Praėjęs karantinas dalį lietuvių privertė pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis miegamajame. Tai – išties atsakingas žingsnis, jeigu kūdikio planuose dar nėra. Vis tik, net kas dešimtas kontracepcija per karantiną nesinaudojo, o šiuo metu beveik ketvirtadalis lytiškai aktyvių moterų taip pat nesisaugo. Tik ar nepageidaujamas nėštumas – tikrai vienintelė nesaugaus sekso pasekmė?

Infekcijų ar net vėžinių susirgimų rizika

Nesaugiems lytiniams santykiams šalies gyventojai ryžtasi ne tik per karantiną. Kaip paaiškėjo naujausiame tyrime, 23 proc. aktyviai lytiškai gyvenančių moterų šiuo metu neplanuoto nėštumo bando išvengti pasikliaudamos nutraukto lytinio akto metodu, kurio efektyvumas siekia vos 78 proc. Ir nors 33 proc., turinčių nepastovių santykių, per pandemiją pasirūpino papildoma kontracepcija, net 10 proc. visų apklaustųjų nesaugiai mylėjosi dar iki karantino.

VMKL (Vilniaus miesto klinikinės ligoninės) gydytoja akušerė ginekologė Jelena Klimašenko įspėja – mylėdamiesi nesaugiai partneriai ne tik rizikuoja neplanuotai pradėti kūdikį, bet ir sulaukti kitų nepageidaujamų pasekmių. „Nesaugių lytinių santykių metu galima užsikrėsti bet kuria lytiniu keliu plintančia liga – ŽIV infekcija, sifiliu, gonorėja, chlamidioze, trichomonoze ir t.t. Dauguma iš šių infekcijų, kai diagnozuojamos laiku – pilnai pagydomos, tačiau kai kurių virusų (pavyzdžiui ŽIV) sukelti sutrikimai, vis dėl to, būna lėtiniai ir nepagydomi. Be to, nesaugus seksas didina žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos riziką. Kai kurie aukštos rizikos ŽPV gali sukelti vėžinius susirgimus – gimdos kaklelio vėžį ir lytinių organų (oralinių lytinių santykiu metu – burnos, gerklų) papilomas – virusinės kilmės karpas", – vardija J. Klimašenko.

Gydytoja įspėja, kad, jei pagausėjo išskyrų, atsirado perštėjimas, bėrimai, karputės ar opelės lytinių organų srityje, padažnėjo noras šlapintis, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją. Minėti simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po nesaugių lytinių santykių ir byloti apie lytiniu keliu plintančią ar „pagautą" infekciją.

Atsitiktiniai santykiai siejasi su didesne rizika

Gydytoja pažymi, kad su didžiausia lytiškai plintančių infekcijų rizika yra susiję būtent atsitiktiniai nesaugūs lytiniai santykiai. Tad, ryžtantis nenuolatiniams santykiams ar keičiant partnerius, geriausia lytiniu keliu plintančių ligų profilaktika – tinkama kontracepcija.

„Teisingas prezervatyvo naudojimas gali ne tik apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir sumažinti riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis atsitiktinių santykių metu. Svarbu žinoti, kad nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų apsaugo tik šis kontracepcijos metodas. Žinoma, net ir prezervatyvas negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos, jeigu yra užsidedamas tik prieš kulminaciją. Tad šį kontracepcijos metodą reikėtų sieti ne tik su apsauga nuo neplanuoto nėštumo. Tam, kad jis pilnai atliktų savo apsauginę funkciją, reikia prezervatyvą naudoti viso lytinio akto metu", – pataria J. Klimašenko.

Vis tik, neretai pavojingos, lytiniu keliu plintančios ligos perduodamos ne tik atsitiktinių santykių metu. Lytiškai plintančių infekcijų statistika rodo, kad tam tikromis infekcijomis žmonės užsikrečia ir nuo savo nuolatinių partnerių ar net sutuoktinių.

Priimti tinkamą sprendimą padės profesionalas

Taigi, prezervatyvo naudojimas aktualus ir pastovius santykius puoselėjančioms ar kartu gyvenančioms poroms, ypač toms, kurios yra neužtikrintos dėl partnerio praeities. Tokiais atvejais, saugantis nuo neplanuoto nėštumo, kartu vertėtų pasirūpinti apsauga ir nuo lytiškai plintančių infekcijų arba, prieš planuojant lytinius santykius su nauju lytiniu partneriu, abiem atlikti lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimą. Galiausiai tik po to žengti į kitą santykių etapą, prieš tai apgalvojus kokiais kontracepcijos būdais saugosis nuo neplanuojamo nėštumo. „Jei pora gyvena kartu, bet dar neplanuoja nėštumo, gali rinktis ilgalaikius metodus – gimdos spirales ar implantus, arba trumpalaikius – medikamentinę hormoninę kontracepciją, t.y. tabletes, pleistrą ar makšties žiedą. Jei partneris nėra pastovus ar dvejojama dėl jo seksualinės praeities, šalia kitų kontracepcijos būdų rekomenduojama naudoti ir prezervatyvus", – paaiškina J. Klimašenko.

Visgi, nepriklausomai nuo puoselėjamų santykių statuso, norint pasitarti dėl kontracepcijos metodo ir vartojimo galimybių, pasak J. Klimašenko, reikėtų kreiptis į savo ginekologą ar šeimos gydytoją. „Profesionali ginekologo konsultacija gali padėti išsklaidyti dvejones ir atsakyti į iškilusius klausimus apie konkrečias kontracepcijos priemones. Gydytojo kabinete suteikiama visokeriopa informacija apie galimus pasirinkimus. Taip pat atsižvelgiama į pacientės amžių, buvusius nėštumus, persirgtas ar šiuo metu galimas ligas, žalingus įpročius, kūno masės indeksą. Žinoma, renkantis kontracepciją atsižvelgiama į ateities planus – juk sprendimą neretai nulemia tai, kokį laikotarpį moteris neplanuoja pastoti", – pasakoja gydytoja.

J. Klimašenko teigimu, nors pandemija sukėlė nepatogumų pacientėms, norinčioms patekti pas ginekologus, šiuo metu vėl vyksta tiesioginės konsultacijos. Tiesa, pasikonsultuoti su specialistu galima ir telefonu, tačiau ir tokios procedūros, kur būtinai reikalingas vizitas pas gydytoją ginekologą, pvz., kaip gimdos spiralės įvedimas, taip pat vyksta. „Įvertinus savo santykių statusą ar suvokus, kad artimiausiu metu nėštumas nėra laukiamas ar būtina apsauga nuo lytiškai plintančių ligų, svarbu apsispręsti dėl patikimos kontracepcijos ir pradėti ieškoti tinkamiausio sprendimo, apsilankant pas savo gydytoją ginekologą", – apibendrina J. Klimašenko.