Lietuva į kovą su koronavirusu pasitelkia dar vieną ginklą – mobiliąją programėlę „Korona Stop LT“. Jos tikslas – informuoti žmones apie tai, kad jie buvo arti koronaviruso infekcija (COVID-19) užsikrėtusių asmenų, patarti, ką daryti toliau, ir nutraukti viruso plitimo grandinę.

Europoje jau plačiai naudojama tokio tipo programėlė fiksuoja galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu, kontakto trukmę ir riziką, bet ne vietą, kurioje yra žmogus. Ji nerenka jokių asmens duomenų, tiesiog nustato, kad mobilusis įrenginys, kuriame įdiegta programėlė, tam tikru metu buvo arti kito žmogaus, turinčio šią programėlę ir vėliau pranešusio apie užsikrėtimą COVID-19. Programėlėje tai vadinama artumo fiksavimu.

„Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.

Naudinga kiekvienam

Žinojimas, kad buvome netoli užsikrėtusio asmens, visų pirma naudingas mums patiems, nes leidžia atidžiau vertinti savo sveikatą ir apsaugoti artimuosius. Net jei kontaktas buvo trumpas ir rizika – nedidelė, tikėtina, jog gavę tokį pranešimą pas tėvus ir kitus artimuosius nebevažiuosime, jei įmanoma – pasirinksime nuotolinį darbą ir pan. Tačiau programėlė veiksminga taps tik tada, jeigu ja naudosis kuo daugiau žmonių, jeigu jie bus sąmoningi, pilietiški ir, užsikrėtę koronavirusu, tai pažymės programėlėje. Planuojama, kad Europos šalyse naudojamos programėlės sąveikaus tarpusavyje, t. y. keisis duomenimis, todėl keliaujantieji užsienio šalyse taip pat galės būti informuojami apie galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronaviruso infekcija.

Paskutinės spalio savaitės duomenimis, pagal šalies gyventojų, parsisiuntusių programėlę, skaičių pirmauja Suomija (45 proc.), Airija (42 proc.), Portugalija ir Vokietija (po 24 proc.). Programėles naudoja 9 proc. Latvijos, 11 proc. Estijos ir 4 proc. Lenkijos gyventojų.

Aktualu visam pasauliui

Panašias programėles naudoja ne tik Europos šalys. Skaičiuojama, kad jos nacionaliniu mastu veikia apie 40 valstybių. Štai Indijos COVID-19 stebėjimo programėlė „Aarogya Setu“ tapo sparčiausiai pasaulyje diegiama programėle. Per pirmąsias 13 dienų nuo išleidimo prie jos prisijungė 50 mln. vartotojų. Ši programėlė taip pat rodo, kiek užsikrėtusiųjų COVID-19 gali būti 500 m, 1 km, 2 km, 5 km ir 10 km spinduliu nuo vartotojo. Singapūre, kur valdžia nuo pat pradžių ėmėsi visų įmanomų priemonių viruso plitimui užkardyti, rugsėjį programėlę „TraceTogether“ buvo atsisiuntę apie 2,4 mln. žmonių, arba maždaug 40 proc. Singapūro gyventojų. Šalis siekia, kad jos naudotojų būtų apie 70 proc.

Naujausiais Oksfordo universiteto Nafildo medicinos departamento ir „Google Research“ duomenimis, skaitmeninis viruso stebėjimas gali išgelbėti daug gyvybių, net jei tokias programėles naudoja tik dalis visuomenės. Modeliavimo rezultatai rodo, kad jei programėle naudojasi bent 15 proc. gyventojų, tai gali sumažinti infekcijos plitimą 4–12 proc., o mirčių skaičių – 2–15 proc.

O kuo daugiau žmonių ją naudos, tuo didesnis bus veiksmingumas.

Įspės ir patars

Visuomenėje sklando baimė ne tik užsikrėsti, bet ir būti sekamam. Svarbu žinoti, kad programėlės naudotojams nėra atskleidžiama, kas pranešė apie užsikrėtimą koronaviruso infekcija, taip pat neatskleidžiama jokia kita informacija, kuri leistų tiesiogiai nustatyti COVID-19 užsikrėtusį asmenį. Informaciją, kad buvome šalia užsikrėtusio asmens, gausime tik mes patys, t. y. tie, kurie įsidiegsime programėlę. Šie duomenys nekeliaus į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Taigi, sulaukę pranešimo apie sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu, patys žmonės turės imtis veiksmų.

„Jei į programėlę atėjo pranešimas apie padidėjusią riziką, tikriausiai buvote arti koronavirusu užsikrėtusio asmens. Tai nereiškia, kad tikrai susirgsite. Dabar svarbu likti namuose ir stebėti savo simptomus. Pavyzdžiui, atsiradus sausam kosuliui, karščiavimui ar pasunkėjus kvėpavimui, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Papildoma informacija ir rekomendacijos bus pateiktos programėlėje“, – patikslina R. Petraitis.

Kur mes, ten ir telefonas

Lietuvoje programėlė veiks keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų ir lenkų. Programėlės kūrimą inicijavo Europos Komisija. Jos saugumą patikrino ir patvirtino Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Programėlė gali neveikti senesniuose išmaniųjų telefonų modeliuose. „Korona Stop LT“ veiksmingiausia bus tuomet, kai kuo dažniau nešiosimės telefoną, kuriame yra įdiegta ši programėlė. Taip pat būtina pasirūpinti, kad telefone būtų įjungtas „Bluetooth“ ryšys.

Programėlės atsisiuntimas ir naudojimas yra visiškai savanoriškas. Naudoti ją nėra privaloma, tačiau rekomenduojama. Pradėti naudoti programėlę, sustabdyti ir vėl atnaujinti jos naudojimą galima bet kuriuo metu.

KAIP VEIKIA PROGRAMĖLĖ „KORONA STOP LT“?

 Gyventojai į savo mobiliuosius įrenginius parsisiunčia programėlę „Korona Stop LT“.
 Telefonai, į kuriuos įdiegta programėlė, naudodami „Bluetooth“ ryšį, tarpusavyje keičiasi informacija, kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo šalia.
 Kai koronaviruso infekcija nustatoma vienam
iš programėlės naudotojų, jis pats savanoriškai apie tai paskelbia programėlėje, nepateikdamas jokių asmens duomenų.
 Programėlės naudotojai, kurie per pastarąsias 14 dienų buvo šalia užsikrėtusiojo ilgiau nei 15 min. mažesniu nei 2 m atstumu, gauna pranešimą apie
šį kontaktą.
 Pranešimus apie sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu gavę programėlės naudotojai vadovaujasi programėlėje pateiktomis rekomendacijomis dėl tolesnių veiksmų, automatiškai įvertinus buvusio kontakto trukmę ir intensyvumą.

Daugiau informacijos www.koronastop.lt

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, administruojamo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, lėšomis.

Partnerio informacja.