Atvirai pasikalbėti kviečia psichikos sveikatos ambasadoriai

Atvirai pasikalbėti kviečia psichikos sveikatos ambasadoriai


Kada mūsų visuomenė apie psichikos sveikatą galės kalbėti atvirai ir drąsiai? Gal tam jau atėjo metas? To iš visos širdies viliasi psichikos sveikatos sutrikimų patirties turintys asmenys, tapę psichikos sveikatos ambasadoriais.


Ramutė ŠULČIENĖ


Nuo paauglystės Martina sirgo depresija, o kartu su ja įsikirtusi į parankę visą kelią žygiavo nervinė anoreksija. Lūžio taškas, po kurio teko rimtai pažvelgti į sutrikimą ir pradėti gydytis, ištiko sulaukus 24-erių, po poros bandymų nusižudyti. Šiandien Martina jaučiasi gerai, geba valdyti ligą, numatyti atkryčius ir jų išvengti. Tuo metu Milda diagnozę „persivalgymo sindromas“ išgirdo prieš trejus metus. Nors ji deda daug pastangų, kad pasveiktų, ir tai neblogai sekasi, valgymo sutrikimas, pasak pašnekovės, yra dar visai šalia.


Apie jas ištikusius psichikos sveikatos sunkumus Martina ir Milda kalba atvirai. Iš pradžių patirtimi dalytis jos pradėjo savo socialinių tinklų paskyrose, o neseniai tapo psichikos sveikatos ambasadorėmis. Praėjusį rudenį prasidėjusi Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva siekia padrąsinti žmones kalbėti apie savo psichikos sveikatą ir labiau suprasti, nesusisukti nuo tų, kurie šių sunkumų patiria.

REKLAMA


Sklaido mitus ir skatina ieškoti pagalbos

Kaip sako psichikos sveikatos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Greta Klidziūtė, girdint realių žmonių istorijas lengviau suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumų patirtis yra žmogiška ir prasminga. Tai mažina vis dar dažnai pasitaikančią psichikos sveikatos stigmą.


„Nors pastaruoju metu vis drąsiau ir garsiau kalbama apie tai, kaip jaučiamės, ir požiūris į tokius sutrikimus kaip depresija, nerimas gerėja, kita dalis sutrikimų lieka užribyje – asmenys, patyrę ar patiriantys psichozę, vis dar sunkiai ryžtasi dalintis savo patirtimi. Net ir keičiantis požiūriui į psichikos sveikatą, vis dar išlieka daug mitų. Tai kuria atskirtį visuomenėje, gali tapti kliūtimi laiku gauti reikiamą pagalbą. Dalijimasis patirtimi ir žmogiškas ryšys veikia geriausiai – gyvai girdėdami žmonių istorijas, per pokalbius megzdami tarpusavio ryšį, mes pradedame keisti ir savo matymą. Pirmiausia matome žmogų, o ne jo diagnozę ar simptomus. Labai svarbu ir tai, kad vienų žmonių patirtis padeda kitiems pripažinti savo sunkumus, leidžia asmenims kalbėti savo pačių žodžiais, padeda suvokti, kad esi ne vienas tokioje situacijoje, ir geriau suprasti, kaip galima sau padėti ar kur kreiptis pagalbos“, – teigia G. Klidziūtė.

REKLAMA


Psichikos sveikatos ambasadoriais tampa ne tik susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais asmenys, bet ir jų artimieji. „Jie neabejotinai irgi patiria sunkumų, kurie gali turėti įtakos jų pačių psichikos sveikatai, dažnai gali jaustis vieniši ir nesuprasti, taip pat susiduria su neigiamomis nuostatomis ir diskriminacija. Artimųjų dalijimasis savo patirtimi ir išgyvenimais leidžia atverti duris atviram pokalbiui, išgirsti juos ir kurti palaikančią bendruomenę“, – apie artimųjų palaikymą kalba pašnekovė.


