Skaičiuojama, kad pasaulyje demencija serga apie 50 mln. ir kasmet naujai suserga apie 10 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad senstančioje visuomenėje šie skaičiai tik augs ir kas 20 metų sergančiųjų demencija skaičiai padvigubės. Dažniausiai pasitaikanti demencijos priežastis – Alzheimerio liga, kuri sudaro 60-70 proc. visų demencijos atvejų. „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras Vilius Butrimas pasakoja apie šios ligos ypatumus ir kaip ligoniui pagelbėti turėtų sergančiojo artimieji.

Susirgti gali bet kas

„Alzheimerio liga, kaip ir kitos demencijos formos, pasižymi palaipsniu normalių pažintinių funkcijų pablogėjimu, kuris sutrikdo kasdienę, įprastą žmogaus veiklą. Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra sergančių asmenų, neturime, tačiau pastebima, kad ligos paplitimas labai priklauso ir nuo šalies socialinės ir ekonominės padėties. Gerai išsivysčiusiose, aukštesnės ekonomikos šalyse demencijos atvejų daugėja lėčiau, kas gali būti susiję su sveikesniu gyvenimo būdu, geresniu išsilavinimu ir sveikatos priežiūros prieinamumu“, – sako psichiatras V. Butrimas.

Susirgti Alzheimerio liga gali kiekvienas ir ši rizika didėja su amžiumi. Pvz., pasiekus 65 m. amžiaus ribą serga 1 iš 14, o nuo 80 m. – jau 1 iš 6 asmenų. Todėl Alzheimerio liga skirstoma į ankstyvąją, kai susergama iki 65 m., ir vėlyvąją, kai susergama vėlesniame amžiuje.

Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatro, ligos priežastys yra kompleksinės ir dar nevisiškai aiškios. Egzistuoja tam tikri genai, kurie gali lemti Alzheimerio ligos išsivystymą. Taip pat šia liga susirgti labiau rizikuoja tie, kurių socialinė ir ekonominė padėtis, išsilavinimas prastesnis. Dažniau Alzheimerio liga serga moterys. Įtakos turi ir sergamumas kitomis, ypač širdies ir kraujagyslių, ligomis. Riziką didina ir patirtos galvos traumos, žalingi įpročiai, menkas fizinis aktyvumas, tam tikros genetinės chromosominės ligos.

Svarbu pastebėti pirmuosius simptomus

Pasak V. Butrimo, smegenys pasižymi didelėmis kompensacinėmis galimybėmis, dėl to Alzheimerio liga sergančio žmogaus organizmo ląstelių pokyčiai atsiranda daug anksčiau nei pasireiškia pirmieji simptomai. Sergant Alzheimerio liga smegenyse formuojasi pakitę baltymai, sudarantys tam tikras sankaupas, dėl kurių palaipsniui nutrūksta ryšiai tarp ląstelių, žūsta neuronai ir smegenys praranda anksčiau turėtas funkcijas.

„Asmens sveikatos klinikos“ specialistas akcentuoja, kad labai svarbu ankstyva ligos diagnostika. „Alzheimerio liga yra lėtinė ir progresuojanti, tad jos simptomai vystosi palaipsniui, nuo nepastebimų iki labai sunkių. Iš pradžių žmogus pamiršta naujausius įvykius, tačiau gerai prisimena tai, kas įvyko anksčiau, tačiau ligai progresuojant galiausiai sutrinka ir ilgalaikė atmintis, dingsta seniai įgytos žinios. Pirmieji simptomai gali būti sunkiai pastebimi ir tiesiog priskiriami normaliai senatvei kaip tam tikras užmaršumas, be to, ir pats žmogus iš pradžių gali slėpti savo sutrikimą, tad liga ilgai lieka nediagnozuojama ir negydoma“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras.

Vėliau gali sutrikti kalbos suvokimas, ima trūkti žodžių ar žmogus pradeda juos iškraipyti, kalba nesklandžiai, beprasmiais sakiniais. Žmogui tampa sunku skaityti ir rašyti, keičiasi laiko nuovoka. Palaipsniui sutrinka atmintis, mąstymas, orientacija ir pan. Šie sutrikimai atsispindi sunkiau kontroliuojamose emocijose, pasikeitusiame socialiniame elgesyje, žmogus nebegeba sutelkti savęs kryptingai veiklai, mažėja subtilių jausmų ir emocijų. Pvz., anksčiau buvęs kantrus, dėmesingas ir pareigingas žmogus tampa dirglus, grubus, nekantrus, greit susierzina, elgiasi ne pagal socialines normas. Jam tampa sunkiau atpažinti kitų veidus, daiktus, vis sunkiau planuoti ir užbaigti darbus, pasirūpinti savimi, orientuotis aplinkoje, tad jis gali pasiklysti net nuosavuose namuose.

Psichiatras atkreipia dėmesį, kad kiekvienas naujai atsiradęs simptomas negydant tik sunkėja, tad ankstyvoji diagnostika gali padėti pristabdyti jų progresavimą. Nors ligos priežasčių išgydyti negalima, tačiau vaistai gali padėti sulėtinti pažintinių funkcijų blogėjimą, sušvelninti simptomus, pagerinti bendrą žmogaus savijautą.

