Kaip sunku gerai neišsimiegojus, supranta tik tie, kas patyrė nemigą. Miegas laikomas vienu pagrindinių žmogaus poreikių, nors nėra visai aišku, kodėl jis toks reikalingas.

Įrodyta, kad sveikiems suaugusiems žmonėms, nemiegojusiems tris paras iš eilės ar chroniškai neišsimiegantiems (kai keliolika parų kasnakt miegama po 4–6 val.), labai susilpnėja pažinimo funkcijos, gali pakilti kraujospūdis ir gerokai susilpnėti imuninė sistema.

Dėl chroniško miego stygiaus sulėtėja reakcija, pasidaro sunku sutelkti dėmesį. Paprastai naktį nemiegojęs arba blogai miegojęs žmogus kitą dieną būna irzlesnis, ne toks darbingas. Trukdymas miegoti yra vienas iš kankinimo būdų.

Ar galima nemigą įveikti natūraliomis liaudiškomis priemonėmis? Kaip tai padaryti? Apie tai kalbėjomės su medicinos mokslų daktaru, vaistininku Juozu Vasiliausku ir liaudies medicinos žinove Žana Jankovskaja.

Miego poreikis – skirtingas

J. Vasiliauskas pabrėžia, kad kiekvienam iš mūsų miego reikia skirtingai. Daugumai jaunų žmonių miego reikia daugiau, o vyresniems – mažiau, senstant miego poreikis mažėja. Vaikams ir jaunuoliams miegoti reikėtų 9–10 val., moterims – ne mažiau kaip 8 val. Pagyvenusiems žmonėms užtenka trumpesnio nei 8 val. miego. Būna ir išimčių, pavyzdžiui, Napoleonui Bonapartui užtekdavo miegoti 3–4 val., bet jis buvo išskirtinai veiklus ir darbingas. Dirbdami kūrybinį darbą, patirdami didelį emocinį krūvį, žmonės paprastai miega mažiau, bet tai neturi įtakos jų savijautai.

Miego sutrikimai turi daug priežasčių – tai gali būti susiję su stresu, nerimu, svarbiais gyvenimo įvykiais. Yra nemažai ligų, kurias lydi miego sutrikimai, pavyzdžiui depresija, aukštas kraujospūdis, širdies ligos. Išsimiegoti gali trukdyti įvairūs skausmai, kosulys, niežulys ir pan., pripratimas prie migdomųjų, todėl svarbu išsiaiškinti nemigos priežastis. Tačiau esama ir universalių patarimų.

Atėjus vakarui reikia stengtis nusiraminti, nežiūrėti jaudinančių filmų, nespręsti problemų, o paklausyti ramios muzikos, išeiti pasivaikščioti pusvalandį prieš miegą. Svarbu įprasti atsigulti ir atsikelti tuo pačiu laiku, nedirbti protinio darbo vėlai vakare, juo labiau naktį, antroje dienos pusėje atsisakyti tonizuojamųjų gėrimų (kavos, juodosios arbatos). Kambarys prieš miegą turėtų būti išvėdintas. Tinka išsimaudyti vonioje su raminamaisiais žolelių ar kitokiais ekstraktais arba tiesiog palepinti kojas šilto vandens vonelėmis.

„Jeigu žmogus neišsimiega vieną naktį, turėtų šią skolą atsiimti kitą naktį. Deja, nemažai žmonių chroniškai neišsimiega, nes jų darbo ar mokslo ritmas nedera su paros ritmu“, – pažymi pašnekovas.

Paprasčiausios liaudiškos priemonės

Ž. Jankovskaja, žolininke tapusi kineziterapeutė, mano, kad paprasčiausia priemonė nuo nemigos – stiklinė šilto pieno su medumi prieš miegą. Vakare prieš miegą išgėrę stiklinę kefyro irgi miegosite neblogai. Be to, pasak jos, jei įbersite į kefyrą šaukštelį cinamono, sumažinsite ir rytinį kraujospūdį.

Žolininkė dar patarė besiskundžiantiems blogu miegu pabandyti kitaip pasukti lovą – gal nemiga vargina dėl magnetinio lauko veikimo. Teigiama, kad žmogus geriau miega, jeigu jo galva naktį guli į rytus ar šiaurę.

Jų didenybės valerijonai, melisos, mėtos ir apynių spurgai

J. Vasiliauskas pabrėžė, kad senas patikimas vaistas miegui gerinti yra vaistiniai valerijonai. Jie ramina, šalina nemigą. Padėti gali ir vaistinių melisų, ramunėlių, paprastųjų sukatžolių, pipirmėčių žolė, paprastųjų apynių spurgai. Ypač efektyvu kelis šiuos augalus vartoti kartu, tada jie papildo vienas kitą.

„Šilta mėtų arbatos stiklinė vakare ne tik nuramina, bet ir sustiprina imunitetą, limfotaką, atpalaiduoja širdies spazmus, padeda tirpdyti tulžies pūslės akmenukus. O vakare išgėrę apynių spurgų antpilo ne tik miegosite kietai, bet ir sustiprinsite nervų sistemą (apyniai turi daug B grupės vitaminų), sumažinsite vidurių pūtimą, pagerinsite inkstų bei šlapimtakių veiklą“, – sakė Ž. Jankovskaja.

