Sezoninis gripas! Kasmet šaltu ir drėgnu metu ši virusinė infekcija sugrįžta ir negailestingai griebia. Pats ligos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gripper“ arba vokiško „greifen“. Žodžiai, reiškiantys „griebti“, „sučiupti“, tiksliai nusako šios ligos esmę: „kai sugriebia – nebenori paleisti.“

Eglė Kulvietienė

Gripas – virusinė kvėpavimo takų liga. Šios sezoninės ligos simptomai gali pasireikšti kiekvienam individualiai, bet dažniausiai temperatūra pakyla staiga, savijauta pablogėja: skauda sąnarius, raumenis tiesiog maudžia, galva plyšta. Karščiavimas kartais trunka net penkias dienas. Aukšta temperatūra sekina organizmą, o komplikacijos tik ir tyko, kad griebtų iš pasalų. Gripas neretai komplikuojasi į sunkias ligas. Viena iš jų – virusinė pneumonija, labai pavojinga liga, nuo kurios sunkiai pasveikstama.

Gresia ir kitos komplikacijos: virusinis encefalitas, meningitas (smegenų ir galvos dangalų uždegimas), sinusitas, širdies raumens uždegimas (miokardo infarktas), virusinis akių uždegimas, be to, pablogėja lėtinių susirgimų eiga. Ypač endokrininių, inkstų, kepenų ir širdies kraujagyslių ligų. Gripas labai pavojingas kūdikiams, vaikams iki penkerių metų. Tėveliai turėtų nedelsdami kreiptis į medikus, kai kūdikiui karščiuojant atsiranda bėrimų, vaikas tampa vangus. Ypač gripo turėtų saugotis nėščiosios ir senjorai.

Užsikrėsti gripo virusu galima nuo jau gripu susirgusio žmogaus. Kai sergantysis čiaudi, gripo virusas skrieja 167 kilometrų per valandą greičiu. Šis pavojingas virusas plinta kartu su seilių dalelėmis, kurios pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą sergančiojo seilių dalelės patenka įkvėpus arba tuomet, kai palietęs paviršių, ant kurio nusėdo ligonio seilių dalelės, žmogus nenusiplovęs rankų liečia savo akis, burną, nosį. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 valandas.

Gripui gydyti antibiotikai netinka. Gripas gydomas antivirusiniais vaistais. Juos skiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą ir į gresiančias komplikacijas. Kai ligonis gydomas antivirusiniais vaistais, ligos eiga sutrumpėja bent viena diena, palengvėja ir pati ligos eiga. Antivirusiniai vaistai apsaugo nuo rimtų komplikacijų, na, o jeigu pasireiškė bakterinė komplikacija, pavyzdžiui, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas, tuomet be antibiotikų neapsieisime.

„O aš tai tikrai nesusirgsiu“, – sako jaunas vaikinas, kasdien nubėgantis penketą kilometrų, du kartus per savaitę lankantis sporto klubą, baseiną. Tikime, kad jo imunitetas stiprus. Vis dėlto apsikrėsti gali ir stiprų imunitetą turintis žmogus, jeigu pamiršta dažnai plauti rankas, o jas reikėtų plauti mažiausiai 20 sekundžių. Į sporto klubą, deja, taip pat gali ateiti sergančių žmonių, tad patartume gripo epidemijos metu sportuoti lauke.

Vis dėlto efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo sezoninio gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra skiepas. Skiepytis medikai pataria iki gripo epidemijos pradžios, o daugiausia žmonių sezoniniu gripu suserga vasario–kovo mėnesiais. Tad rekomenduojama suspėti, iki sergamumas pasieks piką.

Suaugusieji gripo vakcina skiepijami vieną kartą, vaikai nuo aštuonerių metų – taip pat. Jaunesni, jei skiepijami pirmą kartą nuo gripo, turi gauti dvi skiepo dozes, pertrauka nuo vienos dozės iki kitos – 4 savaitės.

Kiek antikūnų susidaro po skiepų, lemia žmogaus imunitetas. Kuo imunitetas stipresnis, tuo daugiau antikūnų pasigamina.

Teko girdėti nuomonę, atseit vakcina sukelia gripą. Nerimauti neverta. Vakcina pagaminta iš suskaldyto gripo viruso ir nėra pajėgi sukelti ligos. Bet pasitaiko, kad po skiepų žmonėms skauda galvą, pakyla aukštesnė nei įprastai temperatūra, pila prakaitas, kiek pamaudžia raumenis. Bet tai tikrai ne gripas, o normali organizmo reakcija į skiepą. Pablogėjusi savijauta pasitaiso per porą dienų.

Kodėl medikai rekomenduoja skiepytis kiekvienais metais? Gripo virusas greitai kinta. Mokslininkai, kasmet surinkę reikiamus duomenis, sukuria naują vakciną, tinkančią tiems gripo virusams, kurie prognozuojami. Kai žmogus skiepijasi kasmet, jis įgyja vis stipresnį imunitetą gripui.

Gripas ir COVID-19 – panašios ligos, tačiau yra esminių skirtumų. COVID-19 plinta greičiau negu gripas. COVID-19 simptomai neskuba taip greitai pasirodyti, kaip gripo, todėl sergantieji gali infekciją platinti ilgiau. Patys nežinodami, kad serga, apsikrėtusieji COVID-19 gali apkrėsti kitus. Dauguma gripo ir koronaviruso simptomų panašūs: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir gerklės skausmas, kosulys. Tačiau gripu sergantis žmogus nepraranda skonio ir uoslės pojūčių.

Skiepijantis nuo gripo, į kitą ranką galima gauti ir skiepą nuo COVID-19. Virusai skirtingi ir vakcinos visiškai skirtingos. Mūsų imuninė sistema pajėgi vienu metu pasigaminti masę antikūnų prieš įvairius antigenus.