Sparčiai plintantis koronavirusas pirmiausia pakerta tuos, kurie nekreipia dėmesio į svarbiausias saugojimosi taisykles ir nepaiso epidemiologų patarimų.

Į parduotuvę ar kavinę

Šiais visuomenei nesaugiais laikais nėra geras sprendimas dažnai lankytis kavinėse ir baruose ar prekybos centrus laikyti patraukliomis atsipalaidavimo vietomis. Tačiau, jeigu kitaip neišeina, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras epidemiologų rekomendacijas.

Sveikatos laidų vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė sako, kad dabar į parduotuvę reikia eiti tik esant būtinybei ir iš anksto gerai apgalvojus, kokių prekių ieškosite. Todėl geriausia reikalingų pirkinių sąrašą susidaryti dar namuose. Į parduotuvę išeikite tik įsitikinę, kad nešatės asmeninę apsaugos priemonę (kaukę ar respiratorių, pirštines).

Vaikštinėdami tarp parduotuvės lentynų ir ieškodami prekių venkite eiti ten, kur susibūrę daugiau žmonių. Atminkite, kad saugus atstumas tarp žmonių yra 1–2 metrai.

Parduotuvėse stenkitės atsiskaityti ne grynaisiais, o banko kortele. Būtų dar geriau, jeigu reikiamas prekes įsigytumėte internetu. Grįžę į namus kruopščiai nusiplaukite rankas.

Į viešojo maitinimo įstaigą būtinai eikite su apsaugine kauke, net jeigu ketinate prie staliuko įsitaisyti gatvėje ar kieme. Jos dėvėti nereikės tik jau atsisėdus prie stalo, kur ketinate valgyti ir gerti. Prieš įeidami būtinai prie durų dezinfekuokite rankas. Gėrimai gali būti vartojami tik baro zonoje – iki 2 metrų nuo baro prekystalio spinduliu arba sėdint prie stalų.

Gydytoja I. Pivoriūnienė ragina nesipiktinti, jeigu prieš įeinant į barą ar klubą jums pamatuos kūno temperatūrą ir jūsų neįleis, jei ji bus didesnė, nei leidžia nustatytos normos, – taip laikomasi sveikatos apsaugos pareigūnų nustatytų reikalavimų. Palankiai priimkite ir tai, jeigu prie įėjimo ar viduje jūsų paprašys pasakyti savo mobiliojo telefono numerį. Jis bus saugojamas 21 dieną, o židinio atsiradimo atveju bus pateikiamas Visuomenės sveikatos centro specialistams.

Atsiminkite, kad maitinimo įstaigos įspėjimai nesilaikantiesiems šių taisyklių gali būti taikomi tik vieną kartą. Antrą kartą taisykles pažeidę asmenys prašomi palikti patalpą ir tą parą nebeįleidžiami.

Jei turėjote kontaktą su užsikrėtusiuoju

Gydytoja I. Pivoriūnienė primena, jog sužinoję, kad asmuo, su kuriuo turėjote didelės rizikos sąlytį, t. y. artimą kontaktą mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių arba tiesioginį fizinį kontaktą, pavyzdžiui, spaudėte ranką, susirgo koronavirusine infekcija, nedelsdami privalote izoliuotis.

Tai reiškia, kad sužinoję, jog, pavyzdžiui, kolegai, su kuriuo sėdėjote viename kabinete, ar bendradarbiui, su kuriuo naudojotės bendromis valgyklos patalpomis per pietus, nustatytas koronavirusas, privalote iš karto izoliuotis. Tokiu atveju apie tai, kad turėjote kontaktą, užsikrėtusysis turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).

Žmonės, turėję sąlytį su sergančiuoju COVID-19, NVSC specialistų skambučio turėtų laukti kelias dienas. Jei jie vis dėlto nepaskambina, žmonės turėtų kreiptis NVSC karštosios linijos telefono numeriu, informuoti apie turėtą sąlytį ir laukti tolesnių NVSC nurodymų.

