Psichikos sveikatos sutrikimų patiria daugybė žmonių tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ši problema smarkiai paveikia žmogaus kasdienybę, o kartais net visiškai sutrikdo gebėjimą funkcionuoti. Tad profesionalios, laiku suteiktos, kokybiškos pagalbos paslaugos – vienas svarbiausių veiksnių siekiant sėkmingai sveikti.

Higienos instituto duomenimis, 2022 m. m. Lietuvoje 340 562 asmenims buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tai reiškia, kad su šia problema susiduria 1 iš 8 Lietuvos gyventojų. Tačiau specialistai spėja, kad tikrasis šių sutrikimų mastas gali būti didesnis. Kadangi psichikos sveikatos problemos neretai yra stigmatizuojamos, žmonės gali vengti kreiptis į specialistus, be to, pasak ekspertų, psichikos ir elgesio sutrikimai, ypač nežymūs, ne visada gali būti atpažįstami ir diagnozuojami.

Kad situacija psichikos sveikatos priežiūros paslaugų srityje gerėtų, pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje psichikos sveikatai skiriama daug dėmesio. Šiuo metu yra vykdoma sveikatos priežiūros sistemos reforma, kuria siekiama didinti bendruomeninių ir ambulatorinių paslaugų aprėptį, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinti orientaciją į pacientą teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat siekiama gerinti žmogaus teisių situaciją psichiatrijoje, stiprinti visuomenės psichikos sveikatą, pagal gyventojų poreikius atnaujinama paslaugų teikimo tvarka, sudarant galimybę paslaugas gauti greičiau ir paprasčiau.

Kaip pakomentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė, planuojant pokyčius asmens psichikos sveikatos priežiūros srityje, svarbi vieta skiriama į asmens atsigavimą (angl. recovery approach) orientuotų paslaugų plėtrai. „Kad pacientai greičiau sveiktų ir atsigautų, siekiama ne tik suteikti pakankamą ir visapusišką individualizuotą pagalbą, nukreiptą į paciento funkcionavimo, bendros savijautos, savarankiškumo stabilizavimą ar pagerėjimą, bet ir panaudoti paciento turimus išteklius, stiprybes, kitus gebėjimus, leidžiančius jam prasmingai gyventi ir siekti asmeninių tikslų.

Teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas svarbu ne tik stengtis pašalinti žmogaus patiriamus simptomus, bet ir nepamiršti, kad svarbu padėti asmeniui sugrįžti į įprastą gyvenimą. Juk kiekvienam žmogui svarbu atkurti socialinius ryšius, kurie buvo paveikti ligos, – sugrįžti į darbą ar studijas, puoselėti šeiminius santykius, taip pat svarbu sugrąžinti žmogui galimybę siekti asmeninių tikslų, vėl gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia pašnekovė.

Pagalba teikiama keliais lygiais: pirmuoju lygiu – visuomenės sveikatos biuruose, pirminiuose psichikos sveikatos centruose; antrojo lygio pagalba – tai psichoterapijos paslaugos, pagalba, teikiama psichiatrijos dienos stacionaruose; sunkesnės būklės pacientai gydomi stacionaruose, jiems teikiama psichosocialinė reabilitacija.

M. Oleškevičienė pabrėžia, kad pagal paslaugų apimtį šalyje dominuoja stacionarinė pagalba psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, tačiau trūksta bendruomeninės, tęstinės pagalbos – ryšio tarp stacionaro ir ambulatorinės grandies: „Bėda ta, kad neretai asmenys, pagulėję ligoninėje, grįžta namo, nustoja vartoti vaistus ir tuomet vėl grįžta atgal į ligoninę. Be to, savižudybių skaičius šalyje taip pat išlieka didelis.“

Pokyčiai psichikos sveikatos centruose:

Pasak specialistės, atnaujinus pirmojo lygio psichikos sveikatos centrų paslaugų teikimo tvarką, gyventojai galės gauti daugiau konsultacijų nuotoliniu būdu arba namuose, psichikos sveikatos centrams sudaromos sąlygos teikti paslaugas arčiau žmonių gyvenamosios vietos. Centrai turės užtikrinti, kad pacientas po išrašymo iš psichiatrijos ligoninės toliau gautų pagalbą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat gerinti paslaugų prieinamumą, suteikiant minimalų paslaugų skaičių per metus. Taip pat bus investuojama į kuo ankstesnį psichikos ligų atpažinimą ir nukreipimą gauti pagalbos dėl nerimo, depresijos, demencijos ar kitų sutrikimų. Bus investuojama į specializuotas paslaugas tikslinėms grupėms, tokioms kaip vaikai ir paaugliai, savižudybės krizę išgyvenantys asmenys. Be to, matant didėjantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, artimiausioje ateityje daugiau dėmesio bus skiriama ir priklausomybėms atpažinti ir gydyti.

Dirbs visa komanda

M. Oleškevičienės teigimu, vienas svarbiausių naujų SAM darbų – neseniai pakeistas įsakymas, reglamentuojantis pirminių psichikos sveikatos centrų veiklą. Specialistės teigimu, pakeitus įsakymą buvo teisiškai apibrėžtas komandinis darbas. „Džiuginantis pokytis yra tai, kad apibrėžta, jog psichikos sveikatos paslaugas teikia specialistų komanda, nurodomos kiekvieno jos nario funkcijos. Komandą sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas“, – sako SAM atstovė.

Taip pacientui užtikrinama visapusiška pagalba – ne tik medikamentinis gydymas, bet ir kitų sveikimo procese reikalingų specialistų paslaugos. Toks pokytis turėtų padėti atsikratyti pasenusių įsitikinimų, kad viską išgydyti gali tik gydytojai, o kiti komandos darbuotojai yra tik padėjėjai. Psichikos sveikatos centruose dirbanti komanda – tai įvairūs specialistai, turintys reikiamą kompetenciją ir galimybių dalyvauti gydymo procese, todėl pacientas gali sulaukti visapusiškos pagalbos.

Be to, pirminiuose psichikos sveikatos centruose bus išbandytos ir išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams. Pasak M. Oleškevičienės, šios paslaugos netrukus bus išbandomos keliuose psichikos sveikatos centruose, o vėliau reglamentuojamos teisės aktais. „Kalbant apskritai, atvejo vadybininkas bus atsakingas už paciento gydymo plano sudarymą, primins apie vaistų vartojimą, teirausis apie šalutinį medikamentų poveikį, paskatins pacientą nuvykti pas gydytoją, prireikus užsakys papildomas konsultacijas ir kt. Atvejo vadybininko pareigybės tikslas – skatinti pacientą aktyviai dalyvauti gydymo procese, o tai – vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių žmogui sėkmingai sveikti“, – teigia pašnekovė.

Paslaugos nuotoliniu būdu

Įvairios paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, šiandien jau tapo įprasta praktika. Šia galimybe vis dažniau naudojasi ir gyventojai, kuriems aktualu gauti psichikos sveikatos paslaugų. Pasak SAM atstovės, gyventojų susidomėjimas psichikos sveikatos paslaugomis, teikiamomis nuotoliniu būdu, auga nuo pandemijos. Tuomet ir buvo pasiūlyta tokia pagalbos pacientams galimybė. „Nuotolinės gydytojo psichiatro paslaugos apimtis yra 58 proc., palyginti su tiesioginėmis paslaugomis. 2022 m. tiesioginiu būdu suteikta 570 108, o nuotoliniu – 329 655 paslaugos. „Nuotolinės konsultacijos yra patogus būdas gauti reikiamos pagalbos, tai leidžia sutaupyti tiek gydytojo, tiek paciento laiko: nuotoliniu būdu konsultuojantis niekur nereikia keliauti, tad šios paslaugos gyventojams tampa labiau prieinamos“, – tvirtina pašnekovė.

Psichikos sveikatos centrų specialistų komanda gali teikti paslaugas nuotoliniu būdu bei paciento namuose (kai asmuo dėl fizinės negalios ar psichikos būklės negali atvykti pats), be to, turi teikti tęstines paslaugas pacientui po stacionaraus gydymo. „Nuotoliniu būdu iki šiol buvo teikiamos tik psichologo ir psichiatro paslaugos, o dabar tokiu būdu galima suteikti ir socialinio darbuotojo bei psichikos sveikatos slaugytojo paslaugas. Nuotolinės paslaugos teikiamos, kai reikia pratęsti paciento gydymą, pavyzdžiui, išrašyti jau anksčiau išrašytus (ne naujus) vaistus, suteikti medicinos psichologo konsultaciją arba socialinio darbuotojo pagalbą“, – aiškina M. Oleškevičienė.

Plečiama bendruomeninių paslaugų įvairovė

Visoje šalyje bus įrengta daugiau psichiatrijos dienos stacionarų – papildant 35 esamus, jų naujų visoje Lietuvoje planuojama įkurti 42. Dauguma jų bus įrengti regionuose, kur tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai. Atnaujinti reikalavimai psichiatrijos dienos stacionarams pagerins paslaugų kokybę ir leis pacientų gydymui naudoti daugiau reikiamų psichosocialinių priemonių.

Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobiliąją pagalbą aktyvaus gydymo bendruomenėje komandose, kurių iš viso bus 13.

Siekiama mažinti stigmą

Su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti kiekvienas iš mūsų, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties. Sulaukus tinkamos pagalbos, psichikos sveikatos sunkumai yra įveikiami. Vis dėlto, kaip rodo 2022 m. atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ rezultatai, dėl vyraujančios psichikos sveikatos stigmos mūsų visuomenėje dar ne visada atrodo drąsu kalbėti apie patiriamus psichikos sveikatos sunkumus ar kreiptis pagalbos. Siekiant keisti situaciją, kryptingai dirbama visuomenės psichikos sveikatos raštingumo didinimo ir stigmos mažinimo kryptimis.

Pagal įsigalinčią naują tvarką pirminio lygio psichikos sveikatos centrai turės užtikrinti paslaugų tęstinumą po paciento išrašymo iš psichiatrijos stacionaro. Tai ypač svarbu, nes dabar tik vienas iš dviejų išrašytų pacientų per mėnesį pratęsia gydymą psichikos sveikatos centre, o tai gali lemti ankstyvą medikamentinio gydymo nutraukimą ir dažnesnius ligos atkryčius.

„Tikrai ne kiekvienas psichikos ir elgesio problemų patiriantis žmogus kreipiasi reikiamos pagalbos. Tokią ir panašias tendencijas lemia įvairios priežastys, kurių viena reikšmingiausių yra gyventojų požiūrį psichikos sveikatos problemas lydinti stigma. Dėl jos asmenys tiesiog bijo kreiptis pagalbos“, – teigia M. Oleškevičienė. Specialistė pabrėžia, kad su psichikos sveikata siejamos stigmos mažinimas yra vienas esminių uždavinių siekiant didinti pacientų motyvaciją gydytis.

Tokiu tikslu SAM ėmėsi ir naujos iniciatyvos, skirtos visuomenei. Tai – kampanija „Žvelk giliau“, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos projekto prekės ženklas.

„Projektas skirtas šviesti visuomenę apie psichikos sveikatos sutrikimus, didinti psichikos sveikatos raštingumą, mažinti mitus ir stereotipus apie psichikos sveikatą. Kartu taip skatinamas ir tolerantiškas elgesys. Svarbu paakinti žmones atpažinti ir suprasti savo ar kitų emocijas, jausmus, sunkumus, prireikus kreiptis pagalbos, mažinti neigiamas nuostatas apie psichikos sveikatą, kuriančias socialinę atskirtį tarp skirtingų visuomenės grupių, prisidėti prie pozityvesnio visuomenės požiūrio į psichikos sveikatą ugdymo. Psichikos sveikatos ambasadoriais tampa žmonės, kurie yra susidūrę su įvairiais psichikos sunkumais ir dalijasi savo patirtimi su šalies bendruomenėmis“, – sako pašnekovė.

Pagalba bendruomenėms ar šeimoms ištikus krizei

SAM atstovė primena, kad nuo 2021 m. rugsėjo visoje šalyje teikiamos ir nemokamos mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų (MPKĮK) paslaugos. MPKĮK teikia krizinę pagalbą įstaigai, bendruomenei, šeimai ar asmenų grupei (kai paveikti 2 ir daugiau asmenys), įvykus savižudybei, smurtinei mirčiai, nelaimingam atsitikimui, dingus žmogui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, po išprievartavimo, užpuolimo, kitokio sukrečiančio įvykio.

Nutikus nelaimingam atsitikimui ar kitam kriziniam įvykiui įstaigoje, organizacijoje, bendruomenėje, asmenų grupėje, galima skambinti telefono numeriu 1815 ir gauti pirmąją pagalbą – į skambučių centrą gali kreiptis įstaigos administracija, bendruomenių vadovai, krizę patyrusių asmenų grupės (pvz., šeima), artimieji, bendradarbiai, kiti bendruomenės nariai.

Pirminė konsultacija suteikiama nuotoliniu būdu. Prireikus papildomai komanda atvyksta į įstaigą sutartu laiku. Jei yra poreikis, MPKĮK gali suteikti iki 5 tęstinių konsultacijų gyvai arba nuotoliniu būdu kiekvienam krizinio įvykio paveiktam žmogui. MPKĮK gali padėti vadovams suplanuoti krizės valdymo veiksmus, konsultuoti, kaip ir kam pateikti informaciją apie įvykį, padėti nustatyti, kas gali būti labiausiai paveikti krizinio įvykio ir kokia parama tokiems žmonėms tinkamiausia. Nutikus nelaimingam atsitikimui ar kitam kriziniam įvykiui įstaigoje, organizacijoje, bendruomenėje, asmenų grupėje, galima kreiptis į skambučių centrą tel. 1815 pirmadieniais–penktadieniais 9–19 val. šeštadieniais – 9–15 val.

Patiriant sunkumų – į psichikos sveikatos centrą

Kasmet šalies psichikos sveikatos centruose apsilanko daugiau nei 300 tūkst. asmenų, pacientams suteikiama daugiau nei 1 mln. paslaugų. Gyventojai į psichikos sveikatos centrus pagalbos gali kreiptis, kai susiduria su psichikos, elgesio ar nuotaikos sutrikimais.

Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos psichikos sveikatos centruose. Jas Lietuvoje iš viso teikia apie 130 tokių centrų. Kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro ir gali kreiptis pagalbos tiesiogiai, be kito gydytojo siuntimo.

Psichikos sveikatos centras užtikrina pirminę psichikos ir elgesio sutrikimų priežiūrą. Sudėtingesniais ligos atvejais gydytojas psichiatras gali siųsti pacientą gauti psichiatrijos dienos stacionaro, stacionaro, ambulatorinės psichoterapijos ar kitoms psichikos sveikatos priežiūros paslaugų. Jei paaiškėja, kad psichiatro ir jo komandos narių paslaugų pacientui nereikia, psichikos sveikatos centras gali jį nukreipti į visuomenės sveikatos biurą. Tokių biurų teikiamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos yra anoniminės, jos gali būti teikiamos grupinių arba individualių paslaugų forma.

Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis