergantiesiems tulžies pūslės ligomis, ypač tulžies pūslės akmenlige. Dėl to, kad ciberžolės stimuliuoja tulžies skyrimąsi ir aktyvina kasos veiklą, jas iš savo raciono turėtų išbraukti pankreatitu ir gastritu sergantys, padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo kamuojami pacientai. Ciberžolių draudžiama vartoti sergant hepatitu.

Ciberžolės didina gimdos tonusą, todėl nerekomenduojamos vartoti nėščiosioms. Be to, jos – stiprus alergenas, tad gali sukelti diatezę ir vėlesnius odos bėrimus.

Prieskonis ir natūralus dažiklis

Dažniausiai ciberžolės naudojamos kaip prieskonis. Jų skonis – aitrus, truputį deginantis. Ciberžolės prailgina produktų galiojimo laiką, suteikia jiems šviežumo. Net nedidelis kiekis šio prieskonio gali suteikti patiekalui nepakartojamą skonį ir aromatą, todėl ciberžolės dažnai naudojamos ruošiant įvairius marinatus, padažus ir desertus.

Visiems žinomas toks populiarus indiškas prieskonių mišinys kaip karis. Jo pagrindą sudaro ciberžolės.

Dėl dažiklio kurkumino, pasižyminčio savybe tirpti riebaluose, ciberžolės naudojamos maisto pramonėje, norint jogurtams, margarinui, sūriams ir sviestui suteikti tam tikrą atspalvį. Jos patiekalus nudažo švelnia geltona spalva. Taip pat kurkumino dedama į įvairius sausus mišinius, likerius ir panašius gėrimus, salotų ir garstyčių padažus. Ciberžolės dažnai naudojamos kaip natūralus traškučių dažiklis.

Namų sąlygomis taip pat galima naudoti šį itin naudingą ir skanų prieskonį gaminant ir puošiant daugelį patiekalų. Pavyzdžiui, galima pagaminti sumuštinių su oranžine, t. y. ciberžolėmis paskaninta, varške ir papuošti juos petražolėmis. Vaikus galite palepinti saldžiais tokiais sumuštiniais, o suaugusiesiems į varškę įmaišyti česnakų ir majonezo. Ciberžoles geriausia berti ant varškės, o ne maišyti su ja. Tokie sumuštiniai gaminami su balta ir juoda duona – kaip šeimininkei patinka.

Nedera pamiršti, kad ciberžolės pasižymi naudingųjų savybių ir skonio įvairove, todėl yra visavertis prieskonis, puikiai derantis su mėsos, žuvų, daržovių patiekalais ir juos papildantis. Ciberžolės naudojamos ir omletams bei kietai virtiems kiaušiniams gardinti, jų beriama į sriubas. Šį prieskonį itin vertina konditeriai.

Pagardinta ciberžolėmis

Kreminė vištienos sriuba
Vištos šlaunelė, 3 vidutinio dydžio morkos, vidutinio dydžio raudonasis svogūnas, 0,5 stiklinės ryžių (geriau apvaliųjų), nedidelis ryšelis kalendrų, 2 laurų lapai, 2 juodųjų pipirų žirneliai, 1,5 šaukštelio ciberžolių, 1,5 šaukštelio druskos, 4 šaukštai alyvuogių aliejaus (tinka ir saulėgrąžų), 2 l vandens.

Į puodą supilkite vandenį ir virkite mėsą apie 20 min., po to suberkite juodųjų pipirų žirnelius, laurų lapus, druską ir virkite dar 10 min. Morkas supjaustykite plonais griežinėliais, svogūną – pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus ir ant mažos ugnies troškinkite daržoves, kad svogūnai taptų skaidrūs, o morkos liktų šiek tiek traškios (labai nedaug!). Kai vištiena išvirs, ištraukite ją ir palikite vėsti. Iš sultinio išgriebkite pipirus ir laurų lapus. Keptuvėje įkaitinkite likusį aliejų, suberkite ryžius, apkepkite ir įpilkite truputį sultinio. Tada suberkite ciberžoles. Po truputį vis įpilkite sultinio ir virkite ryžius tol, kol jie suvirs (taip juos bus lengviau sutrinti). Plaktuvu sutrinkite ryžius iki vienalytės masės (gali tekti dar įpilti sultinio). Vištieną suplėšykite juostelėmis. Ryžių tyrę sumaišykite su likusiu sultiniu ir dar kartą perplakite plaktuvu, dėkite ant ugnies ir kaitinkite, kol užvirs. Sumeskite vištieną, daržoves ir smulkintus žalumynus ir dar pakaitinkite (ne ilgiau kaip 5 min.).

Trinta žirnių sriuba su vištienos kukuliukais
400 g skaldytų geltonųjų žirnių, 200 g žaliųjų žirnelių (šviežių arba šaldytų), 200 g šaldytų vištienos kukuliukų, 3 vidutinio dydžio bulvės, morka, vidutinio dydžio svogūnas, druskos, šaukštelis ciberžolių, šaukštas aliejaus kepti, žalumynų (krapų, petražolių) papuošti, maltų juodųjų pipirų, lauro lapas, sultinio.

Svogūną ir morką susmulkinkite ir pakepinkite keptuvėje su aliejumi, po to įpilkite 2 šaukštus sultinio ir patroškinkite 3–5 min. ant vidutinės ugnies. Išmirkytus žirnius (plaukite, kol vanduo taps skaidrus) ir supjaustytas bulves suberkite į 2 l vandens arba sultinio. Kai žirniai bus beveik išvirę, sudėkite pakepintas daržoves ir puodo turinį suplakite plaktuvu iki tyrės konsistencijos. Į sriubą suberkite žaliuosius žirnelius. Virkite apie 10 min. vis pamaišydami ant vidutinės ugnies. Tuomet sudėkite vištienos kukuliukus, padidinkite ugnį ir kaitinkite, kol sriuba užvirs. Uždenkite dangčiu ir dar virkite 20 min. Nepamirškite vis pamaišyti. Į beveik išvirusią sriubą dėkite druskos, pipirų, lauro lapą (jeigu mėgstate) ir ciberžolių. Išmaišykite, uždenkite dangčiu, išjunkite ugnį ir palikite 2–3 min. Prieš patiekdami papuoškite smulkintais žalumynais.

Keptos marinuotos bulvės
500–600 g bulvių, 2 šaukšteliai saldžiųjų paprikų miltelių, 2 šaukšteliai kalendrų miltelių, 3 šaukšteliai ciberžolių, šaukštas medaus, 2 šaukštai garstyčių, 3 šaukštai aliejaus, druskos.

Bulves supjaustykite griežinėliais. Paruoškite marinatą: sumaišykite garstyčias, medų, aliejų, ciberžoles, paprikas, kalendras ir druską. Bulves sumaišykite su marinatu ir palaikykite 15 min. Sudėkite bulves į aliejumi pateptą kepimo skardą, pašaukite į įkaitintą vidutinės temperatūros orkaitę ir iškepkite.

Vištienos kepsniai su tešlos plutele
2 vištų krūtinėlės, stiklinė pieno, 5 šaukštai miltų, 1,5 šaukšto krakmolo, kiaušinis, aliejaus kepti, druskos, maltų juodųjų pipirų, ciberžolių arba kario, muskatų riešutų, baltųjų garstyčių grūdelių.

Atskirkite mėsą nuo kaulų (galima iš karto pirkti filė). Kiekvieną krūtinėlę dėkite į polietileninį maišelį ir švelniai pamuškite iš abiejų pusių. Pagardinkite druska ir pipirais. Užmaišykite tešlą: sumaišykite pieną, kiaušinį, prieskonius, krakmolą ir miltus (konsistencija – kaip sklindžių tešlos). Kiekvieną krūtinėlę perpjaukite pusiau ir merkite į tešlą. Dėkite į iš anksto įkaitintą keptuvę su aliejumi ir apkepkite. Apverskite ir uždenkite dangčiu. Troškinkite apie 10 min.

Troškinti pievagrybiai ir paprikos su garstyčių padažu
500 g pievagrybių, 2 saldžiosios paprikos, 1,5 šaukštelis ciberžolių, 3 šaukštai grūdėtųjų prancūziškų garstyčių, ryšelis bazilikų, aliejaus kepti.

Grybus supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais ir kepkite keptuvėje su aliejumi. Kol kepa grybai, supjaustykite paprikas ir taip pat dėkite į keptuvę. Ugnį sumažinkite ir troškinkite 8–10 min. Tuo metu pagaminkite padažą: sumaišykite garstyčias (jeigu mėgstate aštriau, galite jų dėti daugiau), ciberžoles ir smulkiai supjaustytus bazilikus. Supilkite gautą padažą į keptuvę ir troškinkite dar 10 min.

Plovas su veršienos kukuliukais
300 g plikytų ryžių, 500 g maltos veršienos, didelė morka, 2 svogūnai, ciberžolių, maltų juodųjų pipirų, druskos, aliejaus kepti.

Iš pradžių paruoškite kukuliukus. Į mėsą suberkite susmulkintą svogūną, pagardinkite druska, pipirais, išmaišykite ir suformuokite graikinio riešuto dydžio kukulaičius. Juos apkepkite su aliejumi ir sudėkite į lėkštę. Morką sutarkuokite arba supjaustykite šiaudeliais. Svogūną supjaustykite kubeliais arba pusžiedžiais ir apibarstykite ciberžolėmis. Su aliejumi, likusiu iškepus kukuliukus, apkepkite morkas ir svogūnus, paskaninkite ciberžolėmis. Tada suberkite ryžius, viską sumaišykite ir sudėkite į puodą. Įpilkite vandens tiek, kad per du pirštus semtų ryžius. Pasūdykite, pagardinkite pipirais. Ant viršaus sudėkite apkeptus kukulaičius. Viską užvirkite, sumažinkite ugnį, uždenkite dangčiu ir troškinkite.

Susmulkintus pievagrybius, česnakus ir svogūną pakepkite keptuvėje su aliejumi, pasūdykite ir pagardinkite pipirais. Supjaustykite agurotį, morką ir taip pat sudėkite į keptuvę. Pakepkite 5–8 min. (kol daržovės pakeis spalvą). Suberkite ryžius, supilkite vandenį, paskaninkite ciberžolėmis ir viską užvirkite. Tuomet uždenkite dangčiu ir gaminkite 15–17 min. ant nedidelės ugnies.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"