Išsausėjusios, skaudančios, ašarojančios akys, suprastėjęs regėjimas – tai tik dalis simptomų, kuriuos pastaruoju metu vis dažniau Lietuvos gyventojai išsako specialistams. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad net ir patys pacientai supranta, jog nemaža dalis su akimis susijusių problemų yra dėl kasdienių įpročių karantino metu. Kaip galima sau padėti, o kada jau metas skubėti pas gydytojus?

Paūmėjo ligos

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Ugnė Rumelaitienė pritaria vaistininkui ir sako, kad karantino metu apleidome savo sveikatą, o taip pat ir akis.

„Visi vengėme žmonių susibūrimo vietų, todėl ir nesilankėme pas gydytojus. Po karantino okulistai ar akių gydytojai išgirsta labai daug nusiskundimų, diagnozuoja naujus ligų atvejus ar jų paūmėjimus. Karantino metu visi daugiau laiko leidome uždaroje aplinkoje ir dažniau naudojomės išmaniosiomis technologijomis, dėl ko jaučiame matymo pablogėjimą“, – sako gydytoja U. Rumelaitienė ir priduria, kada karantino metu ne tik suprastėjo pacientų regėjimas, tačiau ir paūmėjo seniai turėtos lėtinės ligos.

Pavyzdžiui, glaukoma – akių liga, kurios metu pakyla akies spaudimas, dėl to veikiamas akies nervas žūsta, silpnėja matymas, siaurėja žmogaus akiplotis. Kai žmogus pajaučia pakitimus, akies ar galvos skausmą, matymą kaip per rūką, dažniausiai, tai būna jau toli pažengusi glaukoma.

„Tai yra dažniausia negrįžtamo aklumo priežastis. Po karantino atvyksta žmonių su toli pažengusia ligos stadija, kai akių lašiukai nebepadeda ir lieka tik chirurginis gydymas, kuris tik sumažina akies spaudimą, bet neatstato prarasto matymo. Sergant glaukoma rekomenduojama periodiškai lankytis pas okulistą (bent 1 kartą per metus), matuoti akių spaudimą, atlikti kitus akių tyrimus, laikytis sveikos gyvensenos, pagal grafiką lašinti paskirtus akių lašus, esant toli pažengusiai ligai, gydytojas gali rekomenduoti naudoti ginkmedžio preparatus kraujotakos pagerinimui“, – sako gydytoja.

Atsiradus skundams kaip vaizdo kreivinimas, dėmė centre užstojanti vaizdą – nustatoma šlapioji amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma, kuriai gydyti yra leidžiami vaistai į akį ir reikalingas pastovus okulisto sekimas. „Be šių paminėtų akių sutrikimų, dar yra didelė eilė kitų ligų. Todėl geriausia pajutus kažką negero pasirodyti pas akių gydytoją, kad vėliau nebūtų per vėlu“, – pataria oftalmologė U. Rumelaitienė.

Kaip sau padėti?

Ką daryti, jei pajutome, kad regėjimas susilpnėjo ar kamuoja kitos akių problemos? Ar tėra kelias pas gydytojus ir ruoštis pirkti akinius, ar situaciją dar galima pataisyti?

Oftalmologė sako, kad akių problemų sprendimas – įvairus ir individualus. „Vieniems užteks akis pailsinti atliekant akių mankštą, išeiti pasivaikščioti į lauką bei pavartoti maisto papildus, skirtus akims, kitiems dėl intensyvaus darbo su kompiuteriu, nepritaikytos darbo vietos – prasto apšvietimo bei dažno atsipalaidavimo prie televizoriaus ekrano – gali prireikti naujai pasirinkti akinius“, – sako gydytoja.

„Šiuo metu dažnas pacientas į vaistinę ateina besiskundžiantys sudirgusiomis akimis, sako, tarsi smėlio būtų pripiltos. Akys išsausėja dėl per ilgo naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais, ekranais, taip pat didelės įtakos turi mus supantis oras. Nors labiausiai kenkia sausas oras šildymo sezonu, dabar, kai užkaitina saulė, aplinkoje pakyla daug dulkių, akys sudirgsta, išsausėja, – pasakoja vaistininkas R. Blynas. – Šiuo metu žmones taip pat kamuoja ir ašarojančios akys, tai dabar gali kamuoti dėl ore sklandančių žiedadulkių, jos gali sukelti alerginę reakciją.“

Dirbant kompiuteriu ar naudojant telefoną mažiau mirksime iki 3-4 k./min, greičiau išdžiūsta akies paviršius ir paūmėja sausų akių sindromas, akių paraudimas, perštėjimas, sunkumas atsimerkti, ašarų bėgimas.

„Šį diskomfortą galime sumažinti naudodami dirbtines ašaras, iš pradžių tik pajutus dirginimą – dažniau (net iki 10 karų per dieną, kiek akiai reikia); vėliau, atsistačius ašarų plėvelei, gali užtekti kelių lašų per dieną. Taip pat rekomenduojama dėvėti akinius nuo saulės su ultravioletinių spindulių apsauga / filtru, kad apsaugotume akies paviršių bei gilesnes akies terpes. Esant akių uždegimui – akių paraudimui, traiškanojimui, pūliavimui, šviesos baimei, skausmui, reikėtų kreiptis pas okulistą specifinio priešuždegiminio gydymo skyrimui, sunkesniems atvejams prireikia net stacionarinio gydymo“, – sako gydytoja U. Rumelaitienė.

Vaistininkas R. Blynas akių ligų profilaktikai rekomenduoja vartoti žuvų taukus ir vitaminą D. „Šios maisto medžiagos svarbios mūsų kraujotakai, visai imuninei sistemai. Nors dabar vasara, tačiau retas kuris kasdien natūraliai gali pasisemti vitamino D iš saulės, todėl daug kam gresia trūkumas“, – tvirtina vaistininkas.

Vitaminas A, taip pat svarbus akims. Liaudies išmintis byloja – valgysi daug morkų, gerai matysi. Tačiau vaistininkas į šį patarimą žiūri skeptiškai. „Iš tiesų, morkose yra vitamino A, tačiau per dieną suvalgyti kilogramą morkų būtų išties nelengva“, – sako vaistininkas R. Blynas. Akims taip pat neretai būna siūlomi mėlynių ekstrakto preparatai. Jie naudingi, nes gausūs antioksidantų. Akims taip pat svarbus vitaminas E ir liuteinas.