Kiekvienais metais visame pasaulyje spalio mėnesį yra minima tarptautinė psichikos sveikatos diena. Tą dieną daugelis mokslininkų ir šios srities specialistų bando akcentuoti, kaip svarbu yra rūpintis savo psichologine būsena ir nepamiršti pailsėti ne tik fiziškai, bet ir protiškai.

Tiesa, norint pradėti rūpintis savo vidiniu „aš“, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kas gi yra ta psichikos sveikata ir kokie veiksniai gali lemti jos pablogėjimą.

Taigi, psichikos sveikata – tai dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, darbingas, nepatiria problemų tarpasmeniniuose santykiuose, sutaria šeimoje, sugeba įveikti atsiradusius sunkumus, spręsti kasdienio gyvenimo problemas, suvokia stresą sukeliančius įvykius kaip natūralius ir neišvengiamus. Stiprios psichikos žmonės lengviau įveikia stresą, produktyviau dirba ir jaučia gyvenimo pilnatvę.

Mokslininkai vieningai sutaria, jog psichikos sveikatos sutrikimus gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, amžius ir lytis yra tiesiogiai susiję su psichikos sutrikimais. Nes senyvo amžiaus žmonės dažnai lieka vieniši, jaučiasi nebereikalingi, kamuoja kitos fizinės ligos, todėl išlaikyti stabilią psichinę būklę jiems būna sudėtingiau.

Psichikos sveikata yra tampriai susijusi ir su individo socialine bei ekonomine padėtimi. Todėl skurdas, žemas išsilavinimo lygis ir nedarbas dažnai sudaro prielaidas psichikos sutrikimams atsirasti. Taip pat viešai jau yra pripažįstama, jog XX a. prasidėjusi technologijų revoliucija ir žmonių kasdienis prisirišimas prie savo išmaniųjų įrenginių gali neigiamai veikti individo psichikos sveikatą.

Dar vienas iš neigiamą įtaką darančių veiksnių – tai urbanizacija ir socialiniai pokyčiai kaime. Didėjant miesto gyventojų skaičiui, kaime mažėja jaunų ir kvalifikuotų bei išsilavinusių žmonių. Izoliacija, transporto ir komunikacijų stygius, blogesnės švietimo ir ekonominės sąlygos yra tie veiksniai, kurie neigiamai veikia kaimo žmonių psichikos sveikatą. Ir atvirkščiai – milijonus gyventojų turintys miestai, kuriuose nuolat vyksta intensyvus judėjimas, yra aukštas triukšmo lygis ir mažai žalumos, kiekvieno individo psichinę būklę taip pat gali paveikti neigiamai.

Be jokios abejonės tam tikros situacijos taip pat gali paveikti mūsų psichikos stabilumą – tai santykių ar santuokos problemos, netekčių įveikimas, kasdieninio gyvenimo sunkumai, problemos su vaikais, darbo praradimas, artimųjų, mylimų žmonių mirtys, depresija, stresas, perdegimo sindromas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ir pan. Po visu tuo slepiasi neišsakyti jausmai, išgyvenimai, užsisklendimas savyje.

Tad, ką daryti, jog būtume atsparūs neigiamiems mus supančios aplinkos veiksniams ir tuo pačiu galėtume pagelbėti artimiesiems, kuriems palaikyti teigiamą psichikos sveikatą darosi sunkiau.

JUDĖKITE. Bet kokios rūšies sportas ar tiesiog fizinis aktyvumas pavedžiojant lauke šunį ar sugrėbiant sode nukritusius medžių lapus neabejotinai duos teigiamą tonusą jūsų savijautai ir suteiks energijos likusiai dienos daliai.

