Nors esate girdėję frazę, jog vasarą reikėtų vaisių, uogų ir daržovių valgyti kuo daugiau, nes esą sukaupsime vitaminų žiemai, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė su tuo teiginiu nesutinka. Ji paaiškina, kad vandenyje tirpūs vitaminai organizme nesikaupia. Puiku vasarą mitybą praturtinti įvairiu augaliniu maistu, pasimėgauti ir laukinėje gamtoje išaugusiomis uogomis, tačiau reikalingų organizmui medžiagų teks gauti visus metus.

Stiprinti organizmą reikėtų visais metų laikais

Šviežiu vietinių uogų derliumi galime pasidžiaugti vos kelis mėnesius, tad nenuostabu, kad norisi jų skanauti pilnomis saujomis. Gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė sako, kad vidurvasarį tikrai galime pasidžiaugti uogų gausa: prisirpsta braškės, vyšnios, trešnės, serbentai, agrastai, šilauogės, o kur dar miško gražuolės žemuogės, gervuogės, mėlynės, avietės, o rudeniop ir bruknės bei spanguolės.

„Vasarą galime gauti visų reikiamų medžiagų vien iš vietinių vaisių, daržovių ir uogų, kita vertus, atvežtinis derlius lavina skonį ir leidžia susipažinti su įvairiomis augalijos rūšimis. Itin vertingos miško uogos: jose mažiau fruktozės ir daugiau antioksidantų, tad verta naudotis proga paskanauti laukinėje gamtoje užaugusių gėrybių. Kuo daugiau mūsų lėkštėse bus įvairių spalvų, tuo daugiau skirtingų rūšių vitaminų ir antioksidantų gausime“, – sako gydytoja dietologė.

Nors daug kas tikisi, jog gausiai pavalgę šviežių daržovių ir uogų sustiprins organizmą prieš peršalimo ligų sezoną, gydytoja dietologė teigia, kad rūpintis sveikata reikia ne sezoniškai, o visais metų laikais: „Vandenyje tirpūs vitaminai organizme nesikaupia, tad protingiau būtų uogas užšaldyti ir jas atsišildžius valgyti visą rudenį bei žiemą. Prieskonines žoleles taip pat tinka šaldyti ar džiovinti. Tik jei skanaujate džiovintų vaisių ir uogų, atsiminkite, kad juose yra didesnė cukraus koncentracija nei šviežiuose. Tiek šaldytus, tiek džiovintus vaisius ir uogas geriausia suvartoti iki šviežių gėrybių sezono.“

Šilauogės stabdo senėjimo procesus

Kaip teigia gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė, šilauogės dėl savo išvaizdos neretai lyginamos su mėlynėmis, panaši ir šių uogų sudėtis, tačiau skinant šilauoges mėlynai nenusidažys rankos, o jas skanaujant – burnos gleivinė. Šilauogės naudingos ne tik tiems, kurie kontroliuoja savo kūno masę, bet ir sergantiems diabetu, nes stiklinėje uogų yra vos apie 80 kalorijų ir sąlyginai nedaug cukraus.

Pasak gydytojos dietologės, dėl didelio antioksidantų kiekio šilauogės pasižymi savybėmis, slopinančiomis bet kokį lėtinį uždegimą ar vėžinį procesą žmogaus organizme: „Antioksidantai pasižymi ne tik priešuždegiminėmis savybėmis, bet ir saugo organizmą nuo vidinio bei išorinio senėjimo. Tad šilauogės yra vienos iš tų uogų, kurias reiktų įtraukti į kasdienę mitybą, norint apsisaugoti nuo senatvinės demencijos bei Alzheimerio ligų ar sulėtinti organų bei odos senėjimo procesus. Be to, šilauogės įvardijamos kaip seleno, cinko, mangano bei geležies šaltinis. Taip pat jose yra betakarotenų bei antioksidantų, C, E, A ir B grupės vitaminų“, – vardija dr. E. Gavelienė.

BNS inf.