15 proc. žmonių populiacijos kenčia lėtinius peties skausmus. Lietuvoje šis skaičius atitiktų maždaug visus Panevėžio miesto gyventojus. Dažniausiai peties skausmą lemia anksčiau įvykusios traumos, nuovargis, dėl profesinių ypatumų nuolat patiriamos mikrotraumos. Peties skausmas gali atsirasti ir dėl degeneracinių ligų, kai minkštuosiuose audiniuose aplink sąnarį atsiranda įplyšimų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Eugenijus Piešina rekomenduoja ilgai neatidėlioti peties sąnario gydymo, nes su amžiumi menksta galimybės padėti.

Peties sąnarys yra pats judriausias žmogaus organizmo sąnarys, pasižymintis sudėtinga struktūra. Jis sudarytas iš trijų kaulų – mentės, žastikaulio ir raktikaulio, kurie susijungia su liemeniu tam tikra raiščių ir raumenų sistema. Į ją įeina peties, petinis raktikaulio, krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys bei mentės-krūtinės jungtis. Kiekvienas sąnarys sudarytas iš kaulų ir minkštųjų audinių, suteikiančių sąnariui stabilumo ir judrumo. Bent vienos iš šių grandžių pažeidimas ar trauma sukelia peties skausmą ar net funkcijos sutrikimą.

Besikartojantys išnirimai

„Peties sąnarys yra ne tik judriausias, bet ir dažniausiai išnyrantis mūsų sąnarys. 96 proc. išnirimų įvyksta dėl traumų, pavyzdžiui, kritimo ant peties ar smūgio avarijos metu. Ūmus, didelis skausmas ir akivaizdi peties deformacija atveda žmogų į traumatologijos skyrių, kur jam suteikiama pagalba, petys atstatomas į vietą. Deja, tokia trauma nepraeina be ilgalaikių pasekmių – dėl pirmojo išnirimo metu sudraskytos sąnario kapsulės peties sąnarys praranda stabilumą, todėl 24–48 proc. pacientų išnirimai kartojasi“, – sako gydytojas ortopedas E. Piešina. Peties nestabilumas gydomas tik chirurginiu būdu. Operacijos metu atstatomi pažeisti minkštieji audiniai, jei reikia, rekonstruojami ir kaulų defektai.

Didelis lankstumas – dovana ar kryžius?

Cirko artistai, gimnastai, baleto šokėjai pasižymi neįtikėtinu lankstumu. Jų sąnariai genetiškai yra labai mobilūs, todėl žmogus gali be išorinės traumos išsinarinti peties sąnarį ir vėl grąžinti jį į vietą. „Hiperlaisvų audinių žmonės anksčiau ar vėliau bus mūsų pacientai, nes išnirimo rizika jiems kur kas didesnė. Peties sąnarys tokiam žmogui gali išnirti net ir iškėlus priešais save sunkesnį daiktą. Tačiau mediciniškai panaikinti raiščių laisvumo mes negalime, tokia tų žmonių prigimtis. Gydyti prireikia tik tuomet, jei išnirimų ar panirimų metu atsiranda skausmas, o tyrimai rodo sąnarinės lūpos pažeidimus“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas-traumatologas E. Piešina.

Kas bendro tarp kirpėjos ir tenisininko?

Abiejų šių profesijų atstovams peties skausmas yra profesinė liga. Didžiąją dalį dienos jie laiko rankas pakeltas priešais save ir atlieka daug pasikartojančių judesių, kurie pamažu traumuoja sąnarį. Sąnarinė lūpa dažniausiai neatlaiko nuolatinės perkrovos ir plyšta, atsiranda peties ankštumo simptomų, gali būti pažeidžiamos rotatorių sausgyslės. Sąnarį sužaloja ne viena didelė trauma, o nuolatinės mikrotraumos. Jeigu žmogus toliau tęsia profesinę veiklą ar profesionaliai sportuoja, plyšusius minkštuosius audinius būtina susiūti, nes savaime jie nesugis, o skausmas kankins vis labiau. Dirbantiems kompiuteriu peties mikrotraumų grėsmė nėra didelė, nes nors rankos laikomos priešais save, raumenys nebūna smarkiai įsitempę.

Kai rentgenas nieko neparodo

Trys savaitės – tai terminas, per kurį potrauminis skausmas turėtų išnykti. „Jeigu rentgenas neparodė peties sąnario kaulų lūžio ar išnirimo, bet skausmas ilgai neslopsta, ypač jeigu vargina naktiniai peties skausmai, reikėtų pasirodyti peties chirurgui. Greičiausiai bus pažeisti minkštieji peties audiniai, dažniausiai rotatoriai, raumenys, įgalinantys sąnarį judėti“, – sakė ortopedas E. Piešina. Į nedidelį, ilgai užsitęsusį skausmą taip pat nereikėtų numoti ranka. Kartais labai dideli peties sąnario anatominiai pokyčiai sukelia nežymius skausmus. Ir nebūtinai turi būti įvykusi didelė trauma, kartais užtenka nevykusio judesio, po kurio atsiranda įplyšimų minkštuosiuose audiniuose.

Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį į kitą grėsmingą simptomą. Jeigu po traumos nepavyksta iškelti rankos priešais save, ji svyra žemyn, reikėtų būtinai kreiptis į peties chirurgą.

Įvertinęs judesių amplitudę, raumenų būklę, paciento nusiskundimus, gydytojas parenka efektyviausią diagnostikos, o po to ir gydymo būdą. Rentgeno tyrimas dažniausiai atliekamas dar skubiosios pagalbos skyriuje iš karto po traumos. Jis padeda įvertinti kaulų lūžius, išnirimus, bet neparodo minkštųjų audinių pažeidimų. Echoskopiniai tyrimai gali parodyti, pavyzdžiui, raumens įplyšimus, tačiau neleidžia įvertinti raumens būklės, ar jis atrofuotas, ar apaugęs riebaliniu audiniu. Pats informatyviausias yra magnetinio rezonanso tyrimas, jis leidžia tiksliai diagnozuoti problemą. Jei po traumos rentgenas nerodo kaulų pažeidimų, bet žmogų kamuoja naktiniai peties skausmai, verta atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Geriausia, kai jis daromas nepraėjus trims savaitėms po traumos, kol dar matosi į audinius išsiliejęs kraujas.

„Planuodami peties sąnario operaciją visuomet atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, nes jis gydytojų komandai suteikia daugiausia informacijos ir padeda geriausiai pasirengti operacijai“, – sakė gydytojas ortopedas E. Piešina.

Peties sąnarių artroskopinė operacija

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre peties chirurgija atliekama pažangiausiu artroskopiniu būdu. Chirurginė operacija – vienintelis efektyvus gydymo būdas, kai reikia atkurti peties stabilumą ar sujungti atplyšusius minkštuosius audinius. „Daugelį sąnario sutrikimų gydome artroskopinėmis operacijomis. Per kelis mažus pjūvius įkišami specialūs instrumentai ir implantai, susiuvamos plyšusios sausgyslės, sąnarinės lūpos, rotatorių, kremzlių pažeidimai. Tokiomis operacijomis tausojami audiniai, žmogus greičiau atsigauna, pooperacinis skausmas yra ženkliai mažesnis“, – sakė gydytojas ortopedas E. Piešina.

Po operacijos 2–6 savaites pacientui reikia nešioti įtvarą ir saugoti operuotą petį. Po to prasideda reabilitacinis laikotarpis. Į įprastą veiklą žmonės grįžta po 2–4 mėn. Sportuoti ar dirbti fizinį darbą galima, kai visi audiniai visiškai sugyja.

„Sušalęs“ petys

Tai specifinė, tik peties sąnariui būdinga būklė, kai per trumpą laikotarpį smarkiai sumažėja peties judesių amplitudė, o judesiai kelia skausmą. „Savo klinikinėje praktikoje pastebiu, kad pastaraisiais metais Lietuvoje labai išaugo peties sąauginio kapsulito arba vadinamojo „sušalusio“ peties atvejų skaičius“, – sakė gydytojas ortopedas E. Piešina. „Sušalusio“ peties sindromas labiau būdingas pusamžėms moterims ir siejamas su hormoniniais pakitimais – skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu. Skausmui malšinti taikomas hormoninis gydymas, o petys „atšildomas“ masažais ir mankštomis. Jei per metus žmogui kartu su reabilitologų ir kineziterapeutų pagalba nepavyksta panaikinti peties sąstingio, svarstoma daryti artroskopinę operaciją, kurios metu perpjaunama sąnario kapsulė ir išlaisvinamas peties sąnarys.

Degeneracinės ligos

Vyresnio amžiaus žmonėms peties skausmą dažnai sukelia ir degeneracinės ligos: rotatorių plyšimas, peties ankštumas, kalkėjanti tendinozė, avaskulinė nekrozė, artrozė. Chirurginė intervencija galėtų efektyviai išspręsti peties problemas, tačiau vyresniame amžiuje dėl prastėjančios kaulo ir sausgyslių kraujotakos bei raumenų atrofijos sulėtėja gijimo procesai. „Įvertinę žmogaus biologinį amžių sprendžiame, koks gydymas būtų efektyviausias. Vyresniems pacientams siūlome sąnarių endoprotezavimą arba tiesiog numalšiname skausmą vaistais. Operacinis gydymas, susiuvant atplyšusius raumenis ar kitus minkštuosius audinius, gali būti nebeefektyvus, nes jie tiesiog nesugis“, – sakė gydytojas ortopedas E. Piešina. Anot gydytojo, peties skausmą reikia gydyti ilgai neatidėliojant. Visų pirma tai sumažina pakartotinų išnirimų tikimybę, išvaduoja petį nuo skausmo ir silpnumo. Be to, pats gydymas jaunesniame amžiuje yra efektyvesnis dėl lengvesnio ir greitesnio gijimo proceso.