Taip pat „Asmens sveikatos klinikos“ specialistas akcentuoja, kad sergantieji dažnai išgyvena nerimą ir depresija, o sutrikus laiko nuovokai atsiranda miego sutrikimų, gali pasireikšti haliucinacijos, taigi dirbti reikia ne tik su Alzheimerio ligos simptomais, bet ir su gretutiniais sutrikimais. Jų gydymas pagerina ne tik paties sergančiojo, bet ir jo artimųjų savijautą.

Artimieji turi išlaikyti pagarbą ir pasirūpinti savimi

Gyvenantiems kartu ir besirūpinantiems sergančiu žmogumi yra svarbu žinoti, kaip tinkamai bendrauti. Ligos pradžioje reiktų siekti kuo ilgiau išlaikyti žmogaus savarankiškumą, pagelbėti tik ten, kur jam pačiam per sudėtinga, palaikyti tinkamą ligonio užimtumą, aktyvumą, skatinti užsiimti jam įprastomis veiklomis. Svarbiausia, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi savo namuose, aplinkoje, kuri yra jam įprasta.

Ligai pažengus reiktų kalbėti trumpesniais, aiškesniais sakiniais, paklausus palaukti atsakymo, neskubinti, nesistengti atsakyti už žmogų. Taip pat bendraujant reiktų vengti perkeltinės prasmės ar dviprasmybių, kartais užuot pasakius – parodyti, skirti pakankamai dėmesio ir būti kantriems.

„Nesvarbu, kiek liga pažengusi, svarbiausia visada išlaikyti pagarbą, nepertraukinėti, neatsakinėti už žmogų, nekalbėti taip, tarsi jo šalia nebūtų. Esant galimybei reiktų pritaikyti aplinką: pakeisti baldų išdėstymą, įdiegti apsauginius įrenginius, kad, pvz., žmogus neišeitų vienas, nepasiklystų, nesusižalotų. Vėliau esminiu gali tapti bazinių žmogaus poreikių užtikrinimas, jo mitybos, higienos palaikymas. Labai svarbu mokėti matyti žmogaus ir jo gyvenimo vientisumą – juk liga yra tik vienas iš gyvenimo aspektų, nepaneigiantis žmogaus gyvenimo istorijos ir svarbos“, – sako psichiatras V. Butrimas.

Tyrimai rodo, kad apie trečdalis žmonių, kurie rūpinasi demencija sergančiais artimaisiais, patiria stiprų nerimą, depresiją, perdegimo simptomus – netgi dažniau nei tie, kurie rūpinasi fizinę negalią turinčiais artimaisiais.

Tai, kad sergančiojo artimieji patiria įvairius jausmus, yra natūralu. Ligos pradžioje jie nerimauja dėl to, kas laukia, ir liūdi dėl artimo žmogaus pokyčių. Vėliau šiuos jausmus keičia sudirgimas, pyktis, nuovargis. Psichiatro teigimu, svarbiausia šiuos jausmus atpažinti, suprasti ir priimti bei patiems stengtis išlaikyti sveiką gyvenimo ritmą: darbo ir poilsio režimą, skirti laiko sau, ieškoti palaikymo, kalbėti apie kylančius jausmus. Kilus rimtesniems sunkumams reiktų kreiptis į specialistus: kalbėtis su psichologais ar apsilankyti sergančius artimuosius prižiūrinčių asmenų grupėse.

Geriausia apsauga – sveikas gyvenimo būdas

Riziką susirgti Alzheimerio liga mažina aukštesnis išsilavinimas, sveikesnė mityba, platesnis socialinių kontaktų ratas. Taigi tikslinga užsiimti protą lavinančia veikla, būti socialiai aktyviems, įsitraukti į kuo įvairesnes veiklas.

Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ specialisto, sveikesnį gyvenimo būdą reiktų pradėti propaguoti kuo įmanoma anksčiau. Rekomenduojama Viduržemio jūros dieta – vartoti daugiau vaisių, daržovių, žuvies, produktų, kuriuose yra gausu polinesočiųjų riebalų. Taip pat reiktų kontroliuoti savo miego kokybę, nes sutrikęs miegas susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika. Taip pat reikia atsiminti, kad fizinis aktyvumas gali ne tik sulėtinti amžinį smegenų audinio nykimą, bet ir padidinti jo kiekį, daryti teigiamą įtaką neuroplastiškumui ir pan. Ne mažiau svarbu gali būti atsisakyti ir žalingų įpročių – rūkymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Manoma, kad tokie teigiami gyvenimo pokyčiai gali sumažinti demencijos išsivystymo rizika trečdaliu atvejų.

Labai svarbu ir „psichikos higiena“: gebėjimas atsipalaiduoti, tvarkytis su patiriamu stresu, didinti psichologinį atsparumą. Ilgalaikis stresas turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui, depresijos vystymuisi, taigi ilgainiui gali turėti įtakos ir pažintinių funkcijų blogėjimui ir Alzheimerio ligos vystymuisi.