Dažnai kartojama, kad daržas – tikra namų vaistinė, tačiau būna, kad kai kuriems žmonėms suvalgius šviežių daržovių ar vaisių gali sutrikti skrandžio veikla ar paūmėti lėtinės ligos. Tad ir šiuos gamtos vaistus turėtume rinktis atidžiau.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Švieži agurkai

Agurkus sveika valgyti sergant širdies ir kraujagyslių, kepenų, inkstų ir odos ligomis, cukriniu diabetu, akmenlige, kenčiant dėl aukšto kraujospūdžio, vidurių užkietėjimo, antsvorio. Šios daržovės naikina mikrobus ir mažina aukštą kūno temperatūrą. Agurkuose esančias naudingąsias medžiagas žmogaus organizmas labai lengvai įsisavina. Pusvalandį prieš valgį išgerkite stiklinę šviežių agurkų sulčių arba suvalgykite 2 vidutinio dydžio agurkus.

Šviežių agurkų nepatariama valgyti paūmėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, gastritui ir enterokolitui bei viduriuojant.

Burokėliai

Burokėliai – naudingi, jei dažnai užkietėja viduriai. Jei 3 kartus per savaitę suvalgysite po 100 g virtų burokėlių, virškinamojo trakto problemų neturėsite. Burokėliai taip pat veiksmingai saugo nuo anemijos.

Raudonųjų burokėlių sulčių negalima gerti šviežiai išspaustų, nes jos gali sukelti galvos svaigimą, pykinimą, net vėmimą, todėl jas reikia palikti 2–3 val. nusistoti atvirame inde (geriausia – šaldytuve) ir išgerti tik du trečdalius stiklinės. Prie grynų burokėlių sulčių derėtų pratintis palaipsniui – iš pradžių per dieną išgerti jų tik šaukštą. Galite burokėlių sultis skiesti šaltu virintu vandeniu ar erškėtrožių uogų nuoviru.

Burokėlių nepatariama valgyti esant medžiagų apykaitos sutrikimų ir sergant šlapimo pūslės akmenlige. Burokėliai ir jų sultys nevartotini viduriuojant ir padidėjus kraujo krešumui.

Pomidorai

Pomidorams būdinga gana reta savybė – gebėjimas valyti kraujagysles, šalinti aterosklerozines plokšteles, mažinti žalingojo cholesterolio lygį, neutralizuoti radiacijos poveikį. Jei sergate ateroskleroze, kasdien suvalgykite po 2 vidutinio dydžio pomidorus. Raudonuose pomidoruose gausu likopeno ir mikroelementų, sumažinančių riziką susirgti kasos vėžiu. Palankesni sveikatai – termiškai apdoroti pomidorai.

Šių daržovių nepatariama valgyti sergant tulžies pūslės akmenlige ir ūminiu gastritu.

Česnakai

Česnakai gerina apetitą, virškinimo fermentų ir tulžies skyrimąsi, padeda geriau įsisavinti maistą, taip pat malšina skausmus ir raminamai veikia žarnyną, mažina dujų kaupimąsi. Be to, šios daržovės skatina šlapimo skyrimąsi, stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, plečia kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą. Česnakais gydoma inkstų ir šlapimo pūslės akmenligė, reumatas ir podagra. Jie dažnai vartojami gydant kvėpavimo organų ir odos, žarnyno bei kitas infekcines ligas. Šios daržovės naudingos sergantiesiems hipertonija ir ateroskleroze. Česnakų patariama suvalgyti 2–3 nedideles skilteles per dieną. Tiek pat skiltelių valgoma nuo infekcinių skrandžio ir žarnyno ligų, kolito, bronchito.

Daug česnakų nepatariama valgyti sergant sunkiomis kepenų, inkstų, skrandžio ir žarnyno ligomis, paūmėjus hemorojui.

Svogūnai

Jei vargina angina, 3 ar 4 kartus per dieną gerkite po šaukštą svogūnų sulčių. Jei kamuoja sausas kosulys, lygiomis dalimis sumaišykite tarkuotų svogūnų ir medaus. Mišinio vartokite po šaukštą 3 ar 4 kartus per dieną.

Svogūnai nevartojami sergant sunkiomis inkstų, kepenų, kai kuriomis širdies bei ūminėmis skrandžio ir žarnyno ligomis.

Saldžiosios paprikos

Saldžiosios paprikos gerina kraujagyslių veiklą, nuolat vartodami šių daržovių galite užkirsti kelią arterijų, venų ir kapiliarų ligoms. Saldžiųjų paprikų kuo dažniau turėtų valgyti žmonės, sergantys anemija, lėtiniu plaučių uždegimu, bronchitu, laringitu, infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, reumatoidiniu artritu, podagra, cukriniu diabetu, odos, akių bei onkologinėmis ligomis. Žmonėms, varginamiems lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų, prieš ruošiant patiekalus su paprikomis, patariama jas 20–30 sek. palaikyti verdančiame vandenyje ir nulupti, nes jų odelėje gausu sunkiai virškinamos ląstelienos.

Saldžiųjų paprikų nepatariama valgyti sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, enterokolitu, hepatitu, cholecistitu ir lėtinėmis inkstų ligomis.

Petražolės

Petražolėse daug organizmui reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, fitoncidų, organinių rūgščių, pektinų, eterinių aliejų, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, vitaminų C, K, PP, karoteno, folio rūgšties, B grupės vitaminų. Šie augalai gerina apetitą, skatina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, šlapimo skyrimąsi, kraujo gamybą, stiprina kraujagyslių sieneles. Petražolių vartojama sergant širdies, kepenų, inkstų ligomis. Jų sultys gerina deguonies apykaitą organizme. Sergantiesiems lėtiniu pielonefritu salotas ir kitus patiekalus patariama skaninti smulkintais petražolių lapeliais – jie naikina kenksmingas bakterijas, todėl padeda išvengti ligos paūmėjimo.

Petražolių nepatariama vartoti sergant ūminiu cistitu, hepatitu ir podagra.

Arbūzai

Arbūzai yra dietinės, šlapimo skyrimąsi skatinančios daržovės. Jie taip pat skatina cholesterolio pertekliaus šalinimą iš organizmo, gerina žarnyno veiklą ir mikrofloros būklę, stabdo sklerozės vystymąsi, aktyvina kraujo gamybą. Arbūzų patariama valgyti sergant tulžies pūslės akmenlige, inkstų, kepenų ir širdies ligomis, mažakraujyste. Kuo daugiau arbūzų derėtų vartoti varginant cistitui.

Šių daržovių nepatariama valgyti sergant kolitu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei viduriuojant, taip pat inkstuose susiformavus didelių akmenų – pajudėję jie gali užkimšti šlapimtakius ir sukelti dieglius.

Apelsinai ir citrinos

Citrinose ir apelsinuose gausu karotenoidų, flavonoidų ir antioksidantų. Šios medžiagos neutralizuoja kancerogenines medžiagas, esančiame gyvuliniame ir perdirbtame maiste.

Apelsinų ir citrinų nepatariama valgyti sergantiesiems dvylikapirštės žarnos ligomis, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat pankreatitu ir enterokolitu.