Troškulys – įprastas žmogaus kūno signalas, įspėjantis, jog jam trūksta skysčių, dažnai pasireiškiantis skrandžio ar gerklės sausumu ir noru atsigerti. Ignoruodami šį organizmo poreikį galite sau pakenkti ir sukelti dehidrataciją, kuri pasireiškia staigiu skysčių netekimu ar žymiu jų trūkumu.

Anot „InMedica“ klinikų šeimos gydytojos Julitos Čiužauskės, dehidratacija gali atsirasti dėl skirtingų veiksnių ir sveikatos problemų bei pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais.

„Pagrindinis skirtumas tarp dehidratacijos ir troškulio yra tas, jog troškulys yra tiesiog noras gerti. Jeigu šio poreikio nepatenkinate, rizikuojate nualinti savo organizmą, todėl nepamirškite reguliariai vartoti pakankamai skysčių ne tik tada, kai aktyviai sportuojate, esate karštoje aplinkoje, vemiate ar viduriuojate, bet ir tiesiog pajutę norą atsigerti“, – akcentuoja šeimos gydytoja.

Dehidratacijos simptomai gali skirtis

Dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo to, kiek skysčių praradote ir kokia yra jūsų organizmo būklė. Kiekvienas žmogus gali patirti įvairius negalavimus ir juos jausti skirtingai – tai gali būti sausos lūpos ir oda, kuri gali net susitraukti, o lūpos – pradėti trūkinėti; stiprus užsitęsęs troškulys, kuris nepraeina net išgėrus didelį kiekį vandens.

„Apie dehidrataciją gali įspėti ir sumažėjęs šlapinimasis arba patamsėjusi jo spalva – kai organizmui trūksta skysčių, jis stengiasi jų kuo daugiau išsaugoti, todėl šlapimo gamyba sumažėja, jis patamsėja ir gali turėti stipresnį kvapą. Taip pat žmogus gali jausti nuovargį ir silpnumą, jam bus sunku atlikti įprastas veiklas, gali pasireikšti ir galvos skausmas arba sutrikti koncentracija, nes galvos smegenų audiniams trūksta reikalingo skysčių kiekio. Dehidratacijai pažengus, žmogui pradeda svaigti galva ar net netenkama sąmonės, nes skysčių trūkumas neigiamai veikia kraujotaką bei smegenų funkciją“, – pasakoja J. Čiužauskė.

Skysčių trūkumas gali lemti ir raumenų jautrumą, skausmą ar šaltkrėtį, kuris pasireiškia vėlesnėse dehidratacijos stadijose.

Svarbu žinoti ir tai, jog dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo asmens amžiaus ir jo kūno fiziologijos: vaikams jie pasireiškia greičiau ir sudėtingiau, nes jų organizmai yra mažesni, jie dažnai gali savarankiškai nesuprasti bado ir troškulio signalų bei ne visuomet paprašyti vandens. Todėl itin svarbu stebėti jų elgesį ir užtikrinti nuolatinį skysčių vartojimą, ypač kai aktyviai juda bei karštuoju metų laiku.

„Moterys gali būti jautresnės hormonų pokyčiams, susijusiems su mėnesinių ciklu ar nėštumu, kurie gali turėti įtakos skysčių balansui organizme. Tuo metu vyrai dažnai turi didesnį kūno svorį ir raumenų masę, todėl jų organizmas gali turėti didesnį vandens poreikį. Vyresnio amžiaus žmonėms troškulio jausmas ir gebėjimas jį išreikšti dažnai būna sumažėjęs, todėl jie – itin lengvas dehidratacijos taikinys“, – pasakoja gydytoja.

Kaip išsivysto dehidratacija?

Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys, o pati paprasčiausia, kurios daugelis mūsų gali išvengti – nepakankamas skysčių suvartojimas. Svarbu žinoti, kad skysčių balansas organizmas sutrinka, kai jų netenkama daugiau, nei gaunama.

„Ši būklė taip pat gali ištikti ir itin daug prakaituojančius žmones – nors prakaitavimas yra natūralus būdas organizmui reguliuoti temperatūrą, jam padidėjus dėl intensyvaus fizinio aktyvumo, karščio arba kitų veiksnių, šie gali sukelti staigų skysčių nuostolį, kurį būtina kuo greičiau atstatyti. Jeigu vemiate ar viduriuojate dėl infekcijos, virškinimo sutrikimų, maisto intoksikacijos ar kitų sveikatos problemų, svarbu nepamiršti nuolat palaikyti skysčių ir elektrolitų atstatymą“, – sako J. Čiužauskė.

Ji pratęsia, jog skysčių trūkumas gali atsirasti ir dėl alkoholio vartojimo; sveikatos sutrikimų, tokių kaip cukrinis diabetas ar inkstų ligos, kurios išbalansuoja skysčių kiekį organizme ir didina dehidratacijos riziką. Svarbu atsižvelgti ir į jau minėtą fizinį krūvį – jeigu šis yra ilgalaikis, be tinkamo skysčių suvartojimo, gali išsekinti organizmą ir sukelti kritišką jų trūkumą kūne.