Dar efektyviau už vaistinių augalų arbatas atpalaiduoja ir ramina vaistažolių vonios. Su džiovintų vaistinių melisų, ramunių, pipirmėčių, sukatžolių žolės ar apynių spurgų nuoviru paruošta vonia gerai atpalaiduoja, tinka neurozės, migrenos atvejais. Su vaistinių ramunių ir mažalapių liepų žiedų nuoviru paruošta vonia ramina, atpalaiduoja, ypač naudinga vakare, suirzus, persidirbus ar nusilpus. Nemigai, nervingumui įveikti tinka sukatžolių ir pelkinių gailių žolės, barkūno ir čiobrelių, valerijono šaknų, pušų pumpurų ar spyglių vonios.

Aromatinėmis voniomis rekomenduojama pasilepinti 2–3 kartus per savaitę. Gydymo kursui rekomenduojama 10 kartų, vonių trukmė – 10–15 min, vandens temperatūra – apie 35–36 °C. Voniai 2 l vandens užplikoma po 200–300 g vaistinių augalų mišinio, palaikoma apie 2 val., kad pritrauktų.

Vaistažolių pagalvės

Pašnekovai pažymi, kad norint pagerinti miegą padeda ir prie pagalvės padėtos vaistinių augalų pagalvėles. Tam labai tinka apynių spurgų, pipirmėčių ar kitokių mėtų, melisų žolės pagalvėlės. Augalai džiovinami tamsioje palėpėje, truputį susmulkinami. Pasiūtas maždaug delno dydžio impilas iš lininio audinio prikemšamas žolelių ir užsiuvamas.

Žolynų pagalvėlė laikoma lovoje ant pagalvės, kad žmogus kvėpuotų žolių aromatu. Jis ramina, padeda užmigti ir gerai išsimiegoti, pailsėti. Tokią žolynų pagalvėlę galima laikyti metus. Galima prie lovos pasimerkti ir raminamą aromatą skleidžiančių augalų puokštelę.

Miegą gerinančios arbatos

* Valgomąjį šaukštą pipirmėčių (ar kitokių mėtų) užpilkite stikline verdančio vandens, palikite valandą prisitraukti, perkoškite ir išgerkite vakare prieš miegą.
* 2 nubrauktus šaukštelius apynių spurgų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite valandą, nukoškite ir išgerkite vakare visą antpilą.
* Sumaišykite lygiomis dalimis vaistinių valerijonų šakniastiebius, paprastųjų apynių spurgus ir pipirmėčių lapus, 1–2 valgomuosius šaukštus šių vaistažolių mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 2–3val. pritraukti, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.
* Lygiomis dalimis sumaišykite paprastųjų apynių spurgus, vaistinių valerijonų šaknis, vaistinių melisų ir sukatžolių žolę. Valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio užplikykite stikline verdančio vandens (geriausia termose), palikite 30 min. pritraukti, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės ryte ir vakare.
* Vakare išgerkite šilto vandens stiklinę, kurioje ištirpintas šaukštas medaus.

Miegą gerinančios vonios

* Pušų pumpurų vonia: 50–100 g vaistinės žaliavos užplikoma 2 l vandens, uždengtame inde paverdama ant silpnos ugnies apie 30 min., perkošiama ir pilama į vonią.
* Pušų šakelių vonia:100–200 g vaistinės žaliavos užplikoma 2 l vandens, uždengtame inde paverdama ant silpnos ugnies apie 10 min., 30 min palaikoma pritraukti, perkošiama ir pilama į vonią.
* Liepų žiedų vonia: tris keturias saujas liepų žiedų užpilkite pusantro litro verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, palikite pritraukti 20 min. Tada nukoškite, supilkite į vonią. Liepžiedžių vonios ar vonelės kojoms skatina prakaitavimą, ramina nervų sistemą ir gydo nemigą.
* Apynių spurgų vonia: tris keturias saujas apynių spurgų užpilkite 2 l verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, po to tiek pat laiko palikite pritraukti.
Galima pasigaminti apynių spurgų užpilo su medetkų žiedais ir eukaliptų lapais (jų imama maždaug po lygiai), tris saujas mišinio užpilti 2 litrais verdančio vandens, palikti prisitraukti 30 min. Nukoštą tirpalą reikia pilti į vonią, vaistažoles sudėti į lininį maišelį ir taip pat įmesti į vonią.
* Bene pats paprasčiausias gydomosios vonios receptas nemigai įveikti – į 35–36 °C vandenį įpilti 4–5 lašus kėnių aliejaus ir mėgautis tokia vonia 10–15 min.
Miegui gerinti tinka ir apynių spurgų, trispalvių našlaičių, karčiųjų kiečių (pelynų) arba pipirmėčių, valerijonų, sukatžolių, jonažolių žolės mišiniai.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“