Svarbu atminti tai, kad turėjusio kontaktą su užsikrėtusiu kolega žmogaus šeimos nariams nėra reikalo izoliuotis. Paprasčiau tariant, šeimos nariai jau yra vadinamieji kontakto kontaktai, o tai nėra laikoma rizika.

Ta pati sąlyga galioja ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, jeigu paaiškėja, kad asmuo turėjo kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir vakarojo su draugais kokiame nors susibūrime, buvusiems kartu draugams izoliacija nėra taikoma, nes jie jokio sąlyčio su patvirtintu COVID-19 atveju neturėjo.

Taip pat NVSC primena, kad turėjusiu sąlytį laikomas 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam koronavirusui būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Maža ar didelė rizika?

Gydytoja aiškina, jog didelės rizikos (artimą) sąlytį su sergančiuoju COVID-19 turėjusiu laikomas žmogus, kuris su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą, pavyzdžiui, spaudęs ranką koronavirusine infekcija sergančiam žmogui. Taip pat, jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstuoju – jei sergantysis pakosėjo į veidą, plikomis rankomis liestos sergančiojo COVID-19 panaudotos vienkartinės nosinės ir pan.

Didelės rizikos kontaktu laikomas ir buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių. Jei, pavyzdžiui, vienoje posėdžių salėje buvo užsikrėtęs žmogus, taisyklingai nedėvintis asmeninių apsaugos priemonių, kartu buvę kolegos bus vertinami kaip didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Svarbu, kad didelės rizikos sąlytį turėję asmenys izoliuotųsi, stebėtų savo sveikatą ir, pasireiškus simptomams, kreiptųsi į Karštąją koronos liniją dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti. Tačiau ne visi didelės rizikos sąlytį turėję asmenys tiriami – tai priklauso nuo infekcijos išplitimo konkrečiame židinyje.

Mažos rizikos sąlytį, arba, paprasčiau tariant, atsitiktinį sąlytį, su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs uždarose patalpose ar atvirose erdvėse didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių. Jei, pavyzdžiui, žmogus važiavo vienu troleibusu su užsikrėtusiuoju, naudojo apsaugos priemones ir iš troleibuso išlipo po 10 minučių, sąlytis bus vertinamas kaip mažos rizikos.

Mažos rizikos sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija neskiriama.

Gydytoja I. Pivoriūnienė dar pridūrė, kad kovojant su visais virusais, tarp jų ir COVID-19, daug lemia gera nuotaika, todėl svarbu vengti stresinių situacijų. Jos žodžiais, po didelio streso net 6 valandas esame atviri visiems virusiniams ir bakteriniams užkratams, nes tuo metu mūsų imuninė sistema yra „išsijungusi“. Todėl laikydamiesi visų saugos reikalavimų nepamirškime vieni kitų apdovanoti ir šypsena, ir geru žodžiu.

KAS IR KADA KAUKIŲ DĖVĖTI NEPRIVALO?

Kai kuriems žmonėms, turintiems negalią, kaukių dėvėjimas nėra privalomas, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

1. Kaukės gali nedėvėti asmenys, turintys tam tikrų psichikos sveikatos, kvėpavimo, autizmo spektro sutrikimų ir panašių negalavimų.

2. Tie, kurių turima negalia leidžia, gali rinktis alternatyvias veido apsaugos priemones. Pavyzdžiui, turintieji klausos negalią ar kvėpavimo sutrikimų gali užsidėti veido skydelius.

3. Apsauginių kaukių neprivalo dėvėti gimdyvės.

4. Išimčių dėl kaukių dėvėjimo taip pat taikoma paslaugoms, kurių neįmanoma suteikti dėvint kaukę, pavyzdžiui, barzdos skutimo paslaugai, kosmetologinių ir grožio procedūrų metu.

5. Sportuojantiems sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas, pavyzdžiui, baseinuose dėvėti kaukės neprivaloma.

Partnerio turinys.