SVEIKAI MAITINKITĖS. Reguliarus kasdienis valgymas ypač teigiamai veiks tiek jūsų fizinę, tiek ir emocinę būklę. Stenkitės savo maisto racione naudoti kuo mažiau angliavandenių, pavyzdžiui, makaronų, blynų, duonos, saldumynų ir įtraukti kuo daugiau daržovių bei vaisių. Tiesa, neapsiribokite tik tradiciniais pomidorais ir agurkais. Išbandykite ir tokias maistingas daržoves kaip Briuselio kopūstai, moliūgai, burokėliai, špinatai ar pastarnokai.

IŠSIKALBĖKITE. Nelaikykite savo emocijų ir liūdniausių minčių viduje, raskite žmogų, kuriam visą tai galėtumėte išlieti. Žinoma, geriausia būtų, jei turėtumėte artimą sau žmogų, su kuriuo jaustumėtės patogiai kalbėdami pačiais įvairiausiais klausimais, tačiau jei šalia tokių žmonių šiuo metu neturite, visada galite savo jausmus užrašyti popieriuje. Pirmą kartą toks bandymas „atsiverti“ gali atrodyti keistai, tačiau ilgainiui pastebėsite, jog užrašę savo mintis, galvą paliksite švaresnę, o vidinę būseną daug ramesnę.

TURĖKITE HOBĮ. Mėgavimasis savo veikla turi teigiamos įtakos stresui. Darant kažką, kas jus domina, dažniausiai reiškia tai, kad tai darote gerai, o to rezultatas – didesnis pasitikėjimas savimi. Susikoncentravimas ties savo hobiu, kaip daržininkystė ar kryžiažodžių sprendimas, leidžia pasimiršti sunkumams ir pagerina nuotaiką.

SKIRKITE LAIKO SAU. Yra daugybė nemokamų programėlių, kurios jūsų išmaniuosiuose telefonuose gali tapti atokvėpio oazėmis streso kupinose dienose ar akistatoje su panikos atakomis. Jų dėka galėsite stebėti ir sekti savo emocijas, asmeninius patyrimus, išbandyti savipagalbos pratimus, pavyzdžiui, meditacijų rinkinius ar atsipalaiduoti padedančius pratimus bei rasti naudingos psichoedukacinės informacijos.

KREIPKITĖS Į PROFESIONALĄ. Be abejonės, nelengvų momentų pasitaiko kiekvieno mūsų gyvenime. Ir tikrai gana dažnai kilusius sunkumus ar nemalonius jausmus pavyksta įveikti savo jėgomis. Tiesą sakant, daugelis mūsų jaučiamų emocijų, tokių kaip liūdesys, nerimas, baimė, pyktis dažniausiai mums yra naudingos, nes padeda imtis pokyčių, kurių mums reikia, kad esama situacija pasikeistų. Vis dėlto kartais vienos ar kitos emocijos tampa tokios stiprios ir intensyvios, kad ima trukdyti gyventi mūsų įprastą gyvenimą. Jeigu su jomis savarankiškai ar su artimųjų pagalba nepavyksta „susidraugauti“, tai signalas, jog gali būti reikalinga specialistų pagalba.

Lygiai taip pat, kaip eitumėte gydytis gripo pas šeimos gydytoją, svarbu ateiti pasitarti ir su psichiatru ar psichologu. Tai gali būti labai naudinga, jeigu jūs patiriate nemigą, jaučiate užsitęsusį liūdesį, prislėgtą nuotaiką, lydimą energijos stokos ir pasitenkinimo maloniomis veiklomis sumažėjimą, taip pat dažnai aplanko nerimas, įkyrios mintys, baimės. Šie specialistai taip pat gali padėti įveikti įvairias krizines situacijas.

Tiesa, prisiminkite, jog psichologų klientais gali būti net ir absoliučiai sveiki žmonės. Galima eiti pas psichologą tiesiog norint geriau suprasti, pažinti save, norint išmokti efektyviau spręsti kasdienes problemas, konfliktus, pagerinti tarpusavio santykius. Gera psichikos sveikata neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo kokybės ir kasdieninės veiklos – darbo, mokslo, poilsio. Tad ją prižiūrėti turime lygiai taip pat, kaip ir visą savo kūną.