Pastaraisiais metais iki 90 proc. sumažėjus skiepijimo nuo tymų aprėptims Europoje, specialistai įspėja, kad naujo tymų protrūkio tikimybė didėja.

Pasak medicinos centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytojos dr. doc. Evelinos Pukenytės, siekiant suvaldyti šios ligos plitimą, labai svarbu, kad būtų paskiepyta ne mažiau 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų.

Gali baigtis smegenų uždegimu

Dr. doc. E. Pukenytė pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais Lietuvoje buvo registruotas 2019 metais – tuomet užfiksuoti 834 tymų atvejai.

„Tymai yra viena lengviausiai plintančių ligų, kurią sukelia tymų virusas. Ja užsikrečiama tik nuo tymais sergančio žmogaus. Šis virusas plinta įkvėpus oro lašelių su virusu, rečiau – per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji, kurie yra neskiepyti ar nesirgę tymais. Tikimybė, kad toks asmuo, pabuvęs vienoje patalpoje su sergančiu tymais asmeniu bent 15 minučių užsikrės, yra net 90–95 proc. Apskaičiuota, kad vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių“, – pasakoja gydytoja.

Tymų inkubacinis periodas gali būti 7–21 diena, tačiau dažniausiai trunka apie 10 dienų. Tai, pasak jos, reiškia, kad pirmieji simptomai po kontakto su sergančiuoju gali atsirasti tik beveik po trijų savaičių. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia karščiavimu iki 39 °C, gali atsirasti akių perštėjimas, paraudimas, sloga, sausas kosulys, gerklės skausmas.

„Skruostų gleivinėje gali būti matomos smulkios balkšvos dėmelės, vadinamos Kopliko dėmėmis. Po kelių dienų nuo karščiavimo pradžios atsiranda bėrimas – susiliejančios, kiek nuo odos pakilusios dėmelės (tai vadinamasis makulopapulinis bėrimas), kurios neniežti. Tymams būdinga, kad bėrimas atsiranda etapais: pirma išberia ausis, veidą, kaklą, vėliau – liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas.

Sergant tymais galimos komplikacijos – viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas)“, – įspėja dr. doc. E. Pukenytė.

Viena labiausiai paplitusių sunkių užkrečiamųjų ligų

Ji sako, kad vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo tymų ir sunkių jų komplikacijų bei suvaldyti šios užkrečiamosios ligos plitimą, yra profilaktinis skiepijimas. Iki vakcinacijos pradžios tymai tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje buvo viena labiausiai paplitusių sunkių užkrečiamųjų ligų, sukeliančių didelį mirtingumą: bendras susirgusiųjų mirtingumas buvo 3 proc., o kūdikių siekė iki 26 proc.

„Pradėjus visuotinį skiepijimą, sergamumas tymais ir mirtingumas sumažėjo iki 0,02 proc. Dabar Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmąja doze – sulaukus 15–16 mėnesių amžiaus, antrąja – 6–7 metų.

Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Persirgusieji tymais įgyja ilgalaikį imunitetą ir jiems vakcinacija nereikalinga. Suaugusiems asmenims, kurie yra skiepyti tik viena vakcinos doze ir ypač kurių veikla susijusi su žmonių sveikatos priežiūra, taip pat su kita veikla, kurios metu yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti tymais, rekomenduojama pasiskiepyti antrąja vakcinos nuo tymų doze“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Turi būti paskiepyta daugiau nei 95 proc. visuomenės

Dr. doc. E. Pukenytė pabrėžia, kad labai svarbu, kad visuomenėje kiekvienoje amžiaus grupėje nuo tymų būtų paskiepyta daugiau nei 95 proc. gyventojų – taip bus sukuriamas aukšto lygio kolektyvinis imunitetas ir sustabdytas tymų viruso plitimas bei išvengta protrūkių ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų.

„Tymais užsikrėtęs asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Todėl labai svarbu, kad karščiuodami ar pastebėję kitus infekcijos požymius asmenys neitų į darbą, mokyklas, nesilankytų kitose viešose vietose.

Rekomenduojama laikytis bendrųjų rekomendacijų: dėvėti medicininę kaukę, dažnai ir kruopščiai plauti rankas muilu ir šiltu vandeniu, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius“, – pataria specialistė.

Jeigu buvo kontaktas su sergančiuoju tymais, rekomenduojama stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po sąlyčio su sergančiu žmogumi ir, pasireiškus bet kokiems tymams būdingiems simptomams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti apie turėtą sąlytį su tymais sergančiu asmeniu.

Neskiepytiems ar paskiepytiems ne pagal visą skiepijimo schemą (skiepytiems viena MMR vakcinos doze), taip pat nesirgusiems ir sąlytį su sergančiuoju turėjusiems suaugusiems asmenims rekomenduojama pasiskiepyti ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto. Nespėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

„Labai svarbu, kad visi suprastume, jog skiepijantis apsaugome ne tik save, bet ir kitus asmenis – sumažėja viruso cirkuliacija tarp žmonių ir taip mažėja ligos atvejų ir galimų komplikacijų tikimybė. Vakcina nuo tymų pasaulyje pradėta skiepyti nuo 1960 metų, Lietuvoje – nuo 1964 metų, ja skiepijama visame pasaulyje, jos saugumas ir efektyvumas yra įrodytas daugybėje tyrimų.

Tad skatiname žmones pasitikėti oficialiais šaltiniais, drąsiai kalbėtis su savo šeimos gydytoju ar pediatru“, – skiepytis ragina „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. E. Pukenytė.