Psichikos sveikatos sutrikimai smarkiai paveikia žmogaus kasdienybę, o kartais net visiškai sutrikdo gebėjimą funkcionuoti. Tad profesionalios, laiku suteiktos, kokybiškos pagalbos paslaugos – vienas svarbiausių veiksnių siekiant sėkmingai sveikti.

Higienos instituto duomenimis, 2022 m. m. Lietuvoje 340 562 asmenims buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tai reiškia, kad su šia problema susiduria 1 iš 8 Lietuvos gyventojų. Tačiau specialistai spėja, kad tikrasis šių sutrikimų mastas gali būti didesnis. Kadangi psichikos sveikatos problemos neretai yra stigmatizuojamos, žmonės gali vengti kreiptis į specialistus, be to, psichikos ir elgesio sutrikimai, ypač nežymūs, ne visada gali būti atpažįstami ir diagnozuojami.

Kad situacija psichikos sveikatos priežiūros paslaugų srityje gerėtų, pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje psichikos sveikatai skiriama daug dėmesio. Šiuo metu yra vykdoma sveikatos priežiūros sistemos reforma, kuria siekiama didinti bendruomeninių ir ambulatorinių paslaugų aprėptį, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinti orientaciją į pacientą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė, planuojant pokyčius asmens psichikos sveikatos priežiūros srityje, svarbi vieta skiriama į asmens atsigavimą orientuotoms paslaugoms.

„Kad pacientai greičiau sveiktų ir atsigautų, siekiama ne tik suteikti pakankamą ir visapusišką individualizuotą pagalbą, bet ir panaudoti paciento turimas stiprybes, kitus gebėjimus, leidžiančius jam sugrįžti į įprastą gyvenimą ir siekti asmeninių tikslų. Juk kiekvienam žmogui svarbu atkurti socialinius ryšius, kurie buvo paveikti ligos, – sugrįžti į darbą ar studijas, puoselėti šeiminius santykius, vėl gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia pašnekovė.

Pagalba teikiama keliais lygiais: pirmuoju lygiu – visuomenės sveikatos biuruose, pirminiuose psichikos sveikatos centruose; antrojo lygio pagalba – tai psichoterapijos paslaugos, psichiatrijos dienos stacionaruose teikiama pagalba, sunkesnės būklės pacientai gydomi stacionaruose, jiems teikiama psichosocialinė reabilitacija.

M. Oleškevičienė pabrėžia, kad pagal paslaugų apimtį šalyje dominuoja stacionarinė pagalba psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, tačiau trūksta bendruomeninės, tęstinės pagalbos – ryšio tarp stacionaro ir ambulatorinės grandies: „Bėda ta, kad neretai asmenys, pagulėję ligoninėje, grįžta namo, nustoja vartoti vaistus ir tuomet vėl sugrįžta į ligoninę. Be to, savižudybių skaičius šalyje taip pat išlieka didelis.“

Psichikos sveikatos centruose – visa komanda

Vienas svarbiausių naujų SAM darbų, pasak M. Oleškevičienės, – neseniai pakeistas įsakymas, reglamentuojantis pirminių psichikos sveikatos centrų veiklą ir teisiškai apibrėžiantis komandinį darbą. „Apibrėžta, jog psichikos sveikatos paslaugas teikia specialistų komanda, nurodomos kiekvieno jos nario funkcijos. Komandą sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas“, – sako SAM atstovė.

Taip pacientui užtikrinama visapusiška pagalba – ne tik medikamentinis gydymas, bet ir kitų sveikimo procese reikalingų specialistų paslaugos. Toks pokytis turėtų padėti atsikratyti pasenusių įsitikinimų, kad viską išgydyti gali tik gydytojai. Psichikos sveikatos centruose dirbanti komanda – tai įvairūs specialistai, turintys reikiamą kompetenciją ir galimybių dalyvauti gydymo procese, todėl pacientas gali sulaukti visapusiškos pagalbos.

Be to, pirminiuose psichikos sveikatos centruose bus išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams. Pasak M. Oleškevičienės, šios paslaugos netrukus bus išbandomos keliuose psichikos sveikatos centruose, o vėliau reglamentuojamos teisės aktais.

„Kalbant apskritai, atvejo vadybininkas bus atsakingas už paciento gydymo plano sudarymą, primins apie vaistų vartojimą, teirausis apie šalutinį medikamentų poveikį, paskatins pacientą nuvykti pas gydytoją, prireikus užsakys papildomas konsultacijas ir kt. Atvejo vadybininko pareigybės tikslas – skatinti pacientą aktyviai dalyvauti gydymo procese, o tai – vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių žmogui sėkmingai sveikti“, – teigia pašnekovė.

Daugiau paslaugų nuotoliniu būdu

Nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos šiandien tapo įprasta praktika. Šia galimybe vis dažniau naudojasi ir gyventojai, kuriems aktualu gauti psichikos sveikatos paslaugų. Pasak SAM atstovės, gyventojų susidomėjimas psichikos sveikatos paslaugomis, teikiamomis nuotoliniu būdu, auga nuo pandemijos. Tuomet ir buvo pasiūlyta tokia pagalbos pacientams galimybė. „Nuotolinės gydytojo psichiatro paslaugos apimtis yra 58 proc., palyginti su tiesioginėmis paslaugomis. 2022 m. tiesioginiu būdu suteikta 570 108, o nuotoliniu – 329 655 paslaugos. Nuotolinės konsultacijos yra patogus būdas gauti reikiamos pagalbos, tai leidžia taupyti tiek gydytojo, tiek paciento laiką“, – tvirtina pašnekovė.