Pirmoji pagalba sau

Jeigu pastebėjote minėtus dehidratacijos simptomus, svarbu nieko nelaukti ir pasirūpinti savo organizmu kaip galima greičiau. Pirmiausia, atsigerkite vandens – mažais gurkšneliais ir reguliariai, kad organizmas skysčius įsisavintų pamažu, bet maksimaliai. Norint atkurti prarastą elektrolitų pusiausvyrą organizme, galima rinktis elektrolitų gėrimus arba natūralias vaisių sultis.

„Atsigulkite ir pailsėkite – ypač jeigu jaučiate silpnumą ar galvos svaigimą – taip padėsite organizmui atkurti prarastą energiją bei sumažinti diskomfortą. Jeigu dehidratacijos simptomai pasireiškė karštos dienos metu, keliaukite į kuo vėsesnę vietą, o kūną užklokite vėsiais ir sudrėkintais audiniais. Jeigu šie trys veiksmai nemažina dehidratacijos simptomų arba prarandate sąmonę, pradedate vemti, skubiai kreipkitės į artimiausią medicinos įstaigą“, – pažymi šeimos gydytoja.

Anot jos, būklei blogėjant arba nekintant ilgiau nei parą, į gydytoją taip pat reikėtų kreiptis, ypač jeigu simptomus patiria vaikai, vyresnio amžiaus žmonės arba turintys lėtinių ligų.

Norint nustatyti, ar jūsų kūnas patiria dehidrataciją, gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą – pulso, kraujospūdžio ir odos būklės patikrinimą; kraujo tyrimus, siekiant įvertinti elektrolitų pusiausvyrą bei kraujo sudėtį – natrio ir kalio koncentracijos matavimą, taip pat kraujo kreatinino, šlapimo rūgšties bei kitų rodiklių, kurie gali parodyti hidratacijos lygį, matavimą.

„Pacientui taip pat gali būti atlikti šlapimo tyrimai, kurie leidžia nustatyti šlapimo koncentraciją ir išmatuoti tam tikrus rodiklius – šlapimo tankį ir pH, bei išmatų tyrimai, jeigu įtariama, jog dehidratacija kilo dėl infekcijos ar kitos virškinimo sistemos problemos. Visgi, kokie tyrimai bus paskirti pacientui, priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo“, – sako J. Čiužauskė.

Kaip išvengti dehidratacijos?

Vasara – dehidratacijos pikas dėl saulėtų bei karštų dienų, kurių metu dažnai pamirštame pasirūpinti savo organizmu. Šeimos gydytoja primena pagrindines taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas:

1. Gerkite pakankamai vandens. Vidutiniškai suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną, tačiau šis kiekis gali kisti, priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinės veiklos, klimato sąlygų ir sveikatos būklės.

„Skysčių poreikio užtikrinimas apima ne tik gryną vandenį, tačiau ir skysčius, gaunamus iš maisto produktų bei kitų gėrimų. Dažnai kyla klausimas, ką reikėtų gerti, norint sau padėti – grynas vanduo yra puikus pasirinkimas, nes jis neturi kalorijų ar papildomų medžiagų, tačiau taip pat galima gerti natūralias vaisių sultis, arbatą ar elektrolitų gėrimus, jeigu jie jums nesukelia alerginių ar kitų nemalonių reakcijų“, – pažymi J. Čižauskė.

2. Venkite alkoholio ir kofeino. Šie skysčiai veikia organizmą kaip diuretikai, skatina dažnesnį šlapinimąsi ir skysčių praradimą.

3. Venkite perkaitimo. Kai karšta, kuo mažiau laiko leiskite tiesioginiuose saulės spinduliuose, atsisakykite padidinto fizinės veiklos intensyvumo. Dėvėkite lengvus, atvėsusius drabužius, leiskite laiką šešėlyje ir, jeigu įmanoma, kuo vėsesnėje aplinkoje. Kūno temperatūrą taip pat gali sumažinti vėsus dušas arba drėgni rankšluosčiai.

4. Valgykite šviežius vaisius ir daržoves. Rinkitės arbūzus, agurkus ir melionus, kurie turi didelį vandens kiekį ir gali padėti papildomai hidratuoti organizmą bei suteikti organizmui būtinų vitaminų ir mineralų.

„Stebėkite savo kūno požymius ir dehidratacijos simptomus, tokius kaip troškulys, sausa burna ir oda, sumažėjęs šlapimo kiekis, silpnumas ar galvos svaigimas – jeigu juos pastebėjote, skubiai prisiminkite minėtas taisykles ir užkirskite kelią žymiam skysčių trūkumui, o prireikus – kreipkitės pagalbos į medikus“, – teigia gydytoja.