Miltinė meškauogė – visada žaliuojantis krūmokšnis, labai panašus į bruknę. Auga sausuose šviesiuose pušynuose, viržynuose, kirtimuose. Labiausiai paplitusi pietryčių Lietuvoje. Meškauoges galima auginti ir kaip dekoratyvinius augalus alpinariumuose, gėlynuose, vejose.

Meškauogės žydi gegužės–birželio mėnesiais, uogos sunoksta rugpjūčio–spalio mėnesiais. Vaistams daugiausia vartojami lapai, skinami anksti pavasarį, pumpurams dar neišsprogus arba tik pradėjus sprogti, ir antroje vasaros pusėje, suaugus pirmamečiams lapams.

Išdžiūvę lapai turi būti natūralios spalvos, trapūs, bekvapiai, kartoko sutraukiančio skonio. Tinkamai laikoma žaliava nepraranda gydomųjų savybių 5 metus.

Gydomosios savybės

Miltinės meškauogės veiksmingai slopina kraujavimą ir yra stiprus antiseptikas. Jos naudingos gydant infekcines inkstų ir šlapimo takų ligas. Meškauogių lapų preparatai skatina šlapimo skyrimąsi, turi uždegimo slopinamųjų, dezinfekuojamųjų, sutraukiančių savybių. Dėl šių ypatybių meškauogių preparatai vartojami šlapimtakių uždegimui ir šlapimo pūslės akmenligei gydyti, šlapimtakiams dezinfekuoti, šlapimo skyrimuisi skatinti sergant šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimu, reumatu ir podagra. Meškauogių preparatai taip pat vartojami inkstų ligoms gydyti ir sergant antrojo tipo cukriniu diabetu. Meškauogių preparatais patariama valyti kraują ir tonizuoti organizmą. Išoriškai meškauogių preparatais gydomos opos, pūlingos žaizdos, naikinamos pigmentinės dėmės, mažinamas kojų ir rankų prakaitavimas.

Specialistų nustatyta, kad meškauogių preparatai būna veiksmingesni, kai šlapimo reakcija būna šarminė, todėl prieš vartojant meškauogių preparatus reikėtų išgerti pusę šaukštelio geriamosios sodos su vandeniu. Manoma, kad geriausia gydytis meškauogių antpilu, nes verdant žaliavą išsiskiria daug raugų, kurie gali sudirginti skrandžio ir žarnyno trakto gleivinę.
Kartais meškauogių preparatai dirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę ir sukelia pykinimą bei viduriavimą, todėl meškauogių lapų patariama vartoti atsargiai, geriausia vartoti mišinius su vaistažolėmis, kurios slopina uždegimą.

Dėmesio: meškauogių lapais negalima gydytis esant šlapimtakių susiaurėjimų bei žmonėms, kurie linkę vemti ir viduriuoti. Šių augalų nepatariama vartoti sergant kepenų ciroze, ūminiu inkstų ir šlapimtakių uždegimu, nėščioms moterims. Nepatariama meškauogių preparatais gydytis ilgai ir didelėmis dozėmis. Prieš gydydamiesi meškauogių preparatais pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Gydomųjų arbatų, mišinių ir antpilų bei nuovirų receptus rasite žurnale „Savaitė“.