Per pastaruosius trejus metus tarp opiausių pacientų teisių pažeidimų Vilniaus ir Alytaus apskrityse – nepagrįstas medicinos paslaugų apmokestinimas. Pasak Vilniaus teritorinės ligonių kasos specialistų, net 94 proc. nustatytų pažeidimų sudaro prašymai gydymo įstaigose sumokėti už paslaugas, procedūras ar tyrimus, kurie turėtų būti nemokami. Visgi ir patys gyventojai turėtų labiau domėtis privalomuoju sveikatos draudimu, nes kartais turi susimokėti dėl savo pačių neapdairumo, sako specialistai.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) visiems apdraustiesiems laiduoja nemokamą sveikatos priežiūrą viešosiose ir privačiose įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Nenuostabu, kad prireikus mokėti už medicinos paslaugas apdraustieji kreipiasi dėl savo, kaip pacientų, teisių pažeidimo. Vis dėlto tiriant gyventojų paklausimus paaiškėja, kad dalies nemalonių finansinių staigmenų galėtų nebūti, jei žmonės prisimintų kelias nuolat kartojamas tiesas dėl PSD.

Pasak Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Linos Vitkauskienės, kreipdamiesi dėl nemokamos medicinos pagalbos gyventojai, visų pirma, turėtų būti tikri, kad yra drausti PSD. Ypač svarbu įsitikinti, kad draustumas galioja, pavyzdžiui, baigus mokslus, nutraukus darbo sutartį, pakeitus darbo pobūdį ir pan. PSD įmoka turi būti sumokama kas mėnesį, o esant minėtų permainų neretai nutinka, kad pokyčių mėnesį įmoka lieka nesumokėta – jos nesumoka nei darbdavys, nei pats asmuo, nei valstybė. Nutrūkus draustumui, asmuo vėl tampa apdraustuoju tik tada, kai sumokamos visos nesumokėtos PSD įmokos ir įmoka už einamąjį mėnesį.

Apdraustieji patys gali rinktis, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai konsultuotis, gydytis, atlikti tyrimus, gauti pažymas. Tik reikia prisiminti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis šios paslaugos apmokamos jas gaunant įstaigose, sudariusiose sutartį su teritorine ligonių kasa. „Svarbu ir tai, kad, norint gauti nemokamas gydytojo specialisto paslaugas, būtina turėti siuntimą. Be siuntimo nemokamos gali būti tik būtinosios medicinos pagalbos, dermatovenerologo paslaugos, numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas“, – primena L.Vitkauskienė.

Jeigu eilė pas konkretų gydytoją specialistą poliklinikoje, kurioje žmogus yra prisirašęs, per ilga, nebūtina paskubomis kreiptis dėl mokamos paslaugos. Tikėtina, kad kitas reikiamos kvalifikacijos gydytojas toje pat arba kitose gydymo įstaigose gali priimti greičiau. Informuoti, kur galima gauti reikiamą PSDF biudžeto lėšomis apmokamą paslaugą, turi gydymo įstaiga. Tai galima sužinoti ir paskambinus į įvairias gydymo įstaigas ar patikrinus jų interneto svetainėse. Informacija apie laukimo eiles skelbiama Vilniaus TLK svetainėje vilniaustlk.lt.

Sunegalavę savaitgalį, žmonės linkę kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir nustemba, jei paslaugos apmokestinamos. „Dėl nemokamų šeimos gydytojo paslaugų vėlų vakarą, naktį, savaitgalį ar per šventes – poliklinikos, prie kurios pacientas yra prisirašęs, ne darbo metu, jis turi kreiptis į gydymo įstaigą, su kuria poliklinika sudariusi sutartį teikti šias paslaugas jos ne darbo valandomis. Taigi pacientai turėtų to pasiteirauti savo poliklinikose“, – atkreipia dėmesį Vilniaus TLK atstovė.

L.Vitkauskienė pabrėžia, kad PSDF biudžeto lėšomis yra apmokamos į valstybės lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą įtrauktos paslaugos pagal jų bazines kainas. Kartais pacientai savo iniciatyva ar gydytojo pasiūlymu pasirenka brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras arba papildomas paslaugas ar procedūras. Tokiais atvejais jie turi susimokėti faktinių ir bazinių kainų skirtumą arba visą papildomų paslaugų kainą. Tad prieš renkantis būtina įvertinti, ar tai tikrai yra reikalinga, ar kaina – priimtina.

„Kai gydymo įstaigoje prašoma susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ar papildomai už jas primokėti, ligoninėje – patiems nusipirkti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, apdraustieji iš karto turėtų teirautis kodėl, o medikas privalo aiškiai pagrįsti tokį prašymą“, – sako L.Vitkauskienė.

Jei aiškios informacijos dėl mokamų paslaugų ir priemokų nėra įstaigos skelbimų lentoje ar interneto svetainėje, o gydančio gydytojo paaiškinimas netenkina, reikėtų iš karto raštu kreiptis į įstaigos administraciją. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų gydymo įstaiga turi pateikti atsakymą. Jeigu gautas atsakymas paciento netenkina, tada jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą. Nustačius, kad mokėti už paslaugas reikalauta neteisėtai, šias paslaugas teikusi gydymo įstaiga už jas gautas lėšas sumokėjusiam pacientui privalo grąžinti.