Nors vasaros metu vyraujantys šilti orai ir planuojamos atostogos neretai siejamos tik su geromis emocijomis, dalį žmonių vis tiek vargina emocinis disbalansas, nuovargis, mieguistumas bei jėgų trūkumas. Blogiausia, kad ne visiems šie simptomai dingsta net ir kokybiškai pailsėjus.

Vaistininkė Greta Šimkė aiškina, kad tokia situacija gali įspėti ne tik apie pervargimą, bet ir mikroelemento geležies trūkumą organizme.

Kaip atskirti?

Vaistininkė G. Šimkė akcentuoja, kad tiek esant geležies stokai, tiek pervargus simptomai gali būti panašūs. Prastai besijaučiantį asmenį kamuoja nuolatinis nuovargis, išsiblaškymas, galvos skausmas ir vadinamasis „smegenų rūkas“. Taip pat gali pasireikšti mieguistumas ar kitos miego problemos: sunkumas užmigti; prabudimai naktį; neramių kojų sindromas. Minėtos sveikatos problemos gali prisidėti prie dirglumo, irzlumo, nerimo, nuotaikų kaitos, net depresijos simptomų, kurie nedingsta net ir kokybiškai pailsėjus.

Anot jos, jei jaučiamas ne tik, pavyzdžiui, silpnumas ir dažnas galvos skausmas, bet ir dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių išblyško oda, nemaža tikimybė, kad trūksta geležies. Apie šio mikroelemento trūkumą gali signalizuoti ir dėl sutrikusios kraujotakos šąlančios galūnės, dėl deguonies trūkumo pradėjęs kankinti dusulys ar dėl mėginimų jį kompensuoti atsiradę širdies permušinėjimai. Apie problemą gali įspėti trūkinėjantys lūpų kampučiai ar įvairios žaizdelės, įtrūkimai burnoje, slenkantys plaukai, labai silpni ir lūžinėjantys nagai.

„Geriausiai atsakyti į klausimą, ar prastai besijaučiantis žmogus pervargo, ar visgi jaučia geležies stokos organizme simptomus, gali išsamius kraujo tyrimus atlikę medikai. Įtariant anemiją, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ar hemoglobino kiekis kraujyje, dažniausiai tikrinamos pastarojo baltymo, hematokrito, feritino atsargos ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekiai organizme“, – teigia vaistininkė.

Kokius maisto papildus rinktis?

Nustačius geležies trūkumą, būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausios šio mikroelemento turinčių maisto papildų ar vaistų vartojimo formos ir dozės. Svarbu neeksperimentuoti – pernelyg didelis geležies kiekis organizme gali būti toks pat pavojingas kaip jo trūkumas ir pažeisti vidaus organus, ypač – kepenis, širdį ir kasą. Geležies preparatų vartojimo trukmė taip pat yra labai individuali: vienam gali pakakti juos vartoti vos mėnesį, kitam gali prireikti ir metų.

Paprastai rekomenduojama ir geriau įsisavinama skysta bei gyvulinės kilmės hemo (trivalentė) geležis. Ji greičiau tirpsta, lengviau sąveikauja su kitomis medžiagomis, mažiau dirgina virškinamąjį traktą.

„Atsiranda vis daugiau gamintojų, į rinką tiekiančių liposominę geležį, kuri skiriasi tuo, kad yra įkapsuliuota į mažas, riebalinio sluoksnio apsuptas pūsleles, apsaugančias veikliąją medžiagą nuo sąveikos su kitais vaistais, maistu ir sumažinančias šalutinių poveikių riziką. Paprastai pacientams, siekiantiems papildyti geležies atsargas organizme, rekomenduoju būtent tokiu pagrindu sukurtus preparatus“, – teigia vaistininkė G. Šimkė.

Ar teisingai vartojame?

Geresniam geležies įsisavinimui didelę įtaką turi tai, kaip vartojami jos preparatai. Keletą valandų prieš ir po preparatų vartojimo specialistė rekomenduoja vengti kofeino, kavoje ir arbatoje esančių taninų, brokolių, pilno grūdo ir kalcio turinčių, pavyzdžiui, pieno, produktų. Kita vertus, vartojant vitaminus C, B6 ir B12 bei folio rūgštį, geležies įsisavinimas kaip tik pagerėja.

G. Šimkė įspėja, kad vartojant jau minėtus geležies maisto papildus ar vaistus, būtina sekti savo sveikatos būklę, stebėti ar nepasireiškia šalutiniai reiškiniai: apie virškinamojo trakto sutrikimą signalizuojantis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, burnoje jaučiamas geležies skonis. Jų atsiradimo atveju G. Šimkė rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar vaistininku – jie padės pasirinkti alternatyvius geležies preparatus, kuriuos organizmas toleruos geriau. Vaistininkė paaiškina, kad kiekvienas žmogus skirtingai toleruoja geležies maisto papildus ar vaistus, tačiau pasirinkimų spektras leidžia atrasti mažiausiai šalutinių reiškinių sukeliantį preparatą.

„Esant šalutiniams reiškiniams, taip pat visada galima išbandyti ir tam tikras mitybos korekcijas. Galbūt, jei nevalgius vartojant geležies preparatą skauda skrandį, jaučiamas pykinimas ar šleikštulys, to išvengti padės jo vartojimas po valgio, arba atvirkščiai – jei nemalonūs požymiai atsiranda vartojant geležį po valgio, galbūt reikėtų pabandyti tai daryti anksti ryte, dar nieko nevalgius. Aš pati geležies preparatus renkuosi vartoti vakare, prieš miegą, kada skrandis būna jau tuščias.

Štai užkietėjus viduriams į mitybos racioną galbūt vertėtų įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto, vartoti daugiau vandens, daržovių. Svarbu suprasti, kad kas geriausiai tinka vienam, kitam gali visiškai netikti. Dabar vaistinėse esant didžiulei geležies preparatų pasiūlai, net ir jautriausią organizmą turintis žmogus tikrai ras jam tinkamiausią“, – įsitikinusi vaistininkė G. Šimkė.

Pranešimas spaudai.