Pasiteisinusi britų praktika

Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva atkeliavo iš Didžiosios Britanijos – prieš daugiau nei 10 metų panaši iniciatyva prasidėjo šioje šalyje. Ji sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, o bėgant metams pastebėta, kad tai padėjo sukurti teigiamą pokytį – žmonių požiūris į psichikos sveikatos sunkumų patirtis pradėjo gerėti. Kaip pasakoja G. Klidziūtė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pernai pakvietė šios šalies ekspertus į Lietuvą pasidalyti gerąja praktika. Praėjusių metų rudenį iniciatyvos įgyvendinimas įgavo pagreitį, šiuo metu jau yra paruošta 14 koordinatorių, kurių kiekvienas turi savo psichikos sveikatos ambasadorių komandą. Visi jie per įvairius renginius, susitikimus, vykstančius skirtinguose šalies miestuose ir miesteliuose, dalijasi patirtimi.


„Skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, o po jų žmonės turi galimybę pasikalbėti su ambasadoriais individualiai, užmegzti ryšį ir sužinoti daugiau apie psichikos sveikatos ambasadorių istorijas ar kas jiems padėjo. Kiekvienas ambasadorius šioje iniciatyvoje dalyvauja su savo lūkesčiu ir žinute: vieniems svarbu kalbėti apie savo atsigavimo kelią, kitiems – parodyti, kokia svarbi gali būti bendruomenė kalbantis apie savo psichikos sveikatą“, – veiklas ir tikslus pristato pašnekovė.



Sulaukė didelio susidomėjimo

„Psichikos sveikatos perspektyvoms“ paskelbus apie iniciatyvos pradžią ir pakvietus žmones tapti ambasadoriais, sulaukta didelio susidomėjimo. „Iš pradžių manėme, kad gali užtrukti, kol žmonės panorės dalytis savo patirtimi viešai, tačiau susidomėjimas parodė, kad šios iniciatyvos reikėjo jau seniai. Žmonės nori dalytis sava patirtimi. Nemažai žmonių minėjo, kad tai darė jau iki tapdami ambasadoriais, tačiau ambasadoriaus vardas dar labiau įgalino ir padrąsino nebijoti atvirai kalbėtis apie patiriamus sunkumus“, – sako G. Klidziūtė.


Martinai ir Mildai iniciatyva taip pat nebuvo pirmas kartas, kai jos prabilo apie savo sunkumus. Jau kurį laiką abi jais dalijosi socialiniuose tinkluose. Milda pradėjo dalytis savo istorija vos gavusi diagnozę ir iškart sulaukė daug gerų reakcijų. „Daug merginų ir moterų dėkojo, kad dalijuosi išgyvenimais, jos mano istorijoje atpažino save. Kai kas rašė, kad mano istorija paskatino kreiptis pagalbos. Neretai merginos ir moterys ir pačios atsiveria, nes pajaučia, kad gali kam nors pasipasakoti, kad jas supranta. Reakcijos sulaukiau nemažai – liūdna, kad yra tiek daug likimo draugių, tačiau dar liūdniau, kad dauguma jų gėdijasi savo sutrikimų, nedrįsta kreiptis pagalbos“, – apgailestauja pašnekovė.


Atvira dėl kitų ir savęs

Martina jau kuris laikas yra įsitraukusi į psichikos sveikatos sritį, domisi, kas vyksta. Taip praėjusių metų rudenį atvyko į konferenciją, kurioje buvo kalbama apie planuojamą psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą. „Pamaniau, esu atvira dalytis savo sunkumais, tad puikiai atlikčiau ambasadorės pareigas. Visada labai atvirai apie psichikos sveikatą kalbu savo instagramo paskyroje (martinavai), tad labai tikiuosi, kad mano balsas per iniciatyvą „Žvelk giliau“ pasieks tuos asmenis, kuriems labiausiai reikia paramos, pagalbos ar tiesiog padrąsinimo eiti savo atsigavimo keliu“, – viliasi pašnekovė.

REKLAMA


Ji sako, kad būti psichikos sveikatos ambasadore yra didžiulė privilegija. „Jeigu nebūčiau drąsi ir nesugebėčiau apie savo ligos kelią kalbėti be jokio gėdos jausmo – nelaikyčiau savęs tinkama pretenduoti į ambasadores. Darau tai tiek dėl žmonių, kurie vis dar tiki mitais apie psichikos sutrikimų turinčius asmenis, tiek dėl tų, kurie susidūrė su ignoravimu, buvo stigmatizuojami ar kitaip žeminami dėl patiriamų sunkumų, tiek dėl savęs pačios. Nuoširdžiai tikiu, kad kalbėjimasis apie sunkius dalykus sumažina jų svorį bent jau perpus. Taip pat labai noriu, kad žmonės nebijotų kreiptis į specialistus, negailėtų daugiau laiko savo psichikos sveikatai gerinti ir pradėtų mylėti save tokius, kokie yra“, – sako psichikos sveikatos ambasadorė Martina.


