Nors dažnai viešumoje diskutuojama apie tai, kad lietuviai suvartoja per daug cukraus ir druskos, vis dar retai užsimenama apie kitas Lietuvos gyventojų mitybos problemas. Tarp jų – per mažas daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas. Kodėl yra būtina didinti šių produktų kiekį savo racione ir kaip tai padaryti, pasakoja mitybos ir tvarumo ekspertai.

Dabartinė Lietuvos gyventojų mityba savo gausa ir įvairove lenkia senąsias tradicijas, tačiau sveikatos atžvilgiu joms neprilygsta, pasakoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

„Pažvelgus į Lietuvos praeitį, turbūt sveikiausiai maitinosi tarpukario lietuvių ūkininkas, kurio valgiaraštyje netrūko įvairių grūdinių kultūrų, daržovių, o mėsa, žuvis ar pieno produktai buvo vartojami saikingai. Deja, dabartiniai šalies statistikos duomenys rodo, kad cukraus lietuviai suvartoja dvigubai daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o 4 iš 10 lietuvių per dieną nesuvartoja nė vienos porcijos daržovių. Taip pat vartojama per daug stipriai apdoroto maisto bei mėsos“, – teigia J. Dobrovolskienė.

Pilno grūdo produktai – prevencija daugeliui ligų

Pasak dietologės, siekiant maitintis visavertiškai, vienas svarbiausių elementų – tai maisto produktai iš nesmulkintų grūdų. Viso grūdo produktuose išsaugomos jiems būdingos maistinės skaidulos, mineralinės medžiagos, taip pat yra daugiau B grupės vitaminų, lyginant su baltų miltų gaminiais. Vidutiniškai rekomenduojama per dieną suvartoti apie 25–45 g maistinių skaidulų.

„Viso grūdo produktai dažnai būna gaminami iš tamsesnės spalvos miltų, todėl ir gaminių spalva būna tamsesnė. Be to, perpjovus tokią duoną ar batoną, galima matyti mažus skaidulų intarpus. Nors žmogaus organizmas maistinių skaidulų nevirškina, jos sudaro mitybos pagrindą žarnyno bakterijoms ir mažina diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tiesa, skaidulų suvartojimą taip pat reikėtų reguliuoti, mat jų perteklius gali suaktyvinti tokių sveikatos problemų, kaip skrandžio ir žarnyno uždegimų ar opų atsiradimą bei atsinaujinimą“, – pažymi dietologė.

Stengiantis į savo kasdienį maisto racioną įtraukti daugiau viso grūdo produktų, J. Dobrovolskienė pataria dažniau valgyti įvairias košes, o garnyrui rinktis ne tik bulves, bet ir grūdines kultūras, pavyzdžiui, grikius ar pilno grūdo makaronus.

Skatina vartoti daugiau augalinės kilmės baltymų

Dietologė pažymi, kad sveikam gyvenimui ir sklandžiai žmogaus organizmo veiklai užtikrinti svarbus ir tinkamas baltymų vartojimas. Nors daugelis žmonių pagrindiniu baltymų šaltiniu laiko mėsą ir įvairius jos gaminius, tokių produktų vartojimą reikėtų riboti.

„Dauguma lietuvių nesivadovauja PSO rekomendacijomis ir mėsą valgo bent du kartus per dieną, nors tai reikėtų daryti ne daugiau kaip tris kartus per savaitę. Rekomendacijos grindžiamos ir mokslininkų tyrimais, rodančiais, kad gyvūninės kilmės produktų perteklius gali kelti rimtą pavojų sveikatai dėl kancerogeninių savybių. Siekiant ir toliau užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, mėsą dažniau reikia keisti augaliniais baltymų šaltiniais“, – pažymi dietologė.

Ji prideda, kad baltymų gausu tokiuose augalinės kilmės produktuose, kaip ankštinės daržovės, pavyzdžiui, sojų pupelėse, pupose, lęšiuose, žirniuose, avinžirniuose, taip pat – riešutuose ir įvairiose sėklose.