Siekdami atskleisti paauglių depresijos simptomus numatančius veiksnius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSU) mokslininkai – doc. Vilija Malinauskienė ir prof. Romualdas Malinauskas atliko mokslinį tyrimą.

Tyrėjų teigimu, aukštas vidinės darnos lygis bei aukšta savivertė, įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, didesnis fizinio aktyvumo lygis mažino paauglių depresijos simptomų atsiradimo tikimybę.

Tačiau ją didino patirtas negatyvus elgesys mokykloje, šeimos stresas bei smurtas, psichosomatiniai sveikatos nusiskundimai ir rūkymas. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mergaitės labiau nei berniukai yra linkusios į depresiją.

Pasak LSU atstovų, šioje studijoje nagrinėti paauglių depresijos simptomus numatantys veiksniai – psichosocialiniai, gyvensenos, vidiniai resursai, savęs vertinimas, įsijungimas į mokyklos gyvenimą, patirtas negatyvus elgesys mokykloje, taip pat – šeimos stresas bei smurtas, psichosomatiniai sveikatos nusiskundimai bei lytis, pritaikant hierarchinę regresijos analizę Kauno miesto moksleivių reprezentatyvioje imtyje. Tyrimas patvirtino daugiafaktorinę paauglių depresijos simptomų kilmę.

Pagal tyrimo duomenis konstatuota, kad silpna vidinė darna stipriausiai prognozavo depresijos simptomų atsiradimą. Galutinis hierarchinės regresijos modelis paaiškino net 64,5 proc. galimo depresijos simptomų atsiradimo, – tai reikšmingai didino visi į modelį įtraukti kintamieji.

Tyrimas paskelbtas Clarivate Analytics Web of Science žurnale „International Journal of Envidonmental Research ar Public Health“.