Antanas Markevičius

* Žieminiai ar vasariniai? Pradėkime nuo to, kad skirstymas į vasarinius ir žieminius yra labai sąlyginis. Beveik visus vasarinius česnakus galima sodinti rudenį – jie puikiausiai peržiemoja. Tačiau tai daryti netikslinga. Pagrindinis vasarinių česnakų pranašumas – gana ilga derliaus sandėliavimo trukmė. Iš dalies tai nulemia ir vėlesnis derliaus kasimo laikas. Jei sodinsime vasarinius česnakus rudenį, vegetaciją jie baigs anksčiau ir kasime juos kartu su žieminiais česnakais liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, o ne rugsėjį. Taigi prarasime vieną ar du sandėliavimo mėnesius.

Pastaruoju metu atsiranda universalių veislių, kurias galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį. Šalyse, kur nėra tikros žiemos ir įšalo, tokie česnakai sodinami nuo lapkričio iki kovo. Klimatui vis labiau šylant gal tai bus įmanoma ir Lietuvoje – jau bandėme sodinti žieminius česnakus gruodžio viduryje. Rezultatai geri. Deja, kol kas neįmanoma prognozuoti, ar gruodžio temperatūra bus tinkama sodinti.

* Žiedstiebis ir oriniai svogūnėliai. Vasarinės česnakų veislės nuo žieminių skiriasi nebūtinai tuo, kad neišaugina žiedstiebio su oriniais svogūnėliais (ne sėklomis!). „Nežydinčios“ žieminės veislės taip pat nėra retenybė, žiedstiebis neprivalomas visiems česnakams. Kodėl?

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia panagrinėti šių augalų morfologiją. Kam reikalingas žiedstiebis, jei mums žinomos česnakų veislės nežydi (nors teoriškai galėtų)? Tam, kad ant jo užaugtų oriniai svogūnėliai. Kas tai yra oriniai svogūnėliai? Ogi tos pačios česnako skiltelės, kaip ir galvutėje, genetiškai identiškos, todėl išlaiko visas veislės savybes. Daugumos vasarinių veislių galvutėse skiltelės išsidėsčiusios dviem ratais apie stiebelį, tai vadinamasis artišoko tipas. Kai kurių veislių dalis vidinių skiltelių palipusios aukščiau ir oriniai svogūnėliai susiformuoja stiebo apačioje arba lapų pažastyse, kartais netgi dviejose vietose, tačiau žiedstiebio nėra.

Pats įprasčiausias mums variantas – oriniai svogūnėliai žiedstiebio viršuje. Vėlgi yra veislių, kurių tik apie 10–15 proc. augalų išleidžia žiedstiebius. Kiti užauga ir be jų.

Oriniai svogūnėliai yra vertinga medžiaga veislei dauginti. Ir iš orinių svogūnėlių, ir iš vidinių smulkių skiltelių užauga vienskiltės nedidelės apvalios galvutės – iš jų kitąmet užaugs normalus česnakas su skiltelėmis. Tačiau žiedstiebiui ir oriniams svogūnėliams auginti česnakai naudoja energiją ir maisto medžiagas. Jei žiedstiebių laiku neišskabysime, česnakų galvučių derlius bus gerokai menkesnis.

* Gardūs stiebeliai. Laiku išskintos strėliukės – tai papildomas derlius, o ne nuostolis. Sultingi jauni stiebeliai yra vertingas produktas – juos galima marinuoti, rauginti, susmulkinus užšaldyti žiemai ir naudoti sriuboms, troškiniams, padažams pagardinti. Stambesni užsienio česnakininkystės ūkiai, perdirbantys dalį savo produkcijos, iš stiebelių gamina firminius padažus. Galime ir patys tai daryti namuose pasitelkdami kulinarijos žinias ir fantaziją.

* Skiltelių skaičius. Skiltelių skaičius česnako galvutėje iš dalies priklauso nuo to, ar jis formuoja žiedstiebį. Stambiaskilčiai žieminiai česnakai neretai teturi vos 4–6 skilteles, o galvutės sveria 80–100 g ir daugiau. Tokius česnakus patogu naudoti – kur jau čia lyginti su vasarinių česnakų blusos dydžio dantukais, kurių prilupti didesnį kiekį – grynas vargas. Be abejo, stambūs geriau.

* Sandėliavimo trukmė. Ką daryti, jei stambiaskilčiai žieminiai česnakai guli sandėlyje tik iki kovo vidurio ar balandžio pradžios? Galimi du sprendimai: auginti ir kitas veisles, kurios sandėliuojamos ilgiau (jos nebūtinai bus stambios), arba ilgiau laikyti skirtus česnakus pašaldyti. Kelias dienas -1 ºC temperatūroje palaikyti česnakai ilgiau išsilaiko, bet jie tinka tik valgyti, o ne sodinti. Išdygtų gal kelios skiltelės iš šimto. Rimtesni užsienio ūkiai aiškiai išskiria dvi grupes – valgyti ir sodinti (nešaldyti!). Taip ir užrašo, nes garantuoja, kad sodinti skirti česnakai tikrai sudygs ir užaugs.

* Kada bus derlius? Jei ketinate auginti česnakus žalumynams, galite rinktis itin ankstyvas žiemines veisles – derlių galėsite kasti gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Galvutės visiškai subręs birželio antroje pusėje. Tačiau ilgiau sandėliuoti tokios veislės netinka. Jas ir sodinti reikia anksčiau, rugsėjo pabaigoje, nes gulėdamos sandėlyje jos neretai pradeda dygti. Pasodintos irgi sudygsta vidury žiemos, jei neįšalusi žemė, bet daigai nebijo nei šalčio, nei sniego. Norint ilgiau sandėliuoti geriau rinktis vėlyvesnes česnakų veisles.

* Kitos veislių charakteristikos. Tai skonis, atsparumas, lapų plotis.

Skoniui apibūdinti specialistai naudoja 10 balų skalę – nuo labai švelnaus iki ypač aštraus. Mėgstate česnakus, bet jūsų labai jautrus skrandis ir kepenys? Auginkite švelnias salotinio tipo veisles. Norite, kad česnakas būtų… na, kaip tikras česnakas? Rinkitės aštriuosius. Viskas labai paprasta.

O štai veislių ištvermė ir atsparumas – sunkesnis klausimas. Kokias sąlygas galite jiems sudaryti, koks dirvožemis, kokios galimybės laistyti karštą ir sausą vasarą? Veislių aprašymuose kartais tenka skaityti ir tarp eilučių. „Veislė ištverminga, gali augti net užmirkstančiose dirvose.“ Na, ką, stveriam, sodinam? Ištverminga juk… O jūsų dirva užmirkstanti ar bent jau gana drėgna? Mat šiame aprašyme užšifruota ir kitokia informacija – padidintas veislės reiklumas drėgmei. Kitaip ji užmirkusioje dirvoje neaugtų. Jei bandysite auginti sausame priesmėlyje, nusivilsite. Nebent, jei turite pasidarę, kaip daroma Vidurinėje Azijoje, arykų sistemą, ir nakčiai galite užtvindyti lauką vandeniu.

Gerai, jau pasirinkome, sodiname. Kokiu tankumu sodinsime? O veislė kokia – siauralapė ar plačialapė? Jei plačialapė, sodinti teks rečiau – augalai užauga galingi, jiems reikia daugiau gyvybinės erdvės ir mitybinio ploto. Ir maisto jiems reikia duoti daugiau – trąšų, organinių medžiagų, humuso – žodžiu, ką galime ir turime.