Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas mokykliniame amžiuje – didelė šalies problema. Jai spręsti būtinas daugelio įsitraukimas, atsakomybės prisiėmimas, subalansuoti, nuoseklūs finansuojami veiksmai: reikia mažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą, didinti vaikų užimtumą ir atsparumą, gerinti psichinę sveikatą.

Problema svarbesnė už įvaizdį

„Labai svarbu nepalikti tėvų vienų su problema, neversti jiems kaltės, kad jų vaikai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, paskatinti kreiptis pagalbos. Teko girdėti, kad diskriminuojantis požiūris vis dar gajus: iš mažesnių miestų tėvai vaikus pas specialistus gydyti priklausomybės veža daugiau kaip 100 km kiekvieną dieną, kad gyvenamojoje vietovėje niekas nesužinotų. Problemą reikia spręsti, o ne stigmatizuoti, stengtis jai užbėgti už akių, o jei nepavyko, ieškoti pagalbos, kol problema neišsikerojo ar nenutiko ko nors negero“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.

Nors pastaruoju metu padažnėjo informacijos apie į gydymo įstaigas atvežamus vaikus, blogai pasijutusius dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pasak A. Želvienės, vienpusiškai teigti, kad problema įgauna vis didesnį mastą, negalima.

„Greičiau darytina prielaida, kad psichoaktyviosios medžiagos tampa agresyvesnės ir dėl to apsinuodija daugiau vaikų. Kita prielaida – gali būti, kad mokymo įstaigos pradėjo mažiau slėpti problemą, labiau rūpinasi jos sprendimo būdais, o ne įvaizdžio išlaikymu“, – mano NTAKD atstovė.

Rizikingiausias amžius

Pašnekovė, remdamasi oficialia statistika, negalėjo patvirtinti teiginio, kad priklausomybių turinčių vaikų šalyje daugėja, o jų amžius – jaunėja. „Apklausos duomenimis, probleminių psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų tarp vaikų skaičius Lietuvoje nėra didelis, apie 4 proc., tačiau bandančiųjų kvaišalus problema – opi, tokio jaunimo daugėja“, – tvirtina pašnekovė.

Rizikingo vartojimo patirtis dažniausia siejama su paauglystės laikotarpiu, kuris išsiskiria neurobrandos pokyčiais, išskirtiniu elgesiu. Tuo metu ieškoma savęs, bręstama, išbandomos ribos, eksperimentuojama, provokuojama namuose ir mokykloje.

Pokyčiai kelia nerimą

Ir esama situacija, ir statistiniai duomenys liudija tą patį: dabar jau nepopuliarus požiūris, kad „kieta“ yra svaigintis alkoholiu, rūkyti įprastas cigaretes. „Statistikos duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas, įprastų cigarečių rūkymas mažėja. Tai yra gera žinia, ir galima daryti prielaidą, kad ne vienus metus vykdyta politika duoda rezultatų. Tačiau, nepaisant veiksmų, kurių imtasi, auga elektroninių cigarečių rūkymo mastas, o bloga žinia yra ta, kad jos pakeitė dalį įprastų cigarečių. Atliktas tyrimas parodė, kad mažėja ir kanapių vartojimas. Labai norėtųsi tikėti, kad sveikas gyvenimo būdas tarp vaikų tampa madingas“, – viliasi NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja.

Tačiau 2022 m. pavasarį atliekant naujausią Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC) apsiribota tik kanapėmis, kitų narkotikų vartojimas netirtas. Didelį nerimą kelia ant bangos esantys naujoviški kvaišalai, nes jų poveikis sveikatai nėra ištirtas.

„Blogiausia, kad tokios medžiagos yra pigesnės, prieinamesnės, savo poveikiu imituoja seniai žinomus narkotikus. Niekas nežino, kiek ir kokios veikliosios medžiagos susintetintame kvaišale apskritai yra. Be to, neretai į vieną mišinį sumaišomi priešingo poveikio: slopinantys ir stimuliuojantys – narkotikai, jų koncentracija vienus gali tik šiek tiek paveikti, o kitiems sukelti ir komą“, – neslepia A. Želvienė.

Įsitraukimas didėja

Paklausta, kam, jos nuomone, tenka svarbiausias vaidmuo siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingų bandymų, NTAKD atstovė pirmiausia įvardijo tėvų vaidmenį. „Svarbus ir popamokinis užimtumas, kad vaikai laisvalaikį leistų įdomiai ir produktyviai, kad iš neturėjimo ką veikti, iš nuobodulio neieškotų rizikingų bandymų“, – priduria pašnekovė.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kelia nerimą ne tik tėvams, kurių vaikai pabandė svaigintis, bet ir visuomenei, todėl vis labiau įsitraukia įvairios institucijos. Daug dėmesio problemai skiria savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, be kita ko, vykdantys ankstyvosios intervencijos programą. „Vienu metu buvo paaštrėjusi elektroninių cigarečių rūkymo problema. Mes pakvietėme biurus, mokyklose dirbančius jų atstovus, pateikėme informaciją ir paprašėme ją perduoti tėvams ir mokytojams. Didžioji dauguma išties įsitraukė, į mokyklas kvietė tėvus, bendravo su mokytojais. Mūsų departamentas inicijavo šios informacijos išsiuntimą ir pati sulaukiau grįžtamojo ryšio – gavau informacijos kaip mama“, – pasakoja departamento padalinio vadovė.

