Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu – nevalgiu ar išrankiu vaiku, kuriam sunku įtikti. Tačiau būtent vaikystėje formuojami sveikos mitybos įpročiai gali turėti ilgalaikę įtaką – jie padeda palaikyti gerą savijautą, stabilią emocinę būklę ir sumažina daugelio ligų riziką suaugus. Kaip šeimoje ugdyti teisingus valgymo įpročius, pasakoja šeimos gydytoja Emilė Tilindytė-Muliuolienė.

„Maistas aprūpina organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, skaidulomis ir mikroelementais, reikalingais imuniteto stiprinimui ir vaiko augimui. Nepakankama mityba gali sukelti augimo ir brandos sutrikimus, organizmo išsekimą, o kraštutiniais atvejais – net mirtį. Tuo metu perteklinis maisto vartojimas skatina nutukimą, kuris didina įvairių sveikatos problemų riziką ir gali lemti ankstyvą jaunų suaugusiųjų mirtį nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – teigia E. Tilindytė-Muliuolienė.

Sveiko vaiko meniu

Augančiam vaiko organizmui būtinas geras makroelementų (angliavandenių, baltymų ir riebalų) balansas. Taip pat svarbu nepamiršti ir mikroelementų – vitaminų bei mineralų.

„Baltymų kiekis vaikų iki 2 metų mityboje turėtų siekti 10–15 proc. paros maisto energinės vertės, o nuo 2 iki 18 metų – 10–20 proc. Angliavandeniai turėtų sudaryti 45–60 proc., tačiau svarbu, kad iš jų cukrų kiekis neviršytų 10 proc. dienos normos. Renkantis angliavandenių šaltinius, verta teikti pirmenybę tiems, kurie gausūs skaidulinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, viso grūdo produktams. Riebalai turėtų sudaryti 30–35 proc. paros normos, tačiau sočiosios riebalų rūgštys – ne daugiau kaip 10 proc.“, – dalinasi šeimos gydytoja.

Ji pratęsia, kad viena dažniausių tėvų klaidų – pataikavimas vaikams, kai dėl jų nenoro valgyti nesilaikoma subalansuotos mitybos principų. Sunerimę suaugusieji dažnai pasiūlo bet kokį maistą, kad tik vaikas pavalgytų, tačiau tuomet jie dažniausiai renkasi nesveikus produktus, ypač saldumynus, nes dar nesupranta pilnavertės mitybos svarbos. Dėl to nukenčia valgymo režimas – praleidžiami pusryčiai, formuojasi netinkami įpročiai. Kita dažna klaida – pernelyg dažnas itin perdirbtų maisto produktų įtraukimas į vaiko racioną.

Svarbu ir maisto produktai, ir režimas

Pasak E. Tilindytės-Muliuolienės, siekiant paskatinti vaiką rinktis sveiką maistą, svarbu atsižvelgti į du įpročius: rutiną ir suaugusiųjų mėgdžiojimą.

„Rutina reiškia aiškų, nuspėjamą ir retai kintantį dienos planą. Pripratę prie tokios struktūros, vaikai lengviau prisitaiko prie tėvų diegiamos dietos, jie žino, kada bus valgoma, ir gali pasiruošti tam psichologiškai. Suaugusiųjų mėgdžiojimas yra universalus reiškinys mažiesiems. Jei valgymas tampa visos šeimos ritualu – valgoma prie stalo, be ekranų, visi valgo tą patį ar beveik tą patį – vaikas mato, kaip skaniai valgo suaugusieji, ir jam kyla noras prisijungti. Manau, kad ne viena mama yra patyrusi frustraciją, kai mažasis atsisako specialiai jam paruošto maisto, tačiau vėliau dairosi į mamos lėkštę ar užkandį ir prašo paragauti“, – sako šeimos gydytoja.

Kartais vaikai mėgdžioja mylimus personažus, tad galima paskatinti vaiką, pavyzdžiui, sakant: „Supermenas valgo sriubą kiekvieną dieną.“ Dar vienas būdas – vengti uždarų klausimų, tokių kaip „Ar skanu?“. Vietoje to geriau atkreipti dėmesį į maisto savybes: „Ar jauti, koks traškus obuolys ar agurkas? Kokia minkšta bulvė? Kokia saldi morka? Koks rūgštus kivis?“.

E. Tilindytė-Muliuolienė pažymi, kad siekiant užtikrinti gerą vaikų sveikatą, svarbu į jų mitybą įtraukti kuo daugiau daržovių. Jose gausu skaidulų, antioksidantų ir mikroelementų. Daržovės saugo nuo vidurių užkietėjimo, pilvo skausmo ir net storosios žarnos vėžio.

Nutukimas sukelia virtinę problemų

Mityba turi didelę įtaką ne tik vaikų sveikatai, bet ir jų elgesiui bei emocinei būsenai. Pasak šeimos gydytojos, dažniausiai stebimas reiškinys yra hiperaktyvumas, kuris pasireiškia suvalgius greitai įsisavinančių angliavandenių, t. y. saldumynų, sulčių, ypač tada, kai nėra ribojamas jų kiekis.

„Prie tokių produktų pripratę vaikai būna irzlūs, jei ilgesnį laiką jų negauna. Valgymas gali tapti būdu sumažinti emocinę įtampą, tuomet kyla persivalgymų pavojus. Ydinga mityba visada turi rezultatų – tai gali būti tiek per mažas, tiek per didelis svoris. Kūno sudėjimas išskiria vaiką iš bendraamžių, kyla rizika patirti patyčias, nukenčia vaiko savivertė, atsiranda polinkis į liūdesį, pyktį, depresiją“, – pasakoja E. Tilindytė-Muliuolienė.

Ji priduria, kad vaikystėje išsiugdyti mitybos įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai suaugus. Įpratus gerti saldžius gėrimus, rinktis perdirbtą maistą, neriboti porcijų, su laiku išsivysto neigiami kraujagyslių ir metabolizmo pasikeitimai. Esant nutukimui, neigiamai paveikiama lytinė vaiko branda, suaugus nutukimas gali lemti vaisingumo sutrikimus, anksčiau išsivysto antrojo tipo cukrinis diabetas ar susergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Siekiant užbėgti šiems įvykiams už akių, tėvams tenka svarbi užduotis – rodyti gerą pavyzdį.

„Nekvestionuojama, derybų neveikiama rutina ir dieta – griežtai jų laikantis vaikai pripranta. Ypač, jeigu tėvai valgo tą patį. Negali vaikas būti vienintelis, kurį verčia valgyti sriubą, ją turi valgyti visi. Be abejo, išlieka pavieniai produktai, kurių vaikai gali kraštutinai atsisakyti, tačiau didžioji dalis vadinamo sveiko maisto, t. y. daržovių, vaisių, žuvies bei mėsos, yra skanūs ir tikrai gali būti reguliariai valgomi“, – tikina šeimos gydytoja E. Tilindytė-Muliuolienė.

Ji priduria, kad vaikų sveikatai ir vystymuisi užtikrinti pravartu jų mitybą papildyti ir maisto papildais – vitaminu D ir omega-3 riebalų rūgštimis.

BNS inf.