Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad ledus paliktume desertams ir nesusiviliotume lediniu vandeniu – geriausiai gaivina kambario temperatūros ar kiek vėsesnis vanduo be burbuliukų. Jo itin karštomis dienomis patartina gurkšnoti dar nepajutus troškulio.

Gazuotas ar negazuotas?

Dažniausiai vandenį – mineralinį ar paprastą – renkamės pagal savo skonį ir įpročius: yra tam tikro mineralinio vandens mėgėjų, kiti ant stalo laiko gertuves su paprastu vandeniu. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, itin karštomis dienomis dalį geriamojo vandens iš čiaupo verta pakeisti mineralizuotu vandeniu: „Vanduo – kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis. Visos mūsų organizmo reakcijos vyksta skystoje terpėje, taigi, vanduo mums labai reikalingas ir mes jo turime gauti iš išorės. Vandenyje tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos – pašalinamos, be to, jis padeda reguliuoti ir kūno temperatūrą.“

Galime didžiuotis, kad Lietuvoje turime galimybę gerti geros kokybės požeminį vandenį – daugelyje šalių to nėra. Tačiau per karščius gausiau prakaituojama, prarandamas ne tik vanduo, bet ir mineralai, todėl dalį išgeriamo vandens kiekio galima pakeisti didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu. „Gerai malšina troškulį angliarūgšte papildytas gazuotas vanduo, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo tokio vandens patariama vengti“, – įspėja gydytoja dietologė.

Gerkime ne tik ištroškę

Daugelis žmonių vandens atsigeria tik pajutę troškulį, tačiau karštomis vasaros dienomis turėtume tai daryti dažniau. Pasak gydytojos dietologės, individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę: „Kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens. Tad, pavyzdžiui, 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens. Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų dar daugiau.“

Nors dabar madinga vadovautis taisykle, jog valgant geriau negerti, dr. E. Gavelienė sako, kad tai visai nebūtina: „Svarstymai, kad tuo metu, kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami“ virškinimo fermentai, bet tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, o prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos. Tad per karščius gerti vandenį reikia net jei labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant.“