Psichologiniam vaikų atsparumui didinti mokyklose taikomos net 19 prevencinių programų, keturiomis jų siekiama užkardyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. „Svarbi ir Gyvenimo įgūdžių programa, kuri yra privaloma 5, 7 ir 9 klasėms, o viena iš pamokų skirta psichoaktyviųjų medžiagų temai. Daugiau žinių apie kvaišalų žalą suteikiama tiek moksleiviams, tiek mokytojams. Didinamas vaikų užimtumas po pamokų, o visuomenės sveikatos biurai sustiprino dar vieną svarbią grandį – psichologinės pagalbos teikimą“, – pabrėžia NTAKD atstovė. Pasak jos, psichologo pagalba ir šios paslaugos prieinamumo didinimas yra labai svarbūs. „Psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai vartojamos ne iš didelės laimės, todėl labai svarbu visuomenei paaiškinti, kad jie savo problemas gali spręsti ir kitais būdais“, – teigia pašnekovė.

Neseniai departamentas kartu su biurais išplatino informaciją, kaip į prevenciją galėtų įsitraukti tėvai, kaip apie psichoaktyviąsias medžiagas jie turėtų kalbėti su vaikais. „Tėvai yra itin svarbi prevencijos dalis, tai nėra vien mokyklos atsakomybė, nors mokytojai taip pat nesikrato atsakomybės, kad vaikai nevartotų kvaišalų“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Sektinos iniciatyvos

Kalbėdama apie visuomenės sveikatos biurų įsitraukimą ir įdirbį, A. Želvienė pabrėžia: labai gerą iniciatyvą pademonstravo Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras (KRSVSB). „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai pasirinkome šiek kiek netradicinį, bet, tikimės, patrauklų jaunimui būdą – kino terapijos seansus“, – pasakoja KRVSB direktorius Laurynas Dilys.
Filmų terapija plačiau taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia filmai rodomi ne tik žmonėms, turintiems problemų, bet ir kaip edukacinė priemonė, siekiant įkvėpti, ugdyti sąmoningumą. Šis metodas gali gerinti savęs vertinimą, stiprinti bendrumo ir vidinės harmonijos jausmą, padėti rasti ramybę ir yra nukreiptas į asmenybės augimą.

„Mes pasirinkome du „Kino pavasario“ filmus: vyresniems nei 13 metų mokiniams – 2020 m. filmą „Tapytoja ir vagis“, o vyresniems nei 16 metų – „Gražus sūnus“ (2018 m.). Prieš seansą ir po jo psichologė kviečia trumpai refleksijai, užduoda klausimus, skatinančius gilesnius pamąstymus. Po kino seansų visuomenės sveikatos specialistai, išklausę specialius mokymus, su visais mokiniais, kurie žiūri filmus, rengia vadinamąsias intervizijas (atvejų aptarimus profesionalų grupėse – red. past.), giliau diskutuoja jaunam žmogui aktualiais klausimais. Manome, kad kalbėti apie tai, ką pamatome filme, spektaklyje, apie kitų žmonių jausmus, išgyvenimus yra lengviau ir paprasčiau nei bandyti prakalbinti žmogų apie jo paties jausmus ir išgyvenimus“, – įsitikinęs L. Dilys.

Į specialius kino seansus, kurie vyksta Kaune, kino centre „Cinamon“, KRVSB mokinius kviečia nuo spalio 18 d. iki gruodžio 6 d. kiekvieną trečiadienį. „Džiaugiamės, kad Kauno rajono savivaldybė atsižvelgia į aktualias visuomenei problemas, pritaria naujoms specialistų idėjoms ir siūlymams ir skiria finansavimą papildomoms veikloms įgyvendinti“, – pabrėžia KRVSB direktorius.

Pasak A. Želvienės, daug dirba ir Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, įgyvendinantis šiuo metu populiarų islandų modelį, bando įtraukti bendruomenes, išleido nemažai informacinių leidinių, parengė pamokų planus, ką mokytojai turėtų pasakyti, kokias žinutes reikėtų perduoti 5, 7 ir 9 klasių mokiniams. „Tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, nes parengti mokomąją medžiagą nėra biuro funkcija. Be to, medžiaga leidžiama naudotis ne tik sostinės, bet ir visos šalies mokykloms“, – pasakoja NTAKD atstovė.

Ką liudija statistika?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Lietuvoje pirmą kartą užregistruoti 183 vaikai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis (2021 m. – 127, o 2020 m. – 129).

2022 m. pavasarį vykdyto naujausio Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, Lietuvoje 16,3 proc. 9 klasės mokinių buvo bent kartą gyvenime vartoję kanapių, o 7,5 proc. vartojo jų bent kartą per pastarąsias 30 dienų.

Pernai bent kartą gyvenime kanapių vartojo 18,7 proc. berniukų ir 14,1 proc. mergaičių, o per pastarąsias 30 dienų jų vartojo 8,4 proc. berniukų ir 6,7 proc. mergaičių. Kanapes išbandžiusių mokinių 2022 m. buvo mažiau nei prieš ketverius metus (2018 m. – 18,0 proc., 2022 m. – 16,3 proc.), o kanapių vartojimas per paskutines 30 dienas išliko panašaus lygio (2018 m. – 7,3 proc., 2022 m. – 7,5 proc.).