Lotyniškas valerijono pavadinimas Valeriana kildinamas iš žodžio valere, reiškiančio „būti sveikam“. Tai apie šį augalą pasako tikrai daug. Valerijonai populiarūs ir dėl to, kad geba nuraminti sudirgusią nervų sistemą be žalingo poveikio organizmui.

Gydomosios savybės

Valerijonuose yra eterinio aliejaus, alkaloido valerino, rauginių ir lakiųjų medžiagų, saponinų, cukrų, krakmolo, rūgščių (skruzdžių, acto, obuolių, stearino, palmitino), mineralų (kalcio, mangano, kalio, seleno, jodo, geležies, magnio, vario), fermentų (oksidazės, peroksidazės, lipazės), riebalų. Valerijonų yra daugelio vaistų ir vaistažolių mišinių sudėtyje, jie naudojami tokiems vaistams kaip validolis, valokordinas, korvalolis bei įvairioms mikstūroms gaminti.

Vaistinių valerijonų veikliosios medžiagos ramina centrinę nervų sistemą, malšina lygiųjų raumenų spazmus, reguliuoja širdies darbą, plečia širdies kraujagysles, gerina kraujotaką, virškinamojo trakto sekrecijos funkciją, mažina pilvo pūtimą, slopina dantų ir pilvo skausmus, skatina tulžies skyrimąsi, varo iš žarnyno kirmėles.

Valerijonų preparatai pasitelkiami varginant nemigai, isterijai, galvos skausmui, padidėjusiam jautrumui, širdies ir kraujagyslių sistemos bei klimakterinėms neurozėms, virškinamojo trakto spazmams, neurodermitui, ankstyvos stadijos stenokardijai, hipertonijai, skydliaukės hiperfunkcijai, jie gerina bendrą organizmo būklę.

Dėmesio! Šių augalų nepatariama vartoti, jei susilpnėjusi skydliaukės veikla, suaktyvėję smegenų žievės slopinimo procesai, sumažėjęs kraujospūdis ar raumenų tonusas. Valerijonų preparatų nederėtų vartoti ilgai ir gausiai, nes ilgalaikis vartojimas gali sutrikdyti širdies darbą, gali apimti mieguistumas, sumažėti darbingumas. Vaistinių valerijonų preparatų dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į žmogaus centrinės nervų sistemos jautrumą šiems augalams. Prieš vartojant valerijonų preparatus reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vaistinių valerijonų antpilai

* Nervams raminti: šaukštą susmulkintų džiovintų vaistinių valerijonų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną.
* Širdies ir kraujotakos ligoms gydyti: šaukštą susmulkintų džiovintų vaistinių valerijonų šaknų įberkite į termosą, užpilkite stikline verdančio vandens, sandariai uždarykite ir palikite 8 valandas, paskui nukoškite. Jei vargina lėtinės kraujotakos sistemos ligos, taip pat ir tachikardija, pirmąsias 2 savaites šio antpilo gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną, vėliau dar 2 savaites po 2 šaukštus 3 kartus per dieną, dar mėnesį po šaukštą 3 kartus per dieną, tada padarykite mėnesio pertrauką ir gydymą pakartokite.
* Jei vakare sunku užmigti: 1–2 šaukštelius susmulkintų džiovintų vaistinių valerijonų šaknų užpilkite 1,5–2 stiklinėmis šalto virinto vandens, uždenkite ir palikite 10–12 valandų. Prieš miegą antpilą šiek tiek pašildykite, kad būtų malonu gerti, pasaldinkite medumi ir mažais gurkšneliais lėtai išgerkite.

Odos ligos

* Pūliuojantiems spuogams gydyti: sumalkite vaistinių valerijonų šaknų, užpilkite karštu vandeniu ir gautą košelę užtepkite ant veido. Palaikykite 15–20 minučių. Procedūrą atlikite 8–10 kartų kas antrą dieną. Kad poveikis būtų stipresnis, galite pašildyti gydomas vietas ultravioletinių spindulių lempa ar tiesiog pabūti saulėkaitoje.
* Egzemai ir neurodermitui gydyti: šaukštelį susmulkintų vaistinių valerijonų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 6–8 valandas, paskui nukoškite. Gerkite šio antpilo po šaukštą 2–3 kartus per dieną. Taip gydykitės, kol savijauta pagerės.

Raminamosios vonios

Valerijonų vonios ramina centrinę nervų sistemą, padeda gydyti įvairius vegetacinius sutrikimus, neurozes, naudingos sergantiesiems epilepsija, taip pat klimakteriniu periodu. Valerijonų vonios padeda varginant nemigai, nervinio pobūdžio širdies veiklos sutrikimams. Jos reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, mažina arterinį kraujospūdį, veiksmingos sergant žvyneline. Valerijonų voniose patariama maudyti neramius vaikus.

Visai voniai reikia 100 g susmulkintų valerijonų šaknų: žaliavą užpilkite litru verdančio vandens, pakaitinkite 15 minučių verdančio vandens vonelėje, uždenkite ir palikite valandą kambario temperatūroje, paskui nukoškite ir supilkite į paruoštą vonią. Procedūros trukmė – 20–25 minutės.

Valerijonų šaknų kvapas

Veiksmingiausiomis savybėmis pasižymi vaistinių valerijonų šaknų kvapas. Jo patariama uostyti prieš miegą: atsukę buteliuką kiekviena šnerve įtraukite valerijonų šaknų antpilo kvapo. Šiuo atveju tinka tik spiritinis vaistinių valerijonų šaknų antpilas. Jo galima nusipirkti vaistinėse arba pasigaminti patiems. 1 dalį susmulkintų vaistinių valerijonų šaknų suberkite į tamsaus stiklo butelį, užpilkite 5 dalimis spirito arba degtinės, sandariai uždarykite ir palikite šiltoje vietoje savaitę, kasdien pakratykite, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite, palikite trumpam nusistovėti ir vėl nukoškite.

Tyrimais nustatyta, kad žmogaus organizmas per plaučius patenkančias vaistinių valerijonų šaknų antpilo medžiagas įsisavina 20 kartų greičiau, nei šio antpilo išgėrus. Iš pradžių valerijonų šaknų antpilo įkvėpkite 3 kartus negiliai, ramiai ir lėtai. Jei po šios procedūros netrukus užmigsite, bet miegosite neilgai, prabudę valerijonais pakvėpuokite dar 2–3 kartus kiekviena šnerve. Jeigu kitą dieną skaudės galvą, tai požymis, jog valerijonų kvapas jums buvo pernelyg stiprus. Kitąkart vaistiniais valerijonais kvėpuokite trumpiau ir taip individualiai nustatykite, kiek kartų jums geriausia įkvėpti vaistinių valerijonų kvapo. Kvėpuoti valerijonais reikia taip, kad ryte jaustumėtės žvalūs ir gerai išsimiegoję.

Gydymas valerijonų šaknų antpilo kvapu – ilgalaikis, tačiau jau po mėnesio jis padeda veiksmingai sustiprinti nusilpusį organizmą. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad jei valerijonais kvėpuosite dar bent 3 mėnesius, jūsų nebekankins nemiga, sumažės kraujospūdis, pranyks širdies skausmai.

Parengė Remigija ZINKEVIČIENĖ