Psichikos sveikatos centrų specialistų komanda gali teikti paslaugas nuotoliniu būdu bei paciento namuose (kai asmuo dėl fizinės negalios ar psichikos būklės negali atvykti pats), be to, turi teikti tęstines paslaugas pacientui po stacionaraus gydymo. „Nuotoliniu būdu iki šiol buvo teikiamos tik psichologo ir psichiatro paslaugos, o dabar tokiu būdu galima suteikti ir socialinio darbuotojo bei psichikos sveikatos slaugytojo paslaugas. Nuotolinės paslaugos teikiamos, kai reikia pratęsti paciento gydymą, pavyzdžiui, išrašyti anksčiau išrašytus (ne naujus) vaistus, suteikti medicinos psichologo konsultaciją arba socialinio darbuotojo pagalbą“, – aiškina M. Oleškevičienė.

Plečiama bendruomeninių paslaugų įvairovė

Visoje šalyje bus įrengta daugiau psichiatrijos dienos stacionarų – papildant 35 esamus, naujų visoje Lietuvoje planuojama įkurti 42. Dauguma jų bus įrengti regionuose, kur tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai. Atnaujinti reikalavimai psichiatrijos dienos stacionarams pagerins paslaugų kokybę ir leis pacientų gydymui naudoti daugiau reikiamų psichosocialinių priemonių.
Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobiliąją pagalbą aktyvaus gydymo bendruomenėje komandose, kurių iš viso bus 13.

Mažinti mitus apie psichikos sveikatą

Su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti kiekvienas iš mūsų, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties. Sulaukus tinkamos pagalbos, psichikos sveikatos sunkumai yra įveikiami. Vis dėlto, kaip rodo 2022 m. atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ rezultatai, mūsų visuomenėje dar ne visada atrodo drąsu kalbėti apie patiriamus psichikos sveikatos sunkumus ar kreiptis pagalbos. Siekiant keisti situaciją, kryptingai dirbama visuomenės psichikos sveikatos raštingumo didinimo ir stigmos mažinimo kryptimis.

Pagal įsigalinčią naują tvarką pirminio lygio psichikos sveikatos centrai turės užtikrinti paslaugų tęstinumą po paciento išrašymo iš psichiatrijos stacionaro. Tai ypač svarbu, nes dabar tik vienas iš dviejų išrašytų pacientų per mėnesį pratęsia gydymą psichikos sveikatos centre, o tai gali lemti ankstyvą medikamentinio gydymo nutraukimą ir dažnesnius ligos atkryčius.

„Tikrai ne kiekvienas psichikos ir elgesio problemų patiriantis žmogus kreipiasi pagalbos. Tai lemia įvairios priežastys, kurių viena reikšmingiausių yra požiūrį psichikos sveikatos problemas lydinti stigma. Dėl jos asmenys tiesiog bijo kreiptis pagalbos“, – teigia M. Oleškevičienė. Ji pabrėžia, kad su psichikos sveikata siejamos stigmos mažinimas yra vienas esminių uždavinių siekiant didinti pacientų motyvaciją gydytis. Tokiu tikslu SAM ėmėsi ir naujos iniciatyvos, skirtos visuomenei. Tai – kampanija „Žvelk giliau“, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos projekto prekės ženklas.

„Svarbu paakinti žmones atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, jausmus, sunkumus, prireikus kreiptis pagalbos, mažinti neigiamas nuostatas apie psichikos sveikatą, kuriančias socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių, padėti ugdyti pozityvesnį visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą. Psichikos sveikatos ambasadoriais tampa žmonės, kurie yra susidūrę su įvairiais psichikos sunkumais ir dalijasi savo patirtimi su šalies bendruomenėmis“, – sako pašnekovė.

Pagalba bendruomenėms ar šeimoms nutikus kriziniam įvykiui

M. Oleškevičienė primena, kad nuo 2021 m. rugsėjo visoje šalyje teikiamos nemokamos mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų (MPKĮK) paslaugos. MPKĮK teikia krizinę pagalbą įstaigai, bendruomenei, šeimai ar asmenų grupei (kai paveikti 2 ir daugiau asmenys), įvykus savižudybei, smurtinei mirčiai, nelaimingam atsitikimui, dingus žmogui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, po išprievartavimo, užpuolimo, kitokio sukrečiančio įvykio.

Pirminė konsultacija suteikiama nuotoliniu būdu. Prireikus komanda atvyksta į įstaigą sutartu laiku. Jei yra poreikis, suteikiamos iki 5 tęstinių konsultacijų gyvai arba nuotoliniu būdu kiekvienam krizinio įvykio paveiktam žmogui. MPKĮK gali padėti vadovams suplanuoti krizės valdymo veiksmus, konsultuoti, kaip ir kam pateikti informaciją apie įvykį, padėti nustatyti, kas gali būti labiausiai paveikti krizinio įvykio ir kokia parama tokiems žmonėms tinkamiausia.