„Jei žmogus jaučia nepaaiškinamos kilmės nuovargį ar kokius nors kitokius su virškinimo sistema susijusius pokyčius, jis turi pasidaryti kepenų fermentų tyrimus bei ultragarso tyrimą“, – įspėjo gydytoja J.Šumskienė.

Nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimo Vakarų šalyse paplitimas tarp suaugusiųjų sudaro nuo 7 iki 46 procentų. Lietuvoje taip pat daugėja atvejų, kai nuo kepenų suriebėjimo kenčia darbingo amžiaus žmonės.

Tai, kad kepenų suriebėjimas yra pavojinga liga, gydytoja J.Šumskienė gali patvirtinti ne vienu pavyzdžiu. Kartą į ligoninę atvyko 56-erių vyras, inžinierius, sveikos gyvensenos šalininkas – nevartojo alkoholio, tačiau rinkdamasis patiekalus, nevaržė savęs, nes mėgo skaniai ir sočiai pavalgyti.

Kadangi žalingų įpročių šis žmogus neturėjo, pasikalbėjus apie jo sveikatą paaiškėjo, kad prieš penkerius metus jam buvo operuota tulžies pūslė dėl akmenligės. Operuodami chirurgai pastebėjo, kad yra kepenų pakitimų, būdingų kepenų cirozei. Pacientui buvo patarta po operacijos, kai sugis žaizdos, konsultuotis su gastroenterologu.

Atlikus tyrimus, pasitvirtino įtarimai dėl kepenų cirozės diagnozės, o jos priežastis buvo kepenų suriebėjimas, kuris truko ne vienus metus.

„Šį pacientą teko įtraukti į donoro kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Tokių atvejų pasitaiko vis dažniau, kai susirgus kepenų suriebėjimu, išsivysto kepenų cirozė. Nustačius šią diagnozę, gyvybę gali išgelbėti tik donoro kepenys“, – pasakojo gydytoja J.Šumskienė.

JAV ir kituose Vakarų pasaulio transplantacijos centruose kepenų suriebėjimo sukelta lėtinė kepenų liga yra trečia pagal indikacijas, kai būtina pacientui persodinti kepenis. Tai yra klastinga liga kaip ir virusiniai hepatitai bei hepatoceliulinė karcinoma – ligos, kurias gydant vienintelė išeitis yra persodinti donoro kepenis.

Norint nepražiopsoti kepenų suriebėjimo, kartais padeda tam tikri klausimai. Medicinos literatūroje yra sudarytas specialių klausimų sąrašas, į kuriuos atsakydamas žmogus gali apsispręsti, ar būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Yra keletas simptomų, įspėjančių, kad gali būti sutrikusi kepenų veikla. Gydytoja J.Šumskienė priminė, kad kepenų sveikata būtina susirūpinti, jei žmogus turi anstsvorio arba pilvo bei klubų srityse sukauptų riebalų.

Kepenų suriebėjimui turi įtakos taip pat padidintas cholesterolio kiekis kraujyje.

Dar vienas klausimų blokas yra skirtas norint išsiaiškinti, ar žmogus skundžiasi nuovargiu, ar jaučia energijos trūkumą, ar jam būna sunku sukaupti dėmesį, ar vargina atminties sutrikimai.

Kepenų suriebėjimą galima įtarti, jei jaučiamas sunkumas po dešiniuoju šonkaulių lanku, kamuoja viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas – tai taip pat turėtų paskatinti žmogų kreiptis į šeimos gydytoją, o ne laukti, kol savaime pagerės savijauta.

Jei anksčiau buvo nustatyta širdies išeminė liga, jei patamsėjo šlapimas, jei nustatytas antrojo tipo diabetas – taip pat būtina pasitikrinti kepenis. Kepenų veiklos sutrikimą gali išduoti taip pat pageltę akių obuoliai, nes tai yra geltos požymis.

– Kokiais atvejais būtinas kepenų fermentų tyrimas? Ar tai gali padėti užbėgti už akių lėtinei ligai?

