Permainingi orai mus uždaro namuose. Turėtume būti pailsėję. Deja, sėdimas gyvenimo būdas mūsų imunitetui nepadeda. O kai imunitetas nusilpęs, mūsų organizmas tampa beginklis kovoje su viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Spąstus spendžia gripas, kurio atmaina šiemet gana pavojinga, kartu siaučia ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai, SARS-COV2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, bakterinės infekcijos. Nieko naujo? Neskubėkite moti ranka. Apie šias infekcijas ir jų sukeliamas ligas bei šių ligų sukeltas komplikacijas būtina kalbėtis, o jeigu tik įmanoma, stengtis šių ligų išvengti.

Viena iš pavojingiausių – ūmi bakterinė infekcija – pneumokokinė infekcija. Pneumokokinės bakterijos plinta, kai bakterijų nešiotojas ar sergantysis kalba, kosi ar čiaudi. Šios bakterijos, patekusios į žmogaus apatinius kvėpavimo takus, turi savybę daugintis. Tuomet kvėpavimo takų uždegimo pavyksta išvengti nebent tiems, kurių imuninė sistema stipri. Įsijungia organizmo apsauginiai mechanizmai ir atlaiko bakterijų antpuolius. Deja, ne vieno iš mūsų imuninė sistema nusilpusi, todėl apsauginiai mechanizmai nėra pajėgūs apsiginti. Viruso aukomis tampame tada, kai nuolat patiriame stresą, esame nuolat pervargę, peršalę, nevėdiname savo namų, o ir atstumo nuo kosinčių, sergančių nesilaikome, nedėvime medicininių kaukių.

Susirgus pneumokokine infekcija dažnai staiga sukarščiuojama, sergančiajam skauda krūtinę, jis dūsta, nuolat kamuoja kosulys. Tačiau diagnozuoti šią ligą ne visada paprasta, nes nėra tik jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. O ligos komplikacijos labai nemalonios. Pneumokokinė infekcija sukelia plaučių ir vidurinės ausies uždegimą, ji gali sukelti ir sinusitą, retais atvejais – ir meningitą ar sepsį. Jums pavyko pasveikti nuo pneumokokinės infekcijos?

Bet išliekamosios pasekmės nepaleidžia. Gali sušlubuoti širdies veikla, klausa. Antibiotikai, kuriuos nesaikingai gėrėte sirgdami kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gali ir nepaveikti pneumokokų, o tada bėdos dar didesnės. Belieka stiprinti imuninę sistemą, sportuoti, subalansuoti mitybą ir nepamiršti, kad efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo šios ir kitų infekcijų yra skiepai.

Gripas grįžta? Kad jis niekur nebuvo dingęs. Tiesiog, kai bijojome pandemijos, gripas atrodė įprasta liga. Neapsigaukime. Šiemet gripo atmaina yra gana pavojinga, kartu siaučia ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai, SARS-COV2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, bakterinės infekcijos.

Nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimo Europos Sąjungoje vidutiniškai miršta apie 40 tūkstančių žmonių. Praėjusių metų spalio mėnesį prasidėjo 2022–2023 metų gripo sezonas, kuris truks iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės).

Gripas prasideda staiga, tuo šios infekcinės ligos simptomai skiriasi nuo kitų infekcijų. Pakyla aukšta temperatūra, ima kankinti sausas kosulys, sloga, skauda gerklę, galvą, gelia visus raumenis, būna, kad ir pykina. Ligonis jaučia silpnumą, nuovargį. Aukšta temperatūra laikosi 4–7 dienas, o sausas kosulys, nuovargis nesitraukia kelias savaites. Pasitaiko ir virškinamojo trakto sutrikimų.

Gripo lengvai neatsikratysite. Ypač jeigu sergate bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, cistine fibroze. Šios ligos sergant gripu gali paūmėti. Sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis gali ir infarkto ar insulto sulaukti. Gripas ypač pavojingas nėščiosioms, mažiems vaikams ir senjorams, taip pat tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Apsisaugoti padės sveikas gyvenimo būdas ir skiepai. Sergamumas ir po jo gresiančios komplikacijos pasiskiepijus sumažėja 70–90 procentų. Delsti neverta, nes antikūnai mūsų organizme susidaro po dviejų savaičių.

COVID-19 virusas irgi nesiruošia mūsų paleisti. Šis virusas plinta tuomet, kai sergantis žmogus kvėpuoja, kalba, čiaudi, kosi. Virusas mėgsta šaltą ar drėgną orą, tad žiema jam – palankus metas. Viruso dalelės (lašeliai) nusėda ant plastiko, nerūdijančiojo plieno paviršių, kuriuos paliečiame negalvodami, ir išgyvena net kelias dienas. COVID-19 simptomai yra panašūs į gripo, tačiau ir skiriasi nuo jų. Mat kamuoja ne tik karščiavimas, kosulys, bet ir dusulys, skausmas ar spaudimas krūtinėje.

Susirgusieji COVID-19 praranda skonio ir kvapo pojūčius, kankina užgulusi nosis, parausta akys. Neretai sergantieji vemia, viduriuoja. Sunkia COVID-19 forma suserga senjorai ir žmonės, turintys lėtinių ligų. Tačiau, skirtingai negu gripas, COVID-19 simptomai gali būti labai lengvi, jų gali ir visai nebūti. Sergantiesiems sunkia šios ligos forma pasireiškia sunkūs kvėpavimo takus pažeidžiantys simptomai, tad tenka naudoti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Tokių ligonių tyko ir kitos infekcijos. Tad nedvejokime dėl skiepų. Pasiskiepiję tikrai išvengsime sunkių šios ligos pasekmių, kurias įveikti labai ir labai nelengva.