Atvėsus orams, kartu sugrįžo ir įvairūs virusiniai susirgimai. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad užklupus ligai, svarbu stebėti jos simptomus, o būklei prastėjant – laiku kreiptis į gydytojus.

Ne visada būtina atpažinti virusą

Nors šaltasis sezonas – virusų ir peršalimo metas, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad kai kurie virusai buvo aktyvūs ir vasarą, tuo tarpu kiti suaktyvėja šaltuoju laikotarpiu. Tačiau susirgimus nulemia ne tik orai, o lengva ligos forma ne visada įpareigoja aiškintis, koks šį kartą virusas mus pričiupo.

„Norint sužinoti, kokiu virusu šį kartą susirgome, idealiausia būtų atlikti tyrimus, kurių pagalba galima nustatyti koronavirusą ir gripą. Tačiau jeigu šie susirgimai nenustatomi, lieka kiti diagnozės variantai – tai gali būti koks nors kitas virusas arba peršalimas. Šiuo metu yra greitieji testai, kurie iš karto parodo, ar sergama koronavirusu, ar gripu. Vis dėlto, išlieka apie 20 proc. tikimybė, jog testai gali meluoti, tad esant reikalui, juos galima pakartoti“, – pataria gydytojas.

Pasak V. Morozovo, jeigu sergama ir jaučiami lengvi simptomai, tai ligos nustatymas nieko nepakeis. Tačiau jei būklė prastėja, gripo atveju taikomas gydymas, kuris rekomenduojamas visiems, bet jis veikia tik gripą, todėl nėra prasmės jo naudoti kitų virusų gydymui: „Koronaviruso atveju gydymas rekomenduojamas tik sunkesnės būklės pacientams arba vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Todėl jeigu sergate ir jūsų būklė prastėja – laikosi aukšta temperatūra, jaučiate silpnumą – turite nedelsiant kreiptis į gydytojus, kurie nustatys susirgimą ir skirs tinkančių vaistų.“

Ligą galima atpažinti ir iš simptomų

Nors, gydytojo teigimu, susirgimą iš simptomų atpažinti sudėtingiau, tai nėra neįmanoma. „Peršalimą dažniausiai sufleruoja lengva ligos pradžia – gerklės perštėjimas, nedidelė sloga, neaukšta temperatūra, tačiau per kelias dienas simptomų gausa padidėja: po truputį kyla temperatūra, atsiranda kosulys ir kitos indikacijos. Tuo tarpu gripui būdinga staigi ligos pradžia, kosulys, gerklės, galvos bei viso kūno skausmas, lydinti šviesos baimė ir itin aukšta kūno temperatūra. Koronavirusą galima atpažinti priklausomai nuo to, kokia tai yra atmaina: gali pasireikšti tiek lengvas, tiek sunkus ligos atvejis. Dažniausiai kartu su šiuo susirgimu atsiranda kvapo bei skonio sutrikimai ir didelis silpnumas, greitas nuovargis“, – pasakoja V. Morozovas.

Specialistas primena, jog susirgus jokiu būdu nereikėtų pulti gerti antibiotikų, nes jie veikia tik bakterijas, o sergant virusinėmis ligomis gali net pabloginti situaciją: apkrauti imuninę sistemą bei sutrikdyti mikrobiotą. „Antibiotikai skiriami tik tada, kai yra neabejotinos bakterinės infekcijos požymiai. Apie tai sprendžia gydytojas, ne pacientas. Tokiu atveju gali būti atliekami tyrimai, imami tepiniai iš gerklės ieškant streptokoko ar kitų bakterijų. Be to, antibiotikams įsigyti reikalingas receptas ir gydytojo konsultacija, o juos vartoti profilaktikai yra žalinga sveikatai“, – įspėja gydytojas.

Svarbiausia poilsis ir sveikatai palanki mityba

Pasak V. Morozovo, jėgas po ligos geriausiai padeda atstatyti poilsis, dienos režimas ir sveikatai palanki mityba: „Galima imti pavyzdį iš sanatorijų, kur dienos veiklos vyksta pagal iš anksto nustatytas valandas, skiriamos tikslingos maisto porcijos, leidžiama pailsėti ir skatinama užsiimti lengva fizine veikla. Nei viena tabletė iš vaistinės tikrai nepagerins imuniteto ir nepaskatins greitesnio atsigavimo.“

Nors dažnas pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus griebiasi medaus, citrinos, imbiero ar česnako, gydytojas sako, jog jų poveikis imuniteto stiprinimui nėra įrodytas moksliniais tyrimais. „Lygiai taip pat, kaip ir karštas pienas su cinamonu ar nedidelis kiekis stipraus alkoholio. Pagrindinis jų efektas – iškylantis sentimentas apie tai, kaip vaikystėje mus gydė mama ar močiutė. Mums tai asocijuojasi su rūpesčiu, šeimos tradicijomis. Vis dėlto, pagrindinis gydymas yra gausus skysčių vartojimas ir poilsis. Ligos atveju svarbiausias maistas yra skysčiai bei pakankamai angliavandenių turintys produktai, kad galėtume karščiuoti, taip pat elektrolitai – pakankamam prakaitavimui. Tad šilti skysčiai kuo puikiausiai padeda greičiau sveikti“, – pažymi V. Morozovas.