– Kepenų suriebėjimas neturi specifinių požymių, daug kas gali pasireikšti kaip ir sergant bet kuria kita liga. Svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją ir atlikti kepenų fermentų tyrimą, taip pat pilvo organų ultragarso tyrimą, kad specialistai patikslintų, ar tai nėra kepenų suriebėjimas.

Tai biocheminis laboratorinis tyrimas, kuris rodo, ar nėra kepenų ląstelių uždegimo. Jei paskiria šeimos gydytojas, tyrimas bus nemokamas.

Pilvo ultragarso tyrimas pagal tam tikrus požymius taip pat padeda įtarti kepenų suriebėjimą. Įvertinęs rizikos veiksnius ir atliktų tyrimų rezultatus, gydytojas gali pasakyti, ar tai – kepenų suriebėjimas, ar – ne.

– Kokios priežastys lemia tai, kad kepenys ima riebėti? Ar dėl to kalti žalingi įpročiai?

– Jokiu būdu negalime versti kaltės vien gyvensenos ypatumams. Tai gali būti išeminė širdies liga, padidėjęs kraujospūdis, taip pat cukrinis diabetas, alkoholio vartojimas, antsvoris. Taip pat didelę reikšmę turi genetika, nes žmogus gali turėti polinkį sirgti tam tikromis kepenų ligomis.

Genų mutacija – tai priežastis, kodėl mes galime sirgti tomis pačiomis ligomis kaip ir mūsų tėvai, broliai ir seserys.

– Ar įmanoma išsaugoti sveikas kepenis iki senatvės? Ką patartumėte daryti?

– Auksinis receptas – racionaliai maitintis, aktyviai fiziškai gyventi, mesti svorį, jei jis yra pernelyg didelis, taip pat būtina reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo atveju, jei yra nustatyta, kad kepenys yra suriebėjusios, būtina vartoti hepatoprotektorius.

Tai preparatai, kurie padeda atkurti pažeistas kepenų funkcijas, saugo kepenų ląsteles nuo žalingo poveikio (suirimo), skatina jų atsinaujinimą.

– Daugelis žmonių labiau pasitiki augalinės kilmės preparatais, o ne sintetiniais vaistais. Ar yra kokių augalų, padedančių kepenims?

– Kartais žmonėms labiau padeda psichologinis nusiteikimas, kad naudinga kepenis saugoti natūraliomis priemonėmis. Yra ir tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų, kuriomis domisi mokslininkai ir ieško atsakymų, kas iš tikrųjų padeda kepenims.

– Pasidalykite naujausia informacija apie pagalbą suriebėjusioms kepenims būtent iš augalų.

– Yra neginčijamų mokslinių duomenų, įrodančių augalų naudą: kai kurių augalų ekstraktai, gerinantys kepenų veiklą, pasižymi taip pat apsauginiu poveikiu kepenims, mažina kepenų suriebėjimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujas, efektyvus ir saugus būdas padėti kepenims yra silimarino (iš tikrųjų margainių ekstrakto), kurkumino (iš daržinių ciberžolių ekstrakto), piperino (iš juodųjų pipirų ekstrakto) junginys.

Šių augalų kombinacija pasižymi daugiakrypčiu veikimu: regeneruoja (atstato) kepenų ląsteles, palaiko normalų kepenų lipidų (riebalų) kiekį, apsaugo nuo pažeidimų dėl vaistų, alkoholio, vaistų vartojimo. Be to, šie augalai veikia sinergiškai. Pavyzdžiui, piperinas pagerina kurkumino pasisavinimą net iki 20 kartų. O kurkuminas kartu su silimarinu pagerina silimarino aktyvumą. Todėl renkantis preparatą kepenims svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį, komponentų stiprumą ir tarpusavio sąveikas.

– Kepenys neturi skausmo receptorių, vaizdžiai kalbant, kepenų neskauda. Ką išduoda tempimo jausmas pašonėje?

– Pasitaiko, kai žmonės skundžiasi tempimo jausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku. Šis pojūtis atsiranda, padidėjus kepenims, kurios tempia taip pat ir kepenų kapsulę.

Gali taip pat būti tulžies diskinezija, tai yra tulžies pūslės ir tulžies takų funkcinės motorikos sutrikimas. Yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių kyla nemalonus pojūtis būtent po dešiniuoju šonkaulių lanku.

– Ar kepenų suriebėjimas gresia tik didelį antsvorį turintiems žmonėms?

– Ne tik cholesterolis, kuris patenka su maistu, gali apsunkinti kepenis. Pačios kepenys gamina cholesterolį. Gali būti ir taip – žmogus sulysęs, o jo kepenys yra suriebėjusios. Medicinos literatūroje rašoma, kad iš visų pacientų, kuriems nustatomos suriebėjusios kepenys, net 7 proc. yra normalaus svorio.

Tai rodo, kad lemiamą įtaką gali turėti ne tik mitybos įpročiai, bet ir genetika. Noriu priminti dar vieną svarbų dalyką – jei pasirašome Donoro kortelę, vadinasi, mes įsipareigojame sveikai maitintis ir rūpintis savo kūnu. Jei kepenų suriebėjimas siekia daugiau nei 30 procentų, tai reiškia, kad tokios donoro kepenys yra netinkamos kepenų transplantacijai. Tai įmanoma nustatyti tik atlikus donoro kepenų biopsiją.

– Ar sergamumas lėtine kepenų liga didėja? Gal pastaruosius kelis dešimtmečius yra beveik nepakitęs?

– Negalėčiau teigti, kad Lietuvos gastroenterologai turi mažiau darbo. Yra aiški tendencija, kad tokia lėtinė kepenų liga kaip kepenų suriebėjimas vis dažniau nustatoma.

Bėda ta, kad valgome pernelyg riebiai, vis dažniau vartojame medikamentus, kurie žaloja kepenų ląsteles. Juk yra žmonių, kurie neištveria dienos be tabletės, o kai kurie jų turi ne vieną, o kelias lėtines ligas, todėl nuolat geria vaistus.

Taip pat didėja sergamumas išemine širdies liga, prastai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis bei diabetas. Visa tai tiesiogiai veikia kepenis.

– Ko palinkėtumėte savo pacientams?

– Dažniausiai primenu – kuo mažiau vaistų, tuo geriau. Jeigu skauda galvą, nebūtina gerti skausmą malšinančių vaistų ar paracetamolio tabletę, jei įsimetė nedidelė sloga, gal geriau gerti vaistažolių arbatos, o ne tabletę nuo peršalimo. Vaistai nuo karščiavimo ir peršalimo, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, taip pat gali susargdinti, jei žmogus imasi savigydos. Ypač pavojingos didelės paracetamolio dozės.

Tokių vaistų, tiesiogiai žalojančių kepenis, sąrašas yra nemažas. Tai vaistai nuo skausmo, peršalimo, raminamieji, taip pat vaistai, skirti nervų sistemos ir psichikos ligoms, netgi vaistai nuo padidinto kraujospūdžio – visi jie veikia kepenų ląsteles, nes yra skaidomi kepenyse, čia vyksta jų metabolizmas. Mes turime netgi atskirą kepenų ligą – medikamentinį hepatitą, kurio priežastis – neracionalus vaistų vartojimas.

Norėčiau pažymėti, kad geriamieji kontraceptiniai vaistai, anaboliniai steroidai gali sąlygoti kepenų navikų išsivystymą.

Iš tikrųjų nereikėtų imtis savigydos, o gerti tik tuos vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Ir tik tiek, kiek būtina.

Todėl noriu priminti, kad kepenų sveikata yra mūsų pačių rankose. Nuo to, ką ir kaip mes valgysime, kaip kovosime su stresu, ar sugebėsime išsaugoti gerą savijautą, priklausys ir kepenų veikla, o tai yra svarbiausia mūsų organizmo laboratorija.