Kai po bandymų žudytis psichiatrė išdavė siuntimą į psichikos sveikatos centrą, prasidėjo jos tikroji kelionė sveikimo link. Ligoninėje praleidusi penkias savaites ir dar du mėnesius lankiusi dienos stacionarą, Martina tęsė ir tebetęsia gydymąsi pas psichoterapeutę. Šiemet ji skaičiuoja dešimtus metus nuo išėjimo iš ligoninės, tačiau per tą laikotarpį buvo nemažai atkryčių, nemažai nevalgymo ir depresyvių epizodų. „Su kiekvienu jų darosi vis lengviau nuspėti, kada tai įvyks, tad šiuo metu save laikau visiškai pasveikusia“, – pasakoja Martina.


Didesnės bendruomenės dalis

Milda prisimena, kad apie iniciatyvą visiškai atsitiktinai sužinojo iš kolegės. „Man svarbu dalytis savo istorija, nes, nepaisant savo sunkumų, jaučiuosi gerai ir noriu skleisti žinią, kad net ir turėdamas psichikos sveikatos sunkumų patirties gali gyventi visavertį gyvenimą. Tad noriu paskatinti ir kitus nenurašyti savęs, gyventi gyvenimą, nebijoti kreiptis pagalbos“, – sako mergina.


Paklausta, ar nebuvo dvejonių, baimės, kad gal visgi geriau neviešinti savo istorijos, Milda nusišypso ir skubiai paneigia: „Oi, ne! Kadangi savo instagramo paskyroje (pabaisa_po_mano_lova) atvirai kalbu jau maždaug 3 metus, jaučiuosi, kad vis kalbu tai pačiai auditorijai, kuri mane jau pažįsta. Tai irgi labai gerai, nes tai – tam tikra maža mano bendruomenė: atradau bendraminčių, užmezgiau daug šiltų draugysčių. Vis dėlto psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva suteikia galimybę pasiekti daugiau žmonių. Be to, ji sujungia daug ambasadorių, o tai ir man pačiai yra kaip terapija – padeda gyti ir nenuleisti rankų matant, kad aplink yra daugiau žmonių, kurie eina per panašias kliūtis ir sunkumus, bet kartu dega ta pačia aistra destigmatizuoti psichikos sveikatos sunkumus.“

REKLAMA


Ilgas sveikimo kelias

Diagnozę „persivalgymo sindromas“ Milda išgirdo po vienos ypač sunkios vasaros darbe.


„Buvau tokios būsenos, kai galėdavau tik verkti ir valgyti. Tuomet supratau, kad maistas mano gyvenime užima neadekvačią dalį ir svarbą. Išties visą gyvenimą, kiek save prisimenu, su maistu turėjau sunkius santykius: neretai jis buvo mano paguoda, apsidovanojimas, nusiraminimas ir kartu visiškas pragaras. Tačiau būtent prieš daugiau nei trejus metus buvo paskutinis lašas, kai supratau, kad tai nėra sveika, kad man nepatinka jaustis maisto įkaite ir kad tai negali būti vienintelis dalykas mano gyvenime, kurio aš griebiuosi, kai bandau susitvarkyti su problemomis.


Sužinojusi diagnozę, pradėjau gydytis Valgymo sutrikimų centre, tačiau jame ilgai neužsibuvau, nes neradau ryšio su savo terapeute. Laiko tam skirdavau daug, o realios naudos nemačiau. Todėl nuo tada vis grįžtu į terapiją, vis ieškau sau tinkamos terapijos srities, bandau skirtingus specialistus. Nors tikrų persivalgymo epizodų nebeturiu, jaučiu, kad valgymo sutrikimas yra dar visai šalia, dažnai kankina emocinis valgymas, kai patiriu stresą, nerandu laiko sau. Taip pat nuolat lydi ir mintys apie kūno svorį, norą atgauti formas prieš atkrytį. Tad esu sveikimo kelyje, ieškojimuose, nors galiu pasakyti, kad didžiausias siaubas – nekontroliuojami persivalgymo epizodai – jau kurį laiką yra įveikti“, – apie savo kelią pasakoja pašnekovė.


