Pasak gydytojų kardiologų, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gali kas penktas vyresnis nei 40 metų asmuo. Žmogui, kuriam trūksta omega grupės riebalų rūgščių, rizika kyla dar didesnė. Vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad visiškai išvengti tikimybės susirgti kraujotakos sistemos ligomis – neįmanoma, tačiau galima padėti sau negaluojant ir profilaktiškai stiprinti savo širdį. Tereikia savęs paklausti: kaip aš jaučiuosi? Atsakymus pasufleruos organizmas. Žmogaus užduotis – jų neignoruoti.

Organizmo signalai – širdies problemų sufleris

„Žmogus turi išsiugdyti įprotį sekti savo sveikatos pokyčius ir į juos reaguoti nedelsiant. Trūkinėjančios kraujagyslės, išsiplėtusios venos, patinusios kojos, jaučiamas skausmas širdies plote, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, skaudanti galva, kamuojantis dusulys, fizinio krūvio netoleravimas – visa tai signalizuoja, kad organizmo širdies ir kraujagyslių sistema yra nualinta ir jai reikia mūsų pagalbos“, – teigia R. Blynas.

„Camelia“ vaistininkas R. Blynas pastebi, kad žmonės dažnai nesuvokia, kokią žalą sau kelia vengdami reguliarios profilaktikos ir pagalbos prašydami tik tada, kai jų organizmą kamuojantis skausmas tampa nepakeliamas. Negalavimai, į kuriuos dažnai numojama ranka, galiausiai virsta rimtomis širdies problemomis, o tai žmogui kainuoja daugiau pinigų ir sveikatos atžvilgiu. Viena sudėtingiausių širdies ir kraujagyslių ligų – širdies nepakankamumas – tokio nerūpestingo žmogaus elgesio padarinys.

Padėti sau gali kiekvienas

Lietuvoje kasmet nustatoma 240 tūkst. naujų susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau šių ligų diagnozių skaičių būtų galima reikšmingai sumažinti žmonėms įdėjus šiek tiek pastangų – pakeitus mitybą ar ją praturtinus nepakeičiamomis omega grupės riebalų rūgštimis. Priešingai nei dalis vitaminų (B grupės ir vitaminas K), kurie yra sintetinami mūsų žarnynuose, omega grupės rūgščių žmogaus organizmas pasigaminti pats negali. Dėl to privalo juos gauti su maistu ar papildais tam, kad galėtų gerai funkcionuoti.

„Tinkamai subalansuoti savo mitybą – didelis iššūkis. Neretai to padaryti nepavyksta dėl daugybės individualius sunkumus nulemiančių priežasčių, todėl svarbu mitybą praturtinti maisto papildais, stiprinančiais širdį ir gerinančiais širdies darbą. Žuvų taukai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių – vieni iš jų“, – sako R. Blynas.

Tinkamas omega-3 kiekis mobilizuoja širdies apsaugą

Omega-3 riebalų rūgštys mažina organizme esantį cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, palaiko kraujagyslių sienelių elastingumą bei reguliuoja širdies ritmą, taip apsaugodamos nuo kraujagyslių susiaurėjimo ir širdies ritmo sutrikimų. Farmacijos specialistas pastebi, kad norint sulaukti minėto teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemos darbui, renkantis žuvų taukus svarbu atkreipti dėmesį į etiketėje nurodomą EPR ir DHR kiekį – šių omega-3 riebalų rūgščių koncentracija preparate apibrėžia vartojimo naudą.

Vaistininkas priduria, kad rekomenduojama suvartoti omega-3 dozė per parą siekia nuo 500 mg iki 1000 mg. „Renkantis žuvų taukus, reikėtų išsiaiškinti, kokia vienoje kapsulėje ar 5 ml skysčio yra minėtų rūgščių koncentracija. Vartojant žuvų taukus per mažomis dozėmis ar per trumpą laiką, teigiamo poveikio širdžiai tikėtis negalima. Kraujotakos sistemą stiprinanti funkcija aktyvuojama tik tuo metu, kai organizmas gauna reikiama dozę omega riebalų rūgščių“, – nurodo R. Blynas.

„Camelia“ vaistininkas nurodo, kad žuvų taukų vartojimo teikiama nauda žmogaus organizmui nepriklauso nuo metų laiko. Norint teigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą ir tokį poveikį išlaikyti ilgą laiką, žuvų taukus vartoti reikėtų bent 3 mėnesius 2-3 kartus per metus. Šis ilgalaikis procesas turėtų būti pritaikytas ir individualiems žmogaus pomėgiams – vartojami mėgstamos tekstūros ir skoninių savybių turintys žuvų taukai.

Vasaros karštis – širdies priešas

Pasak vaistininko, šiltuoju metų laiku svarbu neperkaisti, nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose be galvos apdangalo ir gerti daug vandens. Kai žmogus prakaituoja, iš jo organizmo pasišalina širdžiai reikalingi mineralai – kalis ir magnis. Jeigu vasarą dažnai būnate lauke, užsiimate aktyvia fizine veikla gryname ore ir daug prakaituojate, R. Blynas pataria profilaktiškai vartoti šiuos mineralus.

„Kalis ir magnis – ypač svarbūs širdies raumens veiklai, o jų trūkumas yra dažniausia širdies ritmo sutrikimų priežastis. Norint organizme atkurti prarastų mikroelementų pusiausvyrą, reikėtų gerti daug vandens – bent 1,5–2,5 litro per dieną. Verta paminėti tai, kad per vasaros karščius žmogui nevartojant skysčių tiek, kiek reikėtų, jo kraujas tirštėja. Žuvies taukuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 šiek tiek skystina kraują ir padeda su karščiu kovojančiai širdžiai“, – primena vaistininkas R. Blynas.

Pradėti rūpintis savo sveikata ir praturtinti mitybos racioną – niekada ne vėlu. Kiekvienas, norintis sveikata ir kokybišku gyvenimu džiaugtis kuo ilgiau, turėtų pradėti nuo paprastų dalykų – daugiau judėti, stengtis organizmą aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis ir įsiklausyti į tai, ką nori pasakyti organizmas.