Neaktyvus gyvenimo būdas padidina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antro tipo diabetu, tiesiosios žarnos ir krūties vėžiu net 15–20 proc., o vyresnio amžiaus žmonėms sukelia kaulų trapumą. Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų net nesupranta „reguliarios fizinės veiklos“ sąvokos ir nežino, kiek laiko reikia skirti tokiai veiklai.

„Aktyvumas“ – tai ne žodžio „treniruotė“ sinonimas. Fizinis aktyvumas yra paprastas vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, plaukiojimas ar kitoks aktyvus laisvalaikio leidimas. Vidutinės fizinės veiklos metu padažnėja kvėpavimas ir širdies plakimas, o kūnas išskiria papildomą šilumą. Jei nematote šių simptomų, tai jūsų užsiėmimo negalima laikyti vidutine fizine veikla.

Tyrimas rodo, kad 14 proc. respondentų mano, jog optimali fizinė veikla, tai kažkas tokio, kas trunka ne ilgiau kaip 30 minučių per dieną. 30,6 proc. mano, kad treniruotis reikia apie 40–60 minučių, o 10 proc. galvoja, kad nuo valandos iki pusantros valandos. Tik 1,3 proc. mano, kad treniruotis reikėtų kasdien mažiausiai pusantros valandos, o mažiau nei pusė (44 proc.) žino, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja aktyviai judėti bent 30 minučių per dieną. Šį pusvalandį galima suskirstyti į intervalus, tačiau kiekvienas intervalas negali būti trumpesnis nei 10 minučių.

Taigi neaktyvus gyvenimo būdas reiškia, kad asmuo ne tik nesportuoja, bet ir apskritai juda labai mažai. Toks gyvenimo būdas neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Mažas fizinis aktyvumas reiškia, kad žmogus treniruojasi mažiau nei 150 minučių per savaitę. Tai, žinoma, yra kur kas geriau, nei nieko, tačiau to nepakanka, kad išlaikytų gerą sveikatą. Vidutinis fizinis aktyvumas yra nuo 150 iki 300 minučių per savaitę ir tai turi labai teigiamą poveikį sveikatai.

Didelis fizinis aktyvumas, kai treniruojamasi ilgiau nei 300 minučių per savaitę. Prieš pradedant tokią veiklą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kad kūnui nepakenktų toks krūvis. Be to, vyresnio amžiaus žmonės ir vyresni nei 65 metų asmenys turėtų išlaikyti gerą fizinę veiklą ir būti aktyvūs nuo 150 iki 300 minučių per savaitę.

Tačiau vaikai turėtų būti dar aktyvesni. Jų kasdienė fizinė veikla turėtų trukti 60 minučių. Neaktyvus gyvenimo būdas, kai lauko ar patalpų žaidimai ir sportas yra pakeičiami skaitmenine veikla, daro įtaką vaiko savijautai ne tik dabar, bet ir jiems užaugus.

Deja, šiuolaikinis gyvenimo būdas motyvuoja judėti vis mažiau: šalyse su didesnėmis pajamomis 26 proc. vyrų ir 45 proc. moterų visiškai neskiria laiko fiziniams užsiėmimams, tačiau šalyse su mažesnėmis pajamomis šie rodikliai yra daug optimistiškesni, kai tik 12 proc. vyrų ir 24 proc. moterų renkasi nesportuoti. Kai kurie įdomūs duomenys taip pat parodė, kokį atstumą europiečiai nuvažiuoja su savo automobiliais – 50 proc. atvejų tai yra mažiau nei 5 kilometrai. Šį atstumą galima greitai nueiti pėsčiomis per 30–50 minučių.

Pagal PSO statistiką, rytų europiečiams mažas fizinis aktyvumas yra dažna problema, o atlikta apklausa parodė, jog taip nutinka dėl to, kad trūksta laiko (26 proc.), žmonės neranda patinkančios sporto šakos ar veiklos (17 proc.) arba jiems trūksta energijos (13 proc.).