Liaudies medicinoje sula buvo prilyginama vaistui, manyta, kad ji padeda sustiprinti per žiemą nusilpusį imunitetą, pašalina iš organizmo susikaupusius toksinus ir kitas žalingas medžiagas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad toks mąstymas tikrai ne be priežasties – sulos sezono nereikėtų praleisti.

Sulos tikriausiai yra ragavęs kiekvienas lietuvis, pasak vaistininkės K. Staivės, sula mūsų šalyje tikrai yra labai populiari, dalis jaunimo šiandien ją pamažu atranda iš naujo. Populiarumo priežastis tikriausiai yra paprasta – tai ne tik malonaus skonio, bet ir sveikatai naudingas gėrimas.

Vaistininkė paaiškina, kad pavasarį iš beržų ir klevų leidžiama sula – tai skystos maisto medžiagos, kurios yra šaknyse, ir tik šiek tiek sušilus orui, bent iki 5–6 laipsnių šilumos, pašvietus saulei, ima kilti į šakas ir maitinti sprogstančius pumpurus.

Sula Lietuvoje nuo seno vertinama ne be priežasties, joje randama daug naudingų vitaminų ir mineralų. „Šiame gėrime yra vario, kalio, kalcio, nemažai geležies, fosforo, magnio. Mūsų senoliai ją naudojo kaip vaistą atstatyti nusilpusio ligoninio organizmą ar siekdami sustiprėti po žiemos, sulą gerdavo siekdami išvalyti inkstus, sergant akmenlige“, – pasakoja vaistininkė.

Pasak vaistininkės, sula yra gėrimas, kuris tinkamas kiekvienam. Joje yra nedaug cukraus, skaičiuojama, kad klevų suloje yra 4 proc. cukraus, o beržų – 1–2 proc. Be to išgerti per daug sulos sunkiai įmanoma ir dėl to, kad ji teka tik labai trumpą laikotarpį, kuris priklauso ir nuo žiemos ir pavasario sąlygų, todėl trunka apie pora savaičių. Taip pat sula yra greitai gendantis produktas, todėl šviežia išlieka trumpai.

Vis dėlto vaistininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu nepiktnaudžiauti sula ir saugoti bei globoti gamtą, kuri padeda žmogui. Išleidus daug sulos medis tampa silpnesnis, lapai mažiau žalesni ir retesni. „Sulą galime palyginti su žmogaus krauju. Kai žmogus tampa kraujo donoru, viską darome steriliai atsargiai, lygiai taip pat ir sulos atidavimas yra tikrai nekenksmingas pačiam medžiui, bet mums su juo reikia elgtis labai atsargiai, nepiktnaudžiauti ir būtinai po to pasirūpinti medžio vieta, kur leidome sulą“, – pasakoja „Eurovaistinėje“ dirbanti profesionalė.

Nepaisant sulos naudingumo, pavasarį dažnam reikia skirti papildomo dėmesio rūpinantis po žiemos nusilpusiu imunitetu. Pasak vaistininkės, pavasarį naudingas kofermentas Q10, kuris padeda pasirūpinti papildoma energija, taip pat B grupės vitaminai, magnis. Prieš prasidedant uogų ir daržovių sezonui naudinga vartoti ir ežiuolės preparatus, vitaminą C ir D, cinką, seleną. Lietuvoje vis dažniau vertinamas ir pavasarį naudingas antioksidantas kvercetinas. Pavasarį taip pat svarbu nepamiršti pasimėgauti vis dažniau pasirodančios saulės spinduliais ir grynu oru.