Ar niekada negydytas, neplombuotas, tačiau patamsėjęs dantis – jau pasmerktas išrauti? Su tokiu pacientų susirūpinimu odontologams tenka susidurti kone kasdien. Kodėl pakinta vieno ar kelių dantų spalva, kokie procesai vyksta dantų viduje, ar įmanoma atkurti buvusią tokių dantų spalvą, klausiame gydytojos odontologės-ortopedės Eglės Zdanavičienės.

Dalia VALENTIENĖ

Kai dantyje atsiranda juoda skylutė, daugeliui būna aišku: įsimetė ėduonis. O kas nutinka, kai patamsėja visas dantis ar net keli? Pasak gydytojos odontologės-ortopedės Eglės Zdanavičienės, natūralūs žmonių dantys pasižymi gana plačia atspalvių įvairove. „Pažvelgę įdėmiau pastebėsime, kad visų dantų vainikų kakleliai būna šiek tiek tamsesni už kandamuosius kraštelius. Tokį atspalvių pasiskirstymą lemia emalio ir dentino storis bei optinės savybės. Patys šviesiausi būna pieniniai dantys, o nuolatiniai su amžiumi tamsėja. Pakeitę spalvą dantys, ypač priekiniai viršutiniai, daugeliui pacientų sukelia nerimą ir nepasitenkinimą savo šypsena. Dantų spalvos pokyčių priežastys yra įvairios ir kompleksinės. Galima būtų išskirti vidinius, išorinius ir paveldimus veiksnius“, – pasakoja gydytoja odontologė-ortopedė.

Nudažo ne tik kava ir vynas

Dantys išdygsta normalios spalvos, tačiau porėtas jų paviršius lengvai absorbuoja dažančias medžiagas. Kai kada dantys spalvą gali pakeisti dėl tam tikrų produktų vartojimo, dantų priežiūros priemonių ar žalingų įpročių. „Išorinės gelsvos, rudos, juodos, violetinės, žalios dantų dėmės gali atsirasti dažnai vartojant tam tikrus produktus, pavyzdžiui, kavą, arbatą, vyną, spalvą gali pakeisti ir tam tikri prieskoniai, tamsios daržovės, burnos skalavimo skysčiai su chlorheksidinu, cetilpiridino chloridu, kalio permanganatu, vario druskomis, geležies preparatai, turintys dažomųjų savybių. Rūkalių dantys irgi patamsėja. Nikotino dėmės dažniausiai dengia kaklelio sritį ir gali apimti dantį iki pat danties vainiko vidurio“, – dėsto gydytoja.

Visos šios priemonės ir išvardyti produktai, pasak medikės, dantis paprastai nudažo tik iš išorės ir spalvą pakeičia ne vienas kuris nors dantis, o dažniausiai nusidažo visa dantų grupė. „Kartais išorinės dažomosios medžiagos gali patekti į danties vidų pro atsiradusius emalio, dentino, cemento, plombų ar protezų defektus.

Pavyzdžiui, amalgaminių plombų metalų dalelės migruoja į dentino kanalėlius ir juos nudažo pilkais, juodais atspalviais. Eugenolio preparatai gali lemti geltonas ir oranžines dėmes. Anksčiau endodontiniam gydymui naudotų sidabrinių kaiščių korozijos produktai dantims suteikia rožinę arba pilkšvą spalvą, o pastos su rezorcinoliu ir formalinu –rausvą, rudą. Irstant kompozicinėms, stiklo jonomerinėms plomboms cheminės medžiagos gali lengvai įsiskverbti tarp plombos ir danties ir nudažyti dentiną“, – vardija galimas tam tikrų medžiagų naudojimo pasekmes E. Zdanavičienė.

Ligų požymis

Tamsi dantų spalva gali būti ir netinkamos asmeninės burnos higienos pasekmė.

„Susikaupusios minkštosios ir kietosios dantų apnašos, nepašalinti maisto likučiai, chromogeninės bakterijos nulemia paviršinių rudų ir juodų dėmių atsiradimą. Ėduonies sukeltos baltos, rudos, juodos spalvos dėmės yra pirmas signalas, kad danties paviršiuje netrukus atsiras skylutė – įvyks emalio ir dentino destrukcija.
Vidiniai spalvos pokyčiai įvyksta, kai dažomosios medžiagos atsideda danties vidinėse struktūrose, dažniausiai dentine. Dėl paveldimų metabolinių ligų, pavyzdžiui, eritropoetinės porfirijos, hiperbilirubinemijos, alkaptonurijos, talasemijos, pacientai gali skųstis rudais, tamsiai raudonais, mėlynais, žalsvais dantimis. Emalio ir dentino vystymosi sutrikimai gali nulemti gelsvą, gelsvai rusvą, rudą, pilkšvą dantų spalvą ar net margumą“, – atkreipia dėmesį medikė.

Nėščių, žindančių moterų arba vaikų iki 12 metų vartojami tetraciklino preparatai gali paveikti besivystančių dantų užuomazgas. Atsargiai derėtų elgtis ir su priemonėmis, kurių sudėtyje yra fluoro. Dantims formuojantis suvartojamas per didelis fluoro kiekis, tarkim, naudojant burnos skalavimo skysčius su fluoru, fluoro tabletes, dantų pastą, geriant vandenį, kuriame yra daug fluoro, gali būti rusvo, juosvo, margo emalio priežastis. Tokia liga vadinama dantų fluoroze.

Traumų ir amžiaus pasekmės

Gydytojos teigimu, dažniausiai pieninių ir nuolatinių dantų spalva į pilkai rudą ar juodą pakinta dėl traumų, kai kraujo ir kiti irimo produktai viduje įsigeria į dentiną. Jei pažeistas negyvybingas dantis negydomas, laikui bėgant jis vis labiau tamsėja. O dėl traumos įvykusi komplikacija – šaknies rezorbcija nudažo danties vainiką rožine spalva. Dantys gali būti traumuojami įvairiai. „Ne tik įprastinė fizinė trauma, bet ir bakterijos, cheminiai preparatai gali sukelti pulpos nekrozę, dėl to irimo produktai įsiskverbia į vidinius danties audinius ir juos nudažo tamsia spalva. Tokiais atvejais gali padėti vidinis danties balinimas. Kartais nukenčia ir tam tikrų profesijų žmonių dantys, kai dirbama kenksmingoje aplinkoje. Darbas su tam tikrais metalais – geležimi, manganu, sidabru, variu, nikeliu, chromu – gali lemti žalių, mėlynų, juodų dėmių atsiradimą dantyse. Todėl su metalais dirbantiems asmenims profilaktiškai rekomenduojama dėvėti kaukes“, – pataria pašnekovė.

Senstant, odontologės-ortopedės E. Zdanavičienės teigimu, dantys natūraliai gelsvėja. „Taip nutinka todėl, kad nusidėvi, plonėja emalis, išryškėja dantenų recesija ir tampa labiau pastebimas gelsvesnis dentinas. Vyresnio amžiaus žmonių dantyse atsiranda įvairaus storio įtrūkių. Jie gali būti balti, gelsvi ir rudi. Tai priklauso nuo patekusių į dentiną pigmentų. Žinoma, žmonės dėl tokių dantų nerimauja, vengia šypsotis, todėl daugelis kreipiasi į gydytojus odontologus ir burnos higienistus, norėdami susigrąžinti buvusią spalvą. Reguliari asmeninė ir profesionali burnos higiena gali padėti kovoti su išorinėmis dantų dėmėmis. Jei atlikus profesionaliąją burnos higieną dantys nė kiek nepašviesėja, rekomenduojama pasitarti su burnos higienistu arba gydytoju odontologu dėl dantų balinimo procedūros“, – sako gydytoja.

Kada padės balinimas?

Kai kada pakeitusius spalvą dantis namuose galima balinti naudojant universalias kapas su balinamąja medžiaga, įsigijus balinimo rinkinį. „Taip pat pacientui gali būti pagaminamos individualios kapos, kurios atitinka dantų formą ir dantis glaudžiai apgaubia. Odontologo kabinete dantis balinti galima ne tik kapomis, bet ir lazeriu ar halogenine šviesa. Ant dantų užtepamas specialus balinamasis gelis, kuriam aktyvinti naudojama skirtingų šviesos šaltinių ir diapazonų šviesa.

Rezultatas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo amžiaus, dantų būklės, nuo dantyse esančio pigmento atsparumo balinamajai medžiagai.

Lengviausiai balinami gelsvi, šviesiai rusvi dantys, o melsvai pilki, tetraciklino pažeisti dantys gali balti labai sunkiai arba nepabalti iš viso net ir ilginant balinimo laiką. Jei dėl giliai įsiskverbusio ėduonies, pulpos uždegimo, periodonto problemų, traumos ar kitų priežasčių dantis tampa negyvybingas ir patamsėja, kartais tenka atlikti vidinį danties balinimą. Tuomet atliekamas kokybiškas endodontinis gydymas arba pergydymas ir balikliu užpildoma paruošta ertmė viduje. Balinamoji medžiaga laikoma ir keičiama, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Po negyvų dantų balinimo privalomas profilaktinis stebėjimas. Paprastai atliekamas tik priekinių dantų vidinis balinimas. Negyvi, patamsėję kapliai ir krūminiai dantys protezuojami – pirmiausia dėl to, kad reikia atkurti susilpnėjusius, suirusius dantų vainikus. Kartu išsprendžiama ir spalvos problema“, – galimybes sugrąžinti dantims prarastą spalvą vardija gydytoja.

Tačiau balinamosios medžiagos veikia tik natūralų audinį. Jei dauguma dantų protezuoti ar plombuoti, medikė pataria balinimo geriau atsisakyti.

Maskuoja estetinės plombos

Vidinių veiksnių nulemtiems dantų spalvos pokyčiams užmaskuoti vien profesionalios burnos higienos procedūrų bei dantų balinimo gali ir nepakakti. .„Tokiu atveju patariama rinktis patamsėjusių audinių maskavimą plombomis arba protezinėmis konstrukcijomis. Estetinio plombavimo procedūra atliekama per vieną ar du apsilankymus pas specialistą. Plombavimo trukmė priklauso nuo atkuriamų dantų skaičiaus, darbo sudėtingumo ir komplikuotumo. Apytiksliai vieno danties atkūrimas užtrunka 1,5–2 val. Pirmiausia pašalinami ėduonies pažeisti audiniai, senos plombos, tuomet sluoksnis po sluoksnio plombinėmis medžiagomis atkuriamas paviršiaus reljefas, danties audiniai bei spalva. Paskutinis žingsnis – poliravimas.

Taisyklingas danties formos atkūrimas garantuoja ne tik estetiką, bet ir kramtymo kokybę. Šiuolaikinės plombinės medžiagos pasižymi geromis mechaninėmis ir fizinėmis savybėmis, yra artimos natūraliems dantų audiniams. Estetinio plombavimo rezultatais galima džiaugtis 6–10 metų, tačiau trukmė visada priklauso nuo to, kaip estetiškai plombuoti dantys yra prižiūrimi. Estetinio protezavimo tikslas – kuo tikroviškiau atkartoti gretimus dantis, sukurti patrauklią ir natūraliai atrodančią bendrą dantų išvaizdą.

Turint burnoje protezinių konstrukcijų labai svarbi tinkama higiena. Po jomis linkę kauptis maisto likučiai gali sukelti uždegimą. Jei tokios konstrukcijos nuolat kruopščiai valomos, reguliariai lankomasi pas odontologą, jos yra ilgaamžės ir rūpesčių nekelia 10 ir daugiau metų.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.