Svarbu nenuleisti rankų

Paklausėme pašnekovių, kas joms asmeniškai buvo ir tebėra svarbiausia susiduriant su psichikos sveikatos sunkumais. Kaip sako Martina, ji yra žmonių žmogus, tad vienas svarbiausių dalykų, niekada nebuvęs tabu, – dalytis ir kalbėti apie savo psichikos sveikatą, išklausyti kitų sunkumus, stengtis suprasti ir palaikyti kiekvieną, susiduriantį su psichikos sveikatos sutrikimais.


„Vienas svarbiausių dalykų mano sveikimo kelyje buvo buvimas tarp kitų, turinčių panašių ar tokių pat sunkumų. Tik tada nesijaučiau viena su savo problemomis ir buvau suprasta. Specialistų pagalba taip pat yra vienas iš kelių sveikimo link. Tiek prieš atsiguldama į ligoninę, tiek ligoninėje, tiek iš jos išėjusi turėjau didžiulę laimę bendrauti su nuostabiais, mano charakterį ir bendravimo būdą atitinkančiais specialistais.


Esu beprotiškai atvira ir apie bet kokią problemą kalbuosi be jokių skrupulų, esu dėkinga visiems mane gydžiusiems už lygiai tokį pat atvirumą ir nuoširdumą. Artimųjų bei draugų palaikymas taip pat atlieka didžiulį vaidmenį. Vis dėlto pats svarbiausias dalykas – noras gauti pagalbos ir išeiti iš tos būsenos“, – teigia pašnekovė.


Išlaisvino diagnozė

Martina gerai supranta, kaip sudėtinga gali būti žengti pirmą žingsnį. „Sutrikimas tampa lyg ir gyvenimo būdu, tad tenka išeiti iš komforto zonos, kurioje įprantame gyventi. Kad būtų lengviau atskleisti savo savijautą artimiesiems ir pradėti kalbėti apie patiriamus sunkumus su specialistais, iš pradžių labai pravartu visas savo emocijas išrašyti, o tada perskaityti. Galbūt tai padės pačiam žmogui suvokti, kas tai per jausmai, ir bus kiek paprasčiau paaiškinti apie savijautą kitiems“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.


Milda didele pagalba sau pačiai įvardija oficialią diagnozę. „Man iš tiesų labai padėjo oficiali diagnozė, nes supratau, kad tai nesu aš, kad su manimi viskas gerai – aš tiesiog susirgau, vadinasi, galiu pasveikti. Žinoma, padeda ir terapija, specialisto turėjimas šalia, kuris žino, ką daro, taip pat pokalbiai su tais žmonėmis, kurie susidūrę su panašiais išgyvenimais“, – sako pašnekovė.


Gerų pokyčių pradžia

Pasak Martinos, žinojimas, kad jos atviras pasidalijimas savo istorija bent vieną žmogų padrąsins kreiptis pagalbos ar suteiks vilties, kad viskas praeina, yra didžiulė motyvacija dalyvauti iniciatyvoje.


„Tai, kad Lietuvoje vis garsiau ir atviriau kalbama apie įvairius psichikos sutrikimus, depresiją, nerimą, skaudžias traumas, ir pagaliau pripažįstame, kad visi susiduriame su sunkumais, mane džiugina, nes pripažinus pagaliau galime judėti sveikimo link. Nuoširdžiai viliuosi, kad ši iniciatyva bus visiškai kitokio požiūrio į psichikos sveikatą pradžia“, – tikisi Martina.


Milda sako, kad gera būti dalimi to, kas yra tikrai vertinga, turi prasmę, kuria vertę: „Norisi būti dalimi pokyčio, kad kitiems galbūt būtų lengviau kovoti su sunkumais, nei buvo man. Ši iniciatyva buria žmones, o kartu galima padaryti daugiau nei po vieną. Nesitikėjau, kad visi taip greitai rasime bendrą kalbą, tad nuostabu matyti Lietuvoje užgimstančią tokią atvirą psichikos sveikatos bendruomenę.“


Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis


Atvirai pasikalbėti kviečia psichikos sveikatos ambasadoriai







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 01 (2025)

    Savaitė - Nr.: 01 (2025)