Amžėjimas – natūralus procesas, tačiau visi norime kuo ilgiau išlikti sveiki, žvalūs, energingi, nuvyti į šalį senatvines ligas. Medicinos mokslų daktaras, gydytojas neurologas Jokūbas Fišas teigia, kad keisdami gyvenseną galime atnaujinti smegenų ląstelių rezervą, džiaugtis geresne sveikata ir užplūdusia energija.

Jūratė BRATIKIENĖ

Neurologas J. Fišas amžėjimą prilygina leidimuisi nuo kalno: „Natūralu, kad nuo jo leistis norime kuo švelniau, kad nenusibrozdintume šonų. Net ir sulaukę garbingo amžiaus trokštame gerai jaustis ir gyventi oriai bei džiaugsmingai. Bet faktas, kad kūnas keičiasi. Jo pokyčius laikui bėgant turėtume priimti kaip neišvengiamą ir natūralų dalyką. Taigi kuo blaiviau įsivaizduosime šį gyvenimo etapą ir su juo susijusius pokyčius, tuo mažiau kančių patirsime.

Įdomu tai, kad vos tik žmogus ima aimanuoti, kad paseno ir nieko daugiau šiame gyvenime jam nebereikia, senėjimo procesai paspartėja ir tas leidimasis nuo kalno tampa nelyginamai skausmingesnis. Ir tai nesunkiai paaiškinama – mūsų galvos smegenys duoda kūnui signalą, kad gyvenimas baigėsi, ir prasideda tam tikri procesai organizme.

Pastaruoju metu jau nemažai kalbama apie tai, kad savo savijautą, sveikatos būklę galime užprogramuoti, pavyzdžiui, pasakius, kad gyvensime šimtą metų, smegenys ima reguliuoti gausybę procesų, vykstančių kūne. Ir netgi jeigu yra genetinių pakitimų, genetinį kodą galima pakeisti net 60 procentų! Taigi mūsų gyvenimo kokybė, sveikata labiau priklauso ne nuo genų, bet nuo mūsų gyvenimo būdo.“

Optimistai sveiksta greičiau

Keičiant gyvenseną, pasak neurologo, galima pristabdyti beveik visas ligas: „Net kai žmogui diagnozuotas pirmojo ar antrojo laipsnio širdies nepakankamumas, jis dūsta ir yra visiškai save nurašęs, šalia tradicinio gydymo taikant fizinį aktyvumą, pirties procedūras, iš klastingos ligos gniaužtų galima išsivaduoti. Gyvensena galima suvaldyti ir autoimunines ligas. Tik reikia turėti daug noro ir susirasti gerą specialistą, kuris sudarytų tinkamą gydymo programą.“

J. Fišas pasakoja, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti duomenys rodo, kad rečiau serga ir mažiau vaistų vartoja tie žmonės, kurie reguliariai lankosi pas psichoanalitikus. „Stabilizuota nervų sistema padeda atitolinti daugelį ligų, o susirgus – greičiau pasveikti. Jau nėra paslaptis, kad mūsų savijauta labai priklauso nuo mentalinio nusiteikimo. „Tai sunkiai įrodoma, tačiau daugybė pavyzdžių neleidžia suabejoti, kad žmogaus nusiteikimas, mintys – galingas įrankis, darantis įtaką sveikatai“, – teigia neurologas.

Pasak J. Fišo, optimizmas gali net pratęsti mūsų gyvenimą. Įrodyta, kad optimistai iš ligų išsikapsto gerokai greičiau. „Pozityviai mąstančiam sergančiajam sveikti padeda ir pati gamta. Aišku, to negalima suabsoliutinti, būna visokių išimčių“, – sako medicinos mokslų daktaras.

Veiksminga priemonė – placebas

Medicinos mokslų daktaras atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės, turėdami lėtinių ligų, dažnai saujomis geria vaistus, tačiau ligų tai neišgydo, o tik numalšina simptomus. „Vos suskaudus nugarai neretai griebiamės tabletės, bet nė nebandome suprasti ir ieškoti skausmo priežasties. Vis daugiau medikų kalba apie tai, kad visada reikia ieškoti ligos priežasties, o ne slopinti simptomus.

Kartais fizinis aktyvumas, atsipalaidavimo pratimai, meditacija ar masažas gali būti kur kas veiksmingesni būdai už saujas tablečių. Žmonės labai pripratę prie vaistų, bet medikai turėtų ieškoti ir kitų būdų padėti žmogui. Neretai cheminius vaistus galima pakeisti augaliniais, fitoterapiniais, kurie nežaloja sveikatos. Be to, pastebėta, kad ypač veiksminga priemonė – placebas. Kartais vaistininkui užtenka tik pasakyti, kad tam tikri papildai ar vitaminai žmogui sugrąžins sveikatą, ir ligonis juos gerdamas ima sveikti.

Taigi medikai, vaistininkai turėtų žinoti, kaip bendrauti su pacientais, kiekvienas pasakytas žodis labai svarbus. Naudinga įsidėmėti, kad ligas itin veiksmingai gydo smegenys. Nereikia pamiršti ir fakto, kad smegenų darbui įtakos turi žarnynas. Taigi ypač svarbu pasirūpinti jo sveikata“, – pabrėžia medikas.

Stresas stresui nelygu

Pasak J. Fišo, stresas mus lydi kiekviename žingsnyje. „Jei galvojame, kad šiais laikais įtampos patiriame daugiau, klystame